Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-366-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
1A-303-366-2013
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00145-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Petras Meidus, Pranas Šimkus
Kaltinamasis
G. S., V. S.
Civilinis ieškovas
V. V., J. V., S. L.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-366/2013

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00145-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei,išteisintajam G. S.,jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,išteisintajai V. S.,jos gynėjui advokatui R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės V. B. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įstatyminės atstovės A. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. ir G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 str. 1 d. išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. V., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įstatyminės atstovės A. L., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. L. civiliniai ieškiniai dėl turtinės, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S. buvo kaltinama tuo, kad dirbdama Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio cecho, esančio (duomenys neskelbtini), gamybos vadovės pareigose ir būdama atsakinga už pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų laikymąsi, privalėdama kontroliuoti, kad būtų laikomasi technologinių reikalavimų, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus:

Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos Įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 14 str. 1 p, kuriame nurodyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus bei 16 str., kuriame nurodyta, kad įmonėje turi būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; 21 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kur nurodyta, jog darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos perkeliant į kitą darbą; instruktuoti darbuotojai turi turėti atitinkamus sveikatos pažymėjimus, pagal kuriuos jiems leista dirbti su elektros prietaisais, kurių įtampa viršija 42v.;

Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 102 5, 6, 7, 8 ir 9 punktus, t.y. privalėjo įsigyti ir (arba) naudoti darbo įrenginius, kurie atitinka visus jiems taikomų LR norminių aktų reikalavimus, turėti pilną įsigytų įrenginių dokumentaciją, bei šių Nuostatų 1 priedo 2.19 p., kuris nustato, kad visi darbo įrenginiai turi būti įrengti taip, kad nebūtų tiesioginio arba netiesioginio darbuotojų kontakto su elektros srove pavojaus;

Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. kovo 06 d. įsakymu Nr. 28 7, 18, 24, 27 punktus ir 1 priedo 1.7.4 punktą, nustatančius, kad naudojami įrengimai turi atitikti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, turi turėti gamintojų atspaustą Europos Bendrijos atitikties deklaracijas patvirtinantį CE ženklą, visos įrenginių instrukcijos turi būti prieinamos, suprantamos, atsižvelgiant į įrenginius aptarnaujančio personalo sumanumo ir išsilavinimo lygį, instrukcijos turi būti parengtos dviem kalbomis, instrukcijose turi būti pateikta informacija apie technikos skleidžiamą triukšmą;

Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento, patvirtinto Ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. Nr. 351/61 2 straipsnį ir reglamento 1 priedą – neužtikrino įrenginių (jungiamųjų laidų ir aparatų) įkaitimo ribų, nevykdė techninio pobūdžio priemonių, užtikrinančių, kad nebūtų įrenginių įkaitimo;

Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 15.6 p., kuris nustato, kad savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali asmenys nustatyta tvarka atestuoti ir jei jų pažymėjimuose padaryti atitinkami įrašai; 19, 20 punktus, kur nurodoma, kad tik elektrotechnikos darbuotojai organizuoja ir vykdo elektros įrenginių techninę priežiūrą, remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus, vykdo juose perjungimus bei atlieka jiems priskirtų įrenginių operatyvinį valdymą; darbdaviui atstovaujantis arba įgaliotas asmuo užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą, organizuodamas bei vykdydamas darbus, jo valdomuose elektros įrenginiuose bei nustatyta tvarka skiria toms funkcijoms atlikti atitinkamai apmokytus reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojus;

LR Vyriausybės nutarimo, patvirtinto LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. „Pavojingi darbai“ 3.1 punktą, t.y. buvo atliekami darbai elektros įrenginiuose, įrengtuose elektros, srovės pavojingumo atžvilgiu pavojingose patalpose, kadangi įrenginių buvo patalpų grindys yra gelžbetoninės, laidžios elektros srovei;

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 5, 13, 31, 31.1.1, punktus, kur nurodyta, kad papildomas darbuotojų instruktavimas vykdomas atsiradus naujiems arba pasikeitus darbo aplinkos rizikos veiksniams, keliantiems pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, perkėlus darbuotoją į kitą darbą arba pakeitus darbo vietą; instrukcijoje reikalavimai turi būti pritaikyti konkrečiai darbo vietai, darbui ar technologiniam procesui; darbdavio įgaliotas asmuo užtikrina, kad dirbti sulygtą darbą, atlikti pavestą užduotį būtų leidžiama tik darbuotojui, žinančiam ir gebančiam taikyti saugaus darbo metodus;

t.y. nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad darbo aplinka ir darbo vieta, esanti Panevėžio m., UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), atitiktų minėtų saugos darbe norminių aktų reikalavimus, dėl ko įvykio nelaimingas atsitikimas darbe – 2009 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.50 val., Panevėžio m., UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbančiam operatoriui R. V., paėmus į ranką minėto gamybos įrenginio kaitinimo elemento prijungimo laidą arba šio laido kištukinę jungtį, kurio izoliacija buvo pažeista, o įrenginys prieš pradedant įrenginio techninio aptarnavimo darbus nebuvo atjungtas nuo elektros įtampos šaltinio (neišjungtas), šis prisilietė prie atvirų elektros laidų ir tokiu būdu, kintamai elektros srovei pradėjus tekėti jo kūnu, R. V. žuvo.

G. S. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos, etektrosaugos organizavimą bendrovėje, elektros įrenginius aptarnaujančio personalo parinkimą, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymą, atestavimą ir instruktavimą, privalėdamas instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos, elektrosaugos reikalavimų, privalėdamas įgyvendinti priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus:

Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. 1X-1672. priimto 2003-07-01 14 str. 1 p., kuriame nurodyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus bei 16 str., kuriame nurodyta, kad įmonėje turi būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus;

Darbo Įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 102 5, 6, 7, 8 ir 9 punktus, t.y. privalėjo įsigyti ir (arba) naudoti darbo įrenginius, kurie atitinka visus jiems taikomų LR norminių aktų reikalavimus, turėti pilną įsigytų įrenginių dokumentaciją; bei šių Nuostatų 1 priedo 2.19 p., kuris nustato, kad visi darbo įrenginiai turi būti įrengti taip, kad nebūtų tiesioginio arba netiesioginio darbuotojų kontakto su elektros srove pavojaus;

Elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40. 6 p., kuris nustato, kad naudojami elektros įrenginiai ir medžiagos turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų, Lietuvoje galiojančių standartų arba kitų norminių teisės aktų reikalavimams;

Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 5p., kuris nustato, kad visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių ir gamintojo parengtų techninio eksploatavimo instrukcijų reikalavimus; 19, 20 punktus, kur nurodoma, kad tik elektrotechnikos darbuotojai organizuoja ir vykdo elektros įrenginių techninę priežiūrą, remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus, vykdo juose perjungimus bei atlieka jiems priskirtų įrenginių operatyvinį valdymą; darbdaviui atstovaujantis arba įgaliotas asmuo užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą, organizuodamas bei vykdydamas darbus jo valdomuose elektros įrenginiuose bei nustatyta tvarka skiria toms funkcijoms atlikti atitinkamai apmokytus reikiamos kvalifikacijos elektrotechnikos darbuotojus;

Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. kovo 06 d. įsakymu Nr. 28 7, 18, 24, 27 punktus ir 1 priedo 1.7.4 punktą, nustatančius, kad naudojami įrengimai turi atitikti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, turi turėti gamintojų atspaustą Europos Bendrijos atitikties deklaracijas patvirtinantį CE ženklą, visos įrenginių instrukcijos turi būti prieinamos, suprantamos, atsižvelgiant į įrenginius aptarnaujančio personalo sumanumo ir išsilavinimo lygį, instrukcijos turi būti parengtos dviem kalbomis, instrukcijose turi būti pateikta informacija apie technikos skleidžiamą triukšmą;

Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento, patvirtinto Ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. Nr. 351/61 2 straipsnį ir reglamento 1 priedo 2 p. – neužtikrino įrenginių (jungiamųjų laidų ir aparatų) įkaitimo ribų, nevykdė techninio pobūdžio priemonių, užtikrinančių, kad nebūtų įrenginių įkaitimo;

t.y. 2005-12-18 įsigijo gamybos įrangą – SJZ51/1O5 Conical Twin-screW ekstruderis ir perdavė naudoti ūkinėje veikloje, kuris neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – 2009 m. kovo 26 d., laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.50 val., Panevėžio m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbančiam operatoriui R. V., paėmus į ranką minėto gamybos įrenginio kaitinimo elemento prijungimo laidą arba šio laido kištukinę jungtį, kurio izoliacija buvo pažeista, o įrenginys prieš pradedant įrenginio techninio aptarnavimo darbus nebuvo atjungtas nuo elektros įtampos šaltinio (neišjungtas), šis prisilietė prie atvirų elektros laidų ir tokiu būdu, kintamai elektros srovei pradėjus tekėti jo kūnu, R. V. žuvo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokurorė V. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 nuosprendį ir V. S. bei G. S. pripažinti kaltais pagal BK 176 str. 1 d., paskiriant jiems 30, 35 MGL dydžio baudą; tenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, išdėstytos teismo išvados apie tai, kad V. S. ir G. S. nepadarė veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad objektyviais duomenimis nenustatyta, jog R. V. prieš įvykį būtų remontavęs įrenginį, neįvertino liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokole ir nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje nurodytų duomenų. Iš liudytojų V. J., V. T., A. V., S. Č. parodymų matyti, kad operatoriams V. S. buvo nurodžiusi visus elektros gedimus tvarkyti patiems ir, tik nesugebėjus ko nors pataisyti, kreiptis į ją, tik ji turėjo teisę iškviesti budintį elektriką. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jie patys, V. S. nurodymu, keisdavo perdegusius kaitinimo elementus ir tai darydavo neišjungę viso įrenginio. Pagal liudytojo P. D. P. parodymus ir nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos nustatyta, kad buvo perdegęs vienas kaitinimo elementas. Iš šalia nukentėjusiojo buvusių įrankių, t.y. elektrinių matavimo prietaiso ir atsuktuvo, darytina išvada, kad nukentėjusysis būtent ir siekė pakeisti perdegusį kaitinimo elementą. Tačiau šiuos darbus atlikti gali tik nustatyta tvarka atestuoti ir turintys atitinkamą pažymėjimą darbuotojai, tuo tarpu R. V. nebuvo atestuotas ir tokio galiojančio pažymėjimo neturėjo. Tokiu būdu R. V. šiuos darbus atliko pavojingomis sąlygomis, nes cecho grindys laidžios – betoninės, šlapios. Šios aplinkybės, prokurorės nuomone, patvirtina, jog buvo pažeisti Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432, 5 p., 15.6 p., 19 p., 20 p. reikalavimai, už kurių įvykdymą atsakinga tiek V. S., tiek ir G. S..

Prokurorės manymu, nepaisant to, ar nukentėjusysis ketino keisti kaitinimo elementą, ar ne, suėmus už laido su kištuku, R. V. neturėjo būti paveiktas elektros srovės, jei laidas būtų atitikęs Europos standartų reikalavimams. Iš eksperto L. R. išvados matyti, kad laidas, prie kurio buvo prisilietęs R. V., buvo gaminamas pagal sovietinių standartų (GOST) reikalavimus ir jokiu būdu negali būti priskirtas Europos standartų reikalavimus atitinkančiam gaminiui. Kadangi įrenginys pagamintas Kinijos firmos, tikėtina, kad šis gamyklinis laido kištukinis lizdas su lanksčiu kilnojamu laidu buvo vėliau prijungtas prie dviejų laidų. Tokiu būdu jis buvo ne gamyklinis, o savadarbis gaminys ir ekstruderyje pritaikytas nuo kitų elektros įrenginių, tokių kaip lygintuvai, elektrinės plytelės. Laidus ir kištukus, būtina naudoti tik sertifikuotus ir pritaikytus tokiam įrenginiui, o ne panašius, kaip nurodyta nuosprendyje, todėl teismo išvada, kad CE ženklo nebuvimas yra tik formalus pažeidimas, kuris neturi jokios įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, yra visiškai nelogiška ir prieštaraujanti objektyviems duomenims, nes būtent tai buvo viena iš pagrindinių nelaimingo atsitikimo priežasčių. Prokurorė atkreipia dėmesį, jog reikalavimas Lietuvoje ir ES naudoti tik gaminius, kurie yra pažymėti CE ženklu, nėra formalumas. Būtent CE ženklas parodo, kad gaminiai atitinka taikytinų direktyvų esminius reikalavimus ir, kad gaminiams buvo pritaikyta direktyvose nurodyta atitikties įvertinimo procedūra. Draudžiama eksploatuoti gaminius, neturinčius CE ženklo, nes tai reiškia, kad gaminiai yra nepatikrinti, neįvertinti, todėl juos naudoti yra pavojinga. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje išdėstyta išvada, jog nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" naudojo draudžiamus įregimus, kurie yra pavojingi darbuotojams, prieštarauja faktinėms aplinkybės, yra nepagrįsta.

Pasak prokurorės, gamybos įranga – ekstruderis SJZ51/1O5 Conical Twin-screW, buvo perduota naudoti ūkinėje veikloje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi šis įrenginys neturėjo pilnos techninės dokumentacijos, elektros schemose nebuvo nurodyti aparatų tipai arba markės, bei jų parametrai, be to, nebuvo galvutės profilio „Dviguba lenta" štampavimui pilnos projektinės dokumentacijos. Iš to seka išvada, kad galvutė profilio „Dviguba lenta" štampavimui kaip elektrotechninis gaminys neatitiko Elektrotechninių gaminių saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999-10-19 įsakymu Nr. 351/61 reikalavimų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)" gamybos įranga ir galvutė profilio „Dviguba lenta" štampavimui negalėjo būti įvesta į eksploataciją ir naudojama. Neturint reikiamos dokumentacijos neįmanoma dirbti laikantis saugumo reikalavimų. Šias aplinkybes žinojo ir turėjo užtikrinti tiek direktorius G. S., tiek padalinio vadovė V. S., todėl teismo išvada, kad ši G. S. ir V. S. veika, t.y. įrenginio, kuris neturėjo būti eksploatuojamas, naudojimas gamyboje, neturi priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes būtent dėl netinkamos įrenginio eksploatacijos ūkinėje veikloje žuvo R. V..

Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai, eksperto L. R. pateiktą tikėtiną išvadą, kad įrenginio įkaitimas neturėjo jokios įtakos elektros laido kaitimui tokiame lygyje, kad sukeltų laido specialios izoliacijos ištirpimą ir degimą (kas vėliau įtakojo R. V. prisilietimą prie apnuogintų laidų ir atitinkamai jo mirtį), įvertino kaip kategorišką ir neatsižvelgė į tai, kad 2012-07-25 ekspertizės akte Nr. 2/2012 ekspertas pasisakė, jog remiantis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte nurodytais duomenimis nustatyta, kad buvo naudojami laidai su termiškai neatsparia izoliacija arba jie neteisingai buvo įrengti (ekspertizės 20 lapas). Tai patvirtino ir liudytojai V. M. ir V. A., kurie parodė, jog kaitinimo elementų laidai nudegdavo, kištukai išdegdavo, „laidai apsinuogindavo", elektriko būdavo iš anksto paruošti laidai, kuriuos pakeisdavo patys operatoriai. Taigi, kaip nurodo ir ekspertas, laido, kurį rankoje laikė R. V., izoliacija galėjo būti pažeista iki nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo. Ši laido būklė įrodo, kad įrenginys neatitiko jam keliamų reikalavimų, nes normaliu įrenginio veikimu jokie laidai neturi kaisti, svilti iki „apsinuoginimo" ir kuriuos nuolat reikėtų keisti, kaip nurodė liudytojai. Tokiu būdu teismo išvada, kad nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl paties nukentėjusiojo galimo neatsargumo, yra nepagrįsta.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nors įvykio vietoje nebuvo apžiūrėti elektros saugikliai, tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad pagal laido, kurį buvo paėmęs R. V., gyslų terminio įkaitimo požymius, laido gyslomis tekančios elektros srovės dydis iki nelaimingo atsitikimo arba prieš pat jam įvykstant, sugedus kaitinimo elementui, buvo didesnis už 30 A, o įprastai skirtas 6 A srovei, dėl ko laidas pradėjo degti ar smilkti. Tuo tarpu ekspertas davė tik tikėtiną išvadą, kad laido izoliacija užsidegė dėl ekstruderio elektros įrenginių gedimo, įvykus srovinei perkrovai ar trumpam jungimuisi, o R. V., pastebėjęs šį reiškinį, norėdamas atjungti laidą nuo įtampos šaltinio, galėjo sugriebti už laido pažeistos ir degančios izoliacijos vietos bei prisiliesti prie laido fazinės gyslos ir patirti elektros smūgį. Tačiau ir vienu ir kitu atveju, turėjo suveikti apsaugos aparatai, kuriais, tokiais atvejais, laide įtampa turėjo būti automatiškai išjungta, o pagal tai, kad R. V. rankoje laikomo laido izoliacija degė, darytina išvada, kad elektros apsaugos aparatai nebuvo įrengti arba jie nebuvo tinkamai parinkti ir suderinti. Šios aplinkybės, prokurorės teigimu, tik patvirtina, jog R. V. darbo vieta buvo nesaugi ir buvo naudojamos techniškai netvarkingos darbo priemonės. Tai, kad nebuvo paimti ir prie bylos neprijungti darbo įrankiai, kuriuos galimai prieš pat įvykį naudojo R. V., bei neišimtas ir netirtas ekstruderio kaitinimo elementas, prokurorės nuomone, nėra kliūtis išsamiai ištirti įvykio aplinkybes, kadangi iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nelamingo atsitikimo tyrimo medžiagos matyti, kad prie žuvusiojo buvo tik atsuktuvas ir elektros matavimo prietaisas, kuris buvo paimtas.

