Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-221-424/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-03
Bylos Nr.: e2-221-424/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01128-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Valiulytė
Atsakovas: M. L., E. G.
Ieškovas: UAB ,,E“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-221-424/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01128-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.3; 1.3.5.3.15.1; 1.3.7.5.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant ieškovo atstovams R. Š. ir advokatei G. P.,atsakovui M. L., jo atstovei advokatei R. D.- Steponavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,E“ ieškinį atsakovams M. L. ir E. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo M. L. 1163,59 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo E. G. – 1587,09 Eur žalos atlyginimą; atmesti atsakovų reikalavimus dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, sumokėjimo; panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimus.

Nurodė, kad Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2020 -05-04 sprendimu darbo byloje Nr.APS-131-8163 tenkino M. L. prašymą ir nusprendė iš ieškovo atsakovui M. L. išieškoti 602,38 darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėn., kartu su nedarbingumo pašalpa ir padidintu apmokėjimu už darbą naktį ir šventinę dieną; 93 Eur (padidinto darbo užmokesčio už darbą naktį 2020 m sausio mėn.; 170,50 Eur darbo užmokesčio už darbą naktį ir šventinę dieną 2020 m. vasario mėn.; 2202 Eur (du tūkstančiai du eurai) dienpinigių. Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio 865,88 Eur nurodyta vykdyti skubiai.

Žemesnės instancijos teismas

Darbo ginčų komisija 2020-05-04 sprendimu darbo byloje Nr.APS-131-9094 DGK nusprendė atmesti Ieškovo reikalavimą M. L. dėl materialinės žalos išieškojimo.

Darbo ginčų komisija 2020-05-18 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-10169 tenkino E. G. prašymą ir nusprendė iš ieškovo atsakovui E. G. išieškoti 695,87 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėn., kartu su nedarbingumo pašalpa ir padidintu apmokėjimu už darbą naktį ir šventinę dieną; 92,25 Eur padidinto darbo užmokesčio už darbą naktį 2020 m sausio mėn.; 172,74 Eur padidinto darbo užmokesčio už darbą naktį ir šventinę dieną 2020 m. vasario mėn.; 1890 Eur dienpinigių. Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio 960,868 Eur nurodyta vykdyti skubiai.

Darbo ginčų komisija 2020-05-18 sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-9096 nusprendė atmesti Ieškovo reikalavimą E. G. dėl materialinės žalos išieškojimo, kaip nepagrįstą.

Darbo kodekso (toliau –DGK) 231 str. 3 d. nustato, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 str. 4 d.). Todėl nežiūrint to, kad ieškovas reikalauja panaikinti DGK sprendimus, jų teisėtumo ir pagrįstumo teismas nevertina, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės pagal šalių pateiktus argumentus ir įrodymus.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, atsakovai pas ieškovą dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais – ekspeditoriais.

Ieškovo ir atsakovo M. L. darbo sutartimi sulygta dėl 6,20 Eur valandinio atlygio, į kurį įskaičiuojami viršvalandžiai, naktinės, poilsio ir šventinių dienų darbo valandos. Ieškovo ir atsakovo E. G. darbo sutartimi sulygta dėl 725 Eur mėnesinio tarifinio darbo užmokesčio, į kurį įskaičiuojami viršvalandžiai, naktinės, poilsio ir šventinių dienų darbo valandos. darbo sutartyse nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį 1-12 dienomis. DGK nagrinėdama darbo ginčus tarp šalių nurodė, kad ieškovas, nustatydama darbuotojui vienodą darbo užmokestį tiek už darbą įprastomis sąlygomis (dienos metu, darbo dienomis), tiek už darbą nukrypstant nuo įprastų sąlygų (naktį, švenčių dienomis ir pan.), piktnaudžiauja savo teisėmis, apriboja darbuotojų (atsakovų) teisę į padidintą darbo užmokestį Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 str. pagrindu. Darbