Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjų atstovui advokatui Oskarui Silevičiui, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui Anatolijui Vasiljevui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D. ir T. P., jų atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. U. ir M. J. skundą dėl sprendimų ir teisinės registracijos panaikinimo atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretieji suinteresuoti asmenys V. D., T. P., VĮ registrų centras, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko E. J. turėtą iki nacionalizacijos žemėvaldą, šiuo metu esančią (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) k.

Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-154 buvo surašytas 2008 02 19. Šio akto pagrindu 2008 12 16 parengtas planas, kuriame pavaizduotos grąžintino sklypo ribos ir jame esantys VĮ Registrų centre registruoti sklypai ar jų dalys. Iš plano matyti, kad buvusios žemėvaldos vietoje yra žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 0,2818 ha ir 0,5488 ha dalys. Surašant sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, toje buvusios žemėvaldos vietoje, kurioje yra šių sklypų dalys, buvo laisva žemė.

Paaiškina, kad tik iš nekilnojamojo turto registro duomenų sužinojo, kad yra priimti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo minėtuose sklypuose, tačiau nuosavybės teisė buvo atkurta po sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-154 surašymo.

Teigia, kad skundžiami sprendimai negalėjo būti priimti, kadangi sklypų dalys patenka į buvusio savininko E. J. žemėvaldą, kurios ribos nustatytos anksčiau nei priimti ginčijami sprendimai.

Pareiškėjai 2009 05 22 buvo padavę teismui skundo patikslinimą, kuriame kėlė tokius reikalavimus: 1) panaikinti iš dalies 2008 03 19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3.-3206-(01) „Dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“; 2) panaikinti buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Šie reikalavimai teismo nebuvo priimti 2009 06 02 ir 2009 06 22 nutartimis.

(duomenys neskelbtini) kaimas iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžinis kaimas. Remiasi Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka). Pažymi, kad Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad toje miesto dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, žemės sklypai nekartografuojami, o nustatoma aplinkinė kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo riba kartografuota 2003 02 20, patikslinta 2003 09 02.

Atkreipia dėmesį į tai, kad buvusio savininko E. J. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra archyvinių ar kitų duomenų, įrodančių, jog iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 6,36 ha ploto žemės sklypo dalis patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Riešės) rėžinio kaimo ribas. Taigi, atlikta kartografija turėtų būti vertinama kritiškai ir negali būti pagrindas formuoti pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Riešės) rėžiniame kaime.

Vilniaus apskrities viršininko sprendimai Nr. 2.4-01-6316 ir Nr. 2.4-01-6317 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J. ir F. B. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje 1996 02 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, buvo priimti 2008 09 30. Grąžinant žemės sklypai buvo suformuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2008 03 19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3206-(01). Skundžiami sprendimai nesusiję su pareiškėjais, turinčiais teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko E. J. turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime.

Prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į E. J. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, o V. D. ir T. P. nuosavybės teisės buvo atkurtos buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Tai yra skirtingi rėžiniai kaimai, kurių kartografavimo darbai buvo atlikti laikotarpyje nuo 2002 iki 2003 metų laikantis teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006 08 01 raštas Nr. 4B-(7.3)-65B „Dėl 2006 04 05 pažymos Nr. 4D-2005/03-702“. Remiasi Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 d. ir paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininkas patvirtino ginčo teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio pareiškėjai neginčija (2008 03 19 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-3206-(01) „Dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“).

Paaiškina, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str. 4 d. nuostatas pareiškėjams nuosavybės teisė natūra negali būti atkurta, nes toje vietoje yra buvęs rėžinis kaimas. Prašo skundą atmesti.

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą bei proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Ginčo dalykas yra Vilniaus apskrities viršininko sprendimų, kuriais atkurta nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini) (buvusiame (duomenys neskelbtini)) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjų nuomone, dalis žemės sklypų, į kuriuos atkurta nuosavybės teisė, patenka į pareiškėjams formuojamą nuosavybės teisėms atkurti sklypą.

Dėl to, sprendžiant ginčą, pirmiausiai turi būti įvertinta, ar pagrįstai pareiškėjams nustatytos grąžintinos žemės sklypo ribos būtent toje vietoje, kurioje jau grąžinta žemė tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Be to, VĮ Registrų centras atsiliepime pažymi, kad toje pačioje vietoje yra ir kiti nekilnojamojo turto objektai, priklausantys dar kitiems asmenims.

Sklypų formavimas pareiškėjams prasidėjo dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 04 19 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-614-13/06 (t. II, b. l. 78-89) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 11 17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1978/2006 (t. II, b. l. 90-100) Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota kartografuoti buvusio žemės savininko E. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto sklypo, esančio buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) apylinkėje, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje, dabartinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniuje, 6,36 ha sklypo ribas.

Minėtu teismo sprendimu įtvirtinta nuostata, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija jau yra kartografuota. Be to, teismo sprendimu įtvirtinta, kad pareiškėjai gali pretenduoti į žemės grąžinimą natūra, laikant, kad E. J. turėta nuosavybės teise žemė nebuvo rėžinio kaimo dalyje, suskirstytoje rėžiais. Nustatyta, kad tai buvo atskiras ūkis.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad, sprendžiant ginčą, taikytinos teisės aktų nuostatos, reguliuojančios žemės sklypų formavimo nuosavybės teisėms atkurti klausimus. Šiuo atveju svarbios yra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymas), Žemės reformos įstatymo, Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos (toliau – Tvarka), Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 patvirtintų tvarkos aprašų (Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatos.

Šiuo atveju ginčas yra dėl sklypų formavimo teritorijoje, kuri priskirta Vilniaus miestui 1996 04 24 įstatymu Nr. 1304 (taip nurodyta skundžiamuose sprendimuose). Tvarkos 23 punkte nustatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos metodikos. Analogiška nuostata yra Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtinto projektų rengimo tvarkos aprašo 9 punkte.

Metodikos 3 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d. Taigi aptariamoje teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Tvarkos 23 punktas nukreipia į Metodiką, taigi kaimuose, kurie nebuvo išskirstyti į vienkiemius, žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti formuojami taip, kaip nustatyta Metodikos II skirsnyje „Žemėtvarkos projektų rengimas į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose“. Teisės aktai neskiria rėžinės ir nerėžinės kaimo dalies (Metodikos 61 punktas), o ir rėžinėje dalyje galimas nuosavybės teisių atkūrimas laikantis buvusių rėžių (Metodikos 64.4. punktas). Pastebėtina, kad Metodikoje kalbant apie kaimo teritoriją, nepasakyta, ar kaimo teritorija turi būti suprantama kaip buvusio iki 1940 m. kaimo teritorija, ar tai dabartinio kaimo teritorija. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką darytina išvada, kad taikant minėtas Metodikos nuostatas paprastai nustatinėjamos buvusių iki nacionalizacijos kaimų, neišskirstytų vienkiemiais, ribos.

Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo svarbu šioje byloje nustatyti, kokiais teisės aktais yra įtvirtintos (duomenys neskelbtini) kaimo ribos. Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 19 įsakymu Nr. 2.3-3206-(01) „Dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų, priskirtų Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintos (duomenys neskelbtini) kaimo ribos ir patvirtinti to kaimo ribose nuosavybės teisėms atkurti skirti sklypai, tame tarpe ir sklypai, suformuoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. P. ir V. D. (t. II, b. l. 36-37, priedai, ten pat, b. l. 38-43). Tai patvirtina ir šių sklypų teisinės registracijos duomenys.

Buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribos iki 2008 03 19 įsakymo priėmimo buvo nustatinėjamos Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/03/15-45, kuris surašytas 2003 02 20, tikslintas 2006 01 17, po įsakymo priėmimo aktas tikslintas 2008 07 18 (t. II, b. l. 105), todėl ir planinė medžiaga yra trijuose planuose (t. II, b. l. 106-108). Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 19 įsakymu Nr. 2.3-3206-(01) patvirtintas žemėtvarkos projektas, sprendžiant iš pavadinimo, šiuo atveju liečia tik (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame žemė grąžinta tretiesiems suinteresuotiems asmenims ginčijamais sprendimais. (duomenys neskelbtini) kaimo dalis ginčijamuose sprendimuose įvardijamas kaip buv. (duomenys neskelbtini) (dar vadinama (duomenys neskelbtini)) kaimas. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylų, pagal kurių duomenis nuosavybės teisės buvo atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. D. ir T. P. (t. I, b. l. 28-185, t. II, b. l. 1-62), prieš tai patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, matyti, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisė buvo atkuriama buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, dabar (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Grąžinamų žemės sklypų ribos buvo nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 19 įsakymu Nr. 2.3-3206-(01), tuo pačiu įsakymu patvirtintose (duomenys neskelbtini) kaimo ribose (t. I, b. l. 164-165, t. II, b. l. 106). Tai, kad grąžinti sklypai yra (duomenys neskelbtini) kaime, patvirtina ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys, pagal kuriuos nuosavybės teisė į žemės sklypus T. P. ir V. D. įregistruotos (duomenys neskelbtini) kaime ( t. II, b. l. 66-69a).