Šalies argumentai

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įstatyminė atstovė A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendį ir V. S. bei G. S. pripažinti kaltais pagal BK 176 str. 1 d. bei pilnai tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad byloje ištirtų įrodymų vertinimas yra atliktas pažeidžiant BPK 20 str. reikalavimus, todėl skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad 2012-07-25 elektrotechninės ekspertizės aktas Nr. 2-2012, kuriuo grindžiamos teismo išvados, neprieštarauja 2010-07-28 ekspertizės aktui Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiųjų J. V., S. L., liudytojų A. T., V. T., A. V., S. Č., A. F., T. K., V. A., R. T. ir P. D. P. parodymams ir jų nepaneigia, o kaip tik patvirtina, kad elektros laido izoliacija buvo pažeista dėl temperatūrinio įrenginio rėžimo nesilaikymo, kuris atsirado dėl virš 30 A padidėjusios srovės arba trumpo jungimosi ir elektros įtampos apsaugos aparatų (saugiklių) nebuvimo arba jų netinkamo parinkimo ir suderinimo, t.y. gamybos įranga buvo netinkama eksploatacijai. Be to, minėtų liudytojų parodymais neabejotinai yra paneigti V. S. bei G. S. paaiškinimai, jog jie jokių aplinkybių susijusių su eksplotuojamo ekstruderio elektrinės dalies remonto darbų atlikimu nežinojo ir jokių nurodymų operatoriams dėl tokio remonto darbų atlikimo nėra davę, nes minėti liudytojai aiškiai nurodė, kad įmonėje elektriko faktiškai nebuvo (ypač nakties metu) ir būtent darbdavio įgaliotos atstovės V. S. nurodymu atlikdavo tokius remonto darbus, nors tokios teisės ir neturėjo. Pažymi, kad 2012-07-25 Elektrotechninės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados ir pats ekspertizės aktas (jo aprašomoji dalis) vienareikšmiškai nurodo, kad esamoje situacijoje buvo pažeista darbo saugos reikalavimai, t. y. ekspertizės akte nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie yra priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo kilimu. Net ir tuo atveju, jeigu R. V. būtų atlikęs ekstruderio remonto darbus neatjungęs įtampos, tai priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis būtų ne tik R. V. veiksmai, bet ir ekspertizės akte nurodytų Elektros įrenginių eksplotavimo saugos taisyklėse nurodytų reikalavimų (V ir VI dalis) neįgyvendimas, už kurių įgyvendinimą yra atsakingas darbdavys (jo įgalioti asmenys). Apeliantės teigimu, šių įrodymų visuma iš esmės patvirtina kaltinimuose nurodytų faktinių aplinkybių buvimą, t.y. pagrindžia V. S. ir G. S. inkriminuojamų faktinių aplinkybių buvimą, tame tarpe ir LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, 14 str. 1 p., kuriame nurodyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus bei 16 str., kuriame nurodyta, kad įmonėje turi būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, pažeidimus.

Teismo posėdyje prokurorė prašo tenkinti prokurorės V. B. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įstatyminės atstovės A. L. apeliacinius skundus. Išteisintasis G. S. ir išteisintoji V. S. bei jų gynėjai prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įstatyminės atstovės A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 str. 5 d., įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, ir motyvuotai išteisinimo V. S. bei G. S. iš jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 176 str. 1 d.

Apeliaciniuose skunduose ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, yra pakankama pagrįsti V. S. bei G. S. kaltę. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d., požymių nebuvimo V. S. bei G. S. veiksmuose. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta, todėl vien tai, jog apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nesuteikia pagrindo išvadai apie nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį.

Pagrindinis V. S. bei G. S. išteisinimo motyvas išdėstytas skundžiamame nuosprendyje yra tai, kad nenustatytas priežastinis ryšis tarp užfiksuotų norminių aktų pažeidimų, išvardintų kaltinime, ir kilusių padarinių (darbuotojo mirties). Teisėjų kolegija patikrinusi bylą, pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei išvadas dėl priežastinio ryšio nebuvimo ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai nėra pakankami pagrįsti kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad nelaimingą atsitikimą lėmė netinkama, pažeidžianti teisės aktus, darbo aplinka ir darbo vieta, už kurią buvo atsakinga V. S. bei teisės aktų reikalavimų neatitinkanti gamybos įranga – SJZ51/1O5 Conical Twin-screW ekstruderis, už kurios eksploataciją buvo atsakingas G. S..

