- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- eAS-857-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03704-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Rytis Krasauskas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. P1-72 „Dėl įspėjimo R. D.“ (toliau – ir Įsakymas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra valstybės tarnautojas, jis dirbo pagal darbo sutartį, todėl padarė išvadą, kad ginčas yra kilęs ne iš valstybės tarnybos santykių, bet iš darbo teisinių santykių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo skundą bei išnagrinėti jį iš esmės.
Teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies l punkto nuostatų, nustatančių, kad „administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus
Pažymi, kad teismas netinkamai vertino ir taikė ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, numatančias, kad „administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymų
Akcentuoja, kad teismas neįvertino šiam klausimui labai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas yra ne eilinis asmuo, dirbantis atsakovui pavaldžioje biudžetinėje įstaigoje, bet yra šios biudžetinės įstaigos vadovas, kuris, pagal galiojančius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teisės doktriną yra prilyginamas valstybės tarnautojui (pvz., sprendžiant jų atsakomybės klausimus, įskaitant ir atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą).
Atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas savo santykius su pareiškėju laiko ne eiliniais darbo teisiniais santykiais, o tarnybiniais (valstybės tarnybos) teisiniais santykiais, pvz. taip juos įvardindamas savo sprendimuose (skundžiamame Įsakyme, įsakymuose dėl komisijos tarnybiniams nusižengimams tirti ir pan.).
Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi iš esmės kėsinasi į fundamentalią pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nepagrįstai ir neteisėtai ribodamas pareiškėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir išskirtinę pareiškėjo diskrecijos teisę apsispręsti kaip jis vertina savo teisinius santykius ir koks teismas turėtų juos nagrinėti (ginti jo teisę).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. D. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra valstybės tarnautojas, jis dirba pagal darbo sutartį, todėl padarė išvadą, kad ginčas yra kilęs ne iš valstybės tarnybos santykių, bet iš darbo teisinių santykių. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai, ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija jam Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą kuris yra individualus administracinis aktas, tačiau minėtą aktą iš esmės ginčija darbo santykių, o ne procedūros, kurios metu buvo priimtas Įsakymas, kontekste. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta bylų rūšinio teismingumo klausimams nagrinėti, savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei ginčas iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nors jame ir keliamas reikalavimas įvertinti viešojo administravimo subjekto aktą (veiksmą) teisėtumo aspektu, toks ginčas, kaip iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-113/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2015).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.