Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. F. apeliacinį skundą bei OOO (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Vinco Pacevičiaus skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo V. F. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. ir OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vinco Pacevičiaus apeliaciniai skundai netenkinami.

Ginčo dėl V. F. inkriminuoto ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo byloje nėra, pareiškėjų skunduose keliamas tik paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. ginčijamas papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, skyrimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina pirmos instancijos teismo nutarimo teisėtumo dalį dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu arba be konfiskavimo. Taigi transporto priemonės konfiskavimas nėra privaloma nuobauda, tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas konfiskavo ne tik neteisėtai gabentas prekes – 122,2 kg įvairios frakcijos gintaro žaliavos, bet ir transporto priemonę Iveco Magirus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą OOO „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Su šiuo sprendimu apygardos teismas sutinka, netaikyti vilkiko konfiskavimo nėra objektyvaus pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta pareiškėjų teiginius, kad nelegaliai gabentas gintaras buvo vežamas ne specialiai tam pritaikytoje slėptuvėje, o kabinoje esančioje daiktadėžėje ir po gultu, todėl transporto priemonė nebuvo tiesiogiai panaudota teisės pažeidimui daryti ir neturėtų būti konfiskuota. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nei daiktadėžė, nei ertmė po gultu nėra prekėms gabenti skirtos vietos. Gintaro žaliavą vežant būtent šiose vietose, siekta sąmoningai apsunkinti teritorinės muitinės darbuotojų darbą, nors, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, kontrabandos dalykas nebuvo paslėptas sudėtingai. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui per valstybės sieną gabenti bei jam slėpti, t. y. buvo pažeidimo padarymo priemone, be kurios panaudojimo slapta pergabenti tokio kiekio kontrabandinių prekių (122,2 kg gintaro žaliavos) pažeidėjas nebūtų galėjęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kontrabandos dalyką, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-5/2011). Nepanaudojus minėtos transporto priemonės ertmių, toks kiekis gintaro žaliavos nebūtų įmanomas pergabenti, taigi specialios slėptuvės neįrengimas nagrinėjamu atveju vilkiko konfiskavimui reikšmės neturi.

Apygardos teismas nesutinka ir su tuo OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. Pacevičiaus teiginiu, kad papildomos nuobaudos paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas, pažeidžiantis ATPK 20 str. numatytus tikslus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad V. F. padarytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Taigi, jis turi suvokti ir atsiradusių teisinių pasekmių neišvengiamumą, tam tikrus ribojimus ar praradimus, kuriuos teks iškęsti.

Apylinkės teismas motyvuotai įvertino OOO „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu registruota konfiskuota transporto priemonė, kaip savininkės rūpestingumo laipsnį bei teismui pateiktą rašytinį vairuotojo – ekspeditoriaus V. F. įspėjimą dėl kontrabandos vežimo per sieną. Tačiau minėtas dokumentas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pasirašytas apelianto. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu V. F. teigė, kad firmoje buvo įspėtas, tačiau nežinojo ir nesuprato, kad už tokį dalyką numatyta tokia didelė atsakomybė. Minėtame rašytiniame įspėjime atsakomybės klausimas nėra aptartas, taigi pagrįsta išvada, jog OOO „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pakankamai rūpestinga bei atidi. Be to, ir kontrabandos mastas pakankamai didelis, t. y. kontrabandos dalyko vertė artima 250 MGL dydžio sumai, kuriai esant asmuo atsako jau ne administracine, o baudžiamąja tvarka. Transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje galimai sunkesnių pažeidimų darymui. Todėl transporto priemonės konfiskavimas analizuojamu atveju neprasilenkia su Lietuvos ekonomikos bei verslo tvarkos apsauga.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, susidarius panašioms kaip ir nagrinėjamas įvykis turto konfiskavimo situacijoms. EŽTT palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011). ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 210 str. numatyto teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Pažeidimo padarymo priemonė gali būti nekonfiskuojama, jeigu daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią, t. y. neteisėtai, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. F. Rusijos Federacijoje darbdavio OOO „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota transporto priemone Iveco Magirus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi teisėtai, tačiau, kaip pats nurodė, kontrabandos būdu gintarą vežė be darbdavio žinios ir sutikimo. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad V. F. padarė ATPK 210 str. 1 d. numatytą pažeidimą, o bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pakankamai rūpestinga, todėl toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors savininkas praranda galimybę susigrąžinti konfiskuotą daiktą natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas įrodymų visumos analize, jo keisti ar naikinti pateiktų skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti galioti ir V. F. bei OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vinco Pacevičiaus apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.