Nustatyta, kad R. V. žuvo jam paėmus į ranką minėto gamybos įrenginio kaitinimo elemento prijungimo laidą arba šio laido kištukinę jungtį, kurio izoliacija buvo pažeista, o įrenginys prieš pradedant įrenginio techninio aptarnavimo darbus nebuvo atjungtas nuo elektros įtampos šaltinio. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-07-28 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš esmės buvo grindžiamas V. S. ir G. S. kaltinimas, nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo technine priežastimi kaip tik ir buvo kaitinimo elemento prijungimo laido ar šio laido kištuko izoliacijos pažeidimas. Tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šiame ekspertizės akte išvada apie nelaimingo atsitikimo techninę priežastį buvo pateikta dar neatlikus elektrotechninės ekspertizės, todėl remiantis vien tik ja konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp kaltinime išteisintiesiems inkriminuotų teisės aktų pažeidimų ir įvykusios nukentėjusiojo mirties, pagrindo nėra. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atliekant darbus su minėtu gamybos įrenginiu, jame būtų naudojamas neizoliuotas, nesaugus elektros laidas. Pažymėtina, kad pagal 2012-07-25 ekspertizės aktą Nr(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad srovinė perkrova, kuri sąlygojo izoliacijos užsidegimą, t.y. laido izoliacijos pažeidimą, įvyko prieš pat nelaimingą atsitikimą arba jo metu. Nors šiame ekspertizės akte, remiantis 2009-05-28 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 duomenis (elektrinių kaitintuvų jungiamieji laidai ir kištukinės jungtys kaisdavo ne tik nuo elektros srovės poveikio, bet ir nuo galvutės profilio „Dviguba lenta“ štampavimui 866.2.00 temperatūros, nudegdavo izoliacija) nurodyta, kad nagrinėjamu atveju galimai buvo naudojami laidai su termiškai neatsparia izoliacija, arba jie neteisingai buvo įrengti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog laido, kurį laikė R. V., techninė būklė nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nebuvo ištirta ir jos pažeidimo galimas laikas bei priežastis nebuvo nustatytos, daryti kategoriškos išvados, jog gamyboje buvo naudojami netinkami, neizoliuoti laidai, kaip kad nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, negalima. Negalima sutikti su apeliaciniuose skunduose išsakytais teiginiais, kad tai, jog buvo naudojamas techniškai netvarkingas gamybos įrenginys patvirtina tai, jog nesuveikė įrenginio apsaugos aparatai, kurie tokiais atvejais, kai laide atsiranda įtampa turėjo būti automatiškai išjungti. Pagal tai, kad R. V. rankoje laikoma lizdo izoliacija degė, bei kitas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad žuvusysis ištraukė laido galą, kuris buvo įjungtas į įrenginį (atjungė nuo įrenginio), o į elektros tinklą laidas liko įjungtas. Kadangi laidas buvo atjungtas nuo įrenginio, tai akivaizdu, jog ir negalėjo suveikti jo apsauginės sistemos. Pažymėtina, kad tokia išvada daroma ir 2012-07-25 ekspertizės akte Nr. 2/2012. Jame teigiama, kad nustatyti ar apsauginės priemonės turėjo suveikti ar ne galima tik ištyrus konkretaus kaitinimo elemento ir kaitinimo įrenginio konstrukciją, žinant šio įrenginio būklę įvykio metu (pažymėtina, akte nurodyta, kad jeigu kaitinimo elemento prie fazinio laido L gyslos prijungtoji dalis nelietė kaitinimo elemento korpuso, apsaugos priemonės neturėjo suveikti). Nagrinėjamu atveju nebuvo tirtas nei kaitinimo elementas, nei nustatyta įrenginio būklė įvykio metu, todėl eksperto pateiktas prielaidos pobūdžio teiginys, apie galimą įrenginio apsaugos (saugikliai ar automatiniai jungikliai) neįrengimą ar netinkamą parengimą, kuriuo grindžiami apeliaciniai skundai, nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog bendrovėje buvo naudojama techniškai netvarkinga darbo priemonė. Kadangi nelaimingo atsitikimo darbe įvykis buvo tiriamas pakankamai paviršutiniškai, neatliekant visų būtinų veiksmų, dėl ko atliekant ekspertizes nebuvo galima konkrečiai nustatyti tam tikrų neginčijamų aplinkybių, susijusių su nelaimingo atsitikimo kilimo priežastimis, o apylinkės teisme šių procesinių klaidų ištaisyti nebuvo galimybės, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apeliacinių skundų teiginiams, apylinkės teismas pagrįstai kaltinamajame akte išdėstytas įvykio aplinkybes, kurios nebuvo pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o tik sąlygotos prielaidų, atmetė ir jomis nesirėmė sprendžiant išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, todėl kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Tokiu būdu, apylinkės teismo nustatytos abejonės dėl faktinių bylos aplinkybių, išdėstytų kaltinamajame akte, kurių nepatvirtina ištirtų įrodymų visetas, pagrįstai buvo vertinamos išteisintųjų naudai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo netirtos aplinkybės apie tai, kaip ir kokiu būdu aptariamas gamybos įrenginys, galimai neturintis CE Atitikties deklaracijos, pateko į Lietuvos Respublikos rinką. Be to, byloje nėra duomenų, kad būtent dėl CE atitikties deklaracijos nebuvimo gamybos įrenginys neatitiko esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, t. y. kaltinime nėra nurodyta kokiomis ypatybėmis aptariamas gamybos įrenginys neatitiko sveikatos ir saugos reikalavimų ir, kad šie neatitikimai būtent sąlygojo CE atitikties deklaracijos neturėjimą. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. ir G. S. pareikštas kaltinimas dėl Techninio reglamento „Mašinų sauga“ nuostatų pažeidimo yra neįrodytas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad bendrovėje vykdomų patikrinimų metu atitinkamų valstybinių institucijų darbuotojai nebuvo nustatę, kad minėtas gamybos įrenginys neatitinka teisės aktų reikalavimų, nebuvo sustabdyta jo eksploatacija. Pažymėtina, kad liudytojas P. D. P., dirbęs Valstybinėje darbo inspekcijoje ir ne kartą atlikęs įmonėje patikrinimus, parodė, kad jokių darbų saugos pažeidimų ankščiau užfiksuota nebuvo. Taigi pagal bylos medžiagą matyti, kad iki nagrinėjamo įvykio nebuvo užfiksuota, kad V. S. ar G. S. būtų pažeidę darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, kurie išdėstyti kaltinamajame akte. V. S. ir G. S. kaltinimai buvo pateiktas ir dėl to, kad jie neužtikrino įrenginių (jungiamųjų laidų ir aparatų) įkaitimo ribų ir tuo pačiu nevykdė techninio pobūdžio priemonių, užtikrinančių, kad nebūtų įrenginių įkaitimo, t.y. pažeidė Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento, patvirtinto Ūkio ministro ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. Nr. 351/61, nuostatų reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad pagal 2012-07-25 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įrenginių įkaitimas neturėjo jokios įtakos elektros laido kaitimui tokiame lygyje, kad sukeltų laido specialios izoliacijos ištirpimą ir degimą. Tai patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo metu bendrovėje buvo naudojamas techniškai tvarkingas įrenginys ar jo dalis, kurie dėl savo techninių ypatumų nebuvo pavojingi aplinkai, juos naudojant laikantis saugos reikalavimų.