Iš minėtų nuosavybės teisių atkūrimo bylų matyti, kad sklypų formavimas tretiesiems asmenims vyko pagal Metodikos nuostatas, nes pretendentai, kurie siekė susigrąžinti žemę buvusio (duomenys neskelbtini) Riešės kaimo teritorijoje, susirinkimuose svarstė žemės grąžinimo klausimus kaime, kuris nebuvo suskirstytas į vienkiemius (t. I, b. l. 35, 36, 37-38), atliko kitus nuosavybės teisėms atkurti būtinus žemės sklypų formavimo darbus (t. I, b. l. 41, 56, 74, 156-157, 160-165, t. II, b. l. 2, 3). Pastebėtina, kad ir Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose, kurie buvo būtini nuosavybės teisėms atkurti tretiesiems suinteresuotiems asmenims (t. I, b. l. 156, t. II, b. l. 4) konstatuojama, kad sklypai ženklinami (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. buvusio (duomenys neskelbtini) Riešės kaime. Iš šių aktų matyti, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad jie pirmiau paženklino savo sklypo ribas, nes T. P. pirmasis Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas sudarytas 2007 05 09, vėliau 2008 07 29 buvo surašytas dar vienas aktas (t. I, b. l. 160), tačiau juo tik buvo patikslintas žemės sklypo planas. Tuo metu jau buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame šie sklypai jau buvo suformuoti (t. II, b. l. 42, 43). Tai 48 ir 49 sklypai žemėtvarkos projekte. V. D. grąžintino sklypo abrisas sudarytas 2007 05 09 (t. II, b. l. 3), Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas sudarytas taip pat 2007 05 09 (t. II, b. l. 4), todėl akivaizdu, kad pagal šį aktą sudarytas ir abrisas, nes abu dokumentus pasirašė tie patys asmenys. V. D. su žemės sklypo ribomis sutiko 2007 05 09, pagal tą pačią dieną parengtą aktą (t. II, b. l. 5), t. y. sklypo ribos nustatytos anksčiau, nei pareiškėjai kartografavo savo sklypo ribas. Vėliau 2008 07 29 sklypo ribos buvo tik tikslinamos (t. II, b. l. 8-9). Dėl to pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad jų 2008 02 19 sklypo kartografija buvo atlikta anksčiau nei trečiųjų suinteresuotų asmenų, o dėl to tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisė toje vietoje atkurta neteisėtai.

Iš aptartų nuosavybės teisių atkūrimo bylų taip pat akivaizdu, kad V. D. ir T. P. nuosavybės teisė atkuriama buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, tuo tarpu pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teisę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime.