Priešingai apeliacinių skundų teiginiams, pagal iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų, prie gamybinio įrenginio esančių daiktų (elektros srovės matavimo prietaisas, atsuktuvas oranžine rankena) negali kategoriškai teigti, kad nuketėjusysis siekė atlikti gamybinio įrenginio – ekstruderio elektrinės dalies remontą. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad rastais darbo įrankiais, prieš nelaimingą atsitikimą, būtų naudojęsis būtent nukentėjusysis, taip pat neaišku, ar šie įrankiai buvo būtent skirti atlikti tam tikrus gamybinio įrenginio remonto darbus. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai, nesant tai patvirtinančių objektyvių duomenų, konstatavo, kad nenustatyta, kad R. V. prieš nelaimingą atsitikimą būtų atlikęs ne savo pareigybėse apibrėžtą darbą, taip pat, kad būtų atlikęs darbus elektros įrenginiuose, t. y. konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad V. S. ar G. S. vykdydami savo darbo funkcijas, būdami atsakingi už pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos, elektrosaugos reikalavimų laikymąsi, būtų pažeidę Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Pavojingi darbai“, patvirtinto LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d., reikalavimus.

Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai ginčijama apylinkės teismo išvada, kad nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti ir dėl paties nukentėjusiojo galimo neatsargumo ir netinkamo elgesio, jeigu jis savavališkai pradėjo vykdyti įrenginio techninio aptarnavimo darbus, neįsitikinęs, kad tai yra saugu. Bendrovės operatoriaus instrukcijos 2.5 p. numatyta, kad operatorius privalo užtikrinti techniškai tvarkingą gamybos įrenginių ir mechanizmų būklę, o apie gedimus pranešti gamybos vadovui. Kaip matyti iš Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo įrašų, R. V. 2008-05-30 buvo instruktuotas kaip operatoriaus padėjėjas pagal 11 instrukcijų, tame tarp tarpe jis buvo supažindintas ir su „Ekstuderio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 21“ (II t., b.l. 167), kurios reikalavimais turėjo vadovautis. Minėtos instrukcijos „Nr. 21“, 29 p. numato, kad pastebėjus bet kokį įrenginio gedimą, trūkumą, apie tai būtina pranešti tiesioginiam vadovui; 38 p. numato, kad visus įrenginio techninio aptarnavimo, remonto, valymo ir derinimo darbus galima atlikti tik išjungus įrenginį; 43.4 p. numato, kad draudžiama pačiam darbuotojui remontuoti sugedusį elektros įrenginį, laidus, tai atlikti privalo darbuotojas, turintis reikiamą elektrotechninę kvalifikaciją. Taigi R. V. būdamas supažindintas su įrenginio naudojimo saugos instrukcija bei savo pareigybės funkcijomis, ir žinodamas kaip turi elgtis, siekiant užtikrinti naudojamo įrenginio saugumą, galimai pastebėjęs įrenginio gedimą (2009-05-28 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodyta, kad buvo rasti gedimai – perdegęs kaitinimo elementas), privalėjo apie tai pranešti darbo vadovei V. S., o esant tokiai situacijai pradėti techninio aptarnavimo ar remonto darbus privalėjo tik išjungęs gamybos įrenginį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis pagal savo išsilavinimą ir darbo patirtį, turėjo žinoti ir suprasti, kad atliekant gamybinio įrenginio aptarnavimo darbus, susijusius su nesudėtingais įrenginio remonto darbais, būtina įrenginį atjungti nuo įtampos šaltinio, t. y. įrenginys turi būti neveikiančių elektros įrenginių būklėje. Pagal liudytojų V. T., A. V., S. Č. bei pačios išteisintosios V. S. parodymus nustatyta, kad atsiradus gamybos įrenginio gedimui, apie tai buvo pranešama darbo vadovei, kuri spęsdavo ar reikia kviesti elektriką, ar ne. Nors pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad kartais ekstuderio nesudėtingus gedimo darbus atlikdavo patys darbuotojai, tačiau tai būdavo atliekama jau pranešus darbų vadovei, be to, visada remonto darbai vykdavo atjungus elektros srovę. Pažymėtina, kad liudytojai V. A., A. T. be kita ko parodė, kad perdegusius kaitinimo elementus pakeisdavo elektrikas, kartais tekdavo stabdyti gamybą, laukdavo elektriko. Liudytojas V. M., kuris bendrovėje ėjo elektriko pareigas, patvirtino, kad visada kviečiamas atvykdavo remontuoti gamybos įrenginio, esant reikalui keisdavo kaitinimo elementus, iškviestas vykdavo ir nakties metu, atlikti nesudėtingus remonto darbus galima atjungus įtampą. Tuo tarpu byloje esančiais liudytojo D. B. parodymais, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad R. V. keisdamas kaitinimo elementą neatjungdavo elektros srovės, o liudytojo V. A. parodymuose yra užfiksuota, kad R. V. vis sakydavo, kad yra baigęs elektrą, žinodavo kaip reikia elgtis, pasitikėjo savo, kaip elektriko, žiniomis. Taigi visa tai patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas darbe galėjo įvykti ir dėl paties R. V. netinkamo elgesio bei galimo neatsargumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pakankamą dėmesį skyrė minėtų liudytojų parodymų vertinimui, atliko jų analizę, ne tik juos lygindamas tarpusavyje, bet ir gretindamas juos su kita byloje esančia medžiaga, todėl teigti apie vienašališka įrodymų vertinimą išteisintųjų naudai, pagrindo nėra.

Byloje nėra užfiksuota jokių duomenų, kad įvykio dieną, R. V. atlikdamas darbo funkcijas ir nustatęs, kad galimai sugedo ekstruderius, apie tai būtų pranešęs V. S., kuri pastoviai kontroliavo operatorių darbą, ar elektrikui, kuris privalėjo remontuoti ekstruderio elektrinę dalį, nors, kaip paminėta aukščiau, nustačius kokį nors gedimą ar bet kokią kliūtį, trukdančią tiesiogiai vykdyti tiesiogines darbines funkcijas, būtina pranešti darbo vadovui, ir tik po to atlikti tam tikrus darbus. Šiuo atveju apie galimą prietaiso gedimą V. S. informuota nebuvo. Byloje duomenų apie tai, kad rašytiniu ar žodiniu pavedimu R. V. V. S. būtų nurodžiusi taisyti galimą įrenginio gedimą nėra. Taigi apylinkės teismas spręsdamas priežastinio ryšio buvimą tarp nukentėjusiojo žūties bei norminių teisės aktų reikalavimo pažeidimo V. S. atžvilgiu, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nelaimingą atsitikimą galėjo sąlygoti ir paties R. V. savavališki veiksmai. Pažymėtina, jog byloje nesant nustatytai tiksliai nelaimingo atsitikimo priežasčiai, t. y. neatmetus versijai, kad galimai paties nukentėjusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma, šiuo atveju neginčijamai priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo ir kaltinime nurodytų norminių teisės aktų pažeidimų, nepagrindžia. Kadangi apeliaciniuose skunde dėstomos prielaidos apie R. V. atliktus veiksmus, teisiamojo posėdžio metu buvo tirtos, skundžiamame nuosprendyje apie tai yra pasisakyta, o jokių naujų pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, aptariamu atveju, vertinti iš naujo, apeliantai nepateikia, iš naujo vertinti jau įvertintas ir aptartas aplinkybes nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland), todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tokiu būdu nesant pakankamos byloje surinktų ir ištirtų objektyvių bei patikimų įrodymų visumos, kuri leistų neginčijamai teigti apie V. S. ir G. S. kaltę padarius BK 176 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, bei esant byloje nepašalintoms abejonėms dėl nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, išnaudojęs visas galimybes nustatytoms abejonėms pašalinti, tačiau nepavykus to padaryti, priėmė V. S. ir G. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės V. B. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. įstatyminės atstovės A. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas Petras MeidusPranas Šimkus