Taigi, sklypai, į kuriuos atkurta nuosavybės teisė, įtvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 19 įsakymu Nr. 3206-(01), o šio įsakymo rengimo medžiaga ir buvo V. D. ir T. P. grąžintinų sklypų formavimas, apie kurį pasisakyta prieš tai. Todėl, kol nenuginčytas 2008 03 19 įsakymas ir juo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą toje vietoje, kurioje nuosavybės teisė atkurta V. D. ir T. P. Minėta, kad ginant pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, teismas pasisakė, kad jie turi tokią teisę tik buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Minėtas VAVA 2008 03 19 įsakymas nustatė tik (duomenys neskelbtini) kaimo ribas ir jos apima tretiesiems asmenims grąžintus žemės sklypus, buvusius (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Dėl to negalima padaryti išvados, kad grąžinti sklypai patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Pagal Metodiką, pirmiausiai nustatomos kaimo, neišskirstyto į vienkiemius, ribos. Buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribos buvo tris kartus kartografuojamos. Tai patvirtina Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/03/15-45, kuriame nurodytos tų trijų kartografavimų datos – 2003 02 20, 2006 01 17, 2008 07 18, tuos tris kartografavimus rodo tris planai (t. II, b. l. 106-108). Taigi, (duomenys neskelbtini) kaimo ribos nustatytos aktu Nr. 31/03/15-45. Kaip šios kaimo ribos atitinka Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 19 įsakymu patvirtintą žemėtvarkos projektą, galima vertinti tik pagal atsakovo pateiktą palyginamąją medžiagą. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 03 17 raštu Nr. S19-120 (t. II, b. l. 101) pateikta vaizdiniam palyginimui ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų (t. II, b. l. 141). Pagal šią ištrauką pareiškėjams grąžintinas sklypas patenka tarp (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos (tamsiai geltonai apibrėžta) ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos (violetine spalva apibrėžta). Taigi pagal šį planą ir V. D. ir T. P. sklypai iš dalies patenka tarp tų dviejų kaimų ir nepriskiriami nei vienam (geltonai pažymėti sklypai). Tačiau šis vaizdinis sulyginimas nėra įtvirtintas jokiu teisės aktu, priešingai, šis sulyginimas prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 19 įsakymu Nr. 3206-(01) patvirtintam žemės reformos žemėtvarkos projektui, nes, kaip minėta V. D. ir T. P. sklypai buvo formuojami visą laiką nurodant, kad jie priklausė buvusiam (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Riešės kaimui. Ištraukoje netgi nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Riešės kaimų ribos atvaizduojamos pagal 2008 07 18 patikslinimą. Šis patikslinimas padarytas po Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 19 įsakymo Nr. 2.3-3206-(01), kuris teisiškai yra reikšmingesnis, nes nuosavybės teisė rėžiniuose kaimuose atkuriama tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pareiškėjai, gindami savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą nurodytoje vietoje, pirmiausiai turi nuginčyti šiuo metu galiojančio žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 20087 03 19 įsakymu Nr. 2.3-3206-(01), dalį, kuria suformuoti sklypai nuosavybės teisėms atkurti V. D. ir T. P. Be to, svarbu ir tai, kad dabar galiojančioje (duomenys neskelbtini) kaimo kartografijoje į to kaimo ribas pareiškėjų 2008 02 19 aktu Nr. R17-154 nustatytos sklypo ribos (t. I, b. l. 15-16) nepatenka. Pareiškėjai savo reikalavimo teisę grindžia būtent šiuo aktu. Tuo tarpu šiame akte netgi nesiremiama atlikta ir turima (duomenys neskelbtini) kaimo kartografija (t. II, b. l. 105, 106-108). Pirmiau minėta, kad Metodikos nuostatos reikalauja, kad kaimuose, kurie nebuvo išskirstyti į vienkiemius, pirmiausiai kartografuojamos kaimo ribos, o tik po to sprendžiama dėl kiekvieno grąžintino sklypo ribų. Dėl to pareiškėjai, 2008 02 19 aktu nustatydami grąžintino sklypo ribas, turėjo siekti, kad jos atitiktų kaimo ribų nustatymo aktui Nr. 31/03/15-45, 2003 02 20 ir 2006 01 17 taisytam. Tokia kaimo ribų kartografija galiojo pareiškėjams parengiant jiems grąžintino sklypo ribų nustatymo aktą. Pagal šiuo metu esančią situaciją ir sprendžiant iš VAVA pateikto sulyginimo (t. II, b. l. 141) pareiškėjų suformuotas sklypas į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribas visai nepatenka. Pastebėtina, kad pagal Metodiką tokio kaimo ribos kartografuojamos visai nepriklausomai nuo to, kur buvo to kaimo rėžiais suskirstyta dalis, o kur ne (Metodikos 61, 63, 64 punktai). Todėl pareiškėjų atstovo argumentas, kad jie nepretenduoja į rėžinę šio kaimo dalį, yra teisiškai nereikšmingas.

Dėl to, kad skundžiamais sprendimais - Vilniaus apskrities viršininko 2008 09 30 sprendimu Nr. 2.4-01-6316 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. D.“, Vilniaus apskrities viršininko 2008 09 30 sprendimu Nr. 2.4-01-6317 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei T. P.“ - nuosavybės teisė atkurta pagal Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 19 įsakymu Nr. 2.3-3206-(01) patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotus sklypus, visa šių sklypų formavimo procedūra vyko laikantis nuostatos, kad sklypai yra buvusiame (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kaime, skundžiami sprendimai negali būti panaikinti, kol nenuginčytas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Ginčijami sprendimai negali būti pripažinti neteisėtais vien remiantis Sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. R17-154, 2008 02 19, nes šiuo aktu suformuotas sklypas nesuderintas su kitu aktu suformuotomis (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribomis (Aktas Nr. 31/03/15-45, 2003 02 20, 2006 01 17). Taip pat šiuo aktu negalima remtis ir dėl to, kad V. D. ir T. P. grąžintinų sklypų ribos buvo nustatytos ankstesniais sklypų ribų nustatymo ir pažymėjimo aktais (2007 05 09). Pareiškėjai nenurodo, kodėl jų aktas yra teisiškai reikšmingesnis. Bet kuriuo atveju, ginčijami sprendimai gali būti naikinami iš dalies tik nuginčijus žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo jie ir buvo suformuoti ir patvirtinti. Nuosavybės teisė kaimo vietovėje (ar priskirtoje miestui po 1995 06 01) tokiu atveju kaip šis (rėžiniai kaimai) atkuriama pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taip nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 16 ir 23 punktuose. Šioje byloje nustatyta, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) kaimas iš esmės laikytini rėžiniais, todėl juose nuosavybės teisė gali būti atkurta tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Ginčijamais sprendimais nuosavybės teisė atkurta laikantis šių nuostatų, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti.

Kadangi nenaikinami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o šie sprendimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p.,127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų L. U. ir M. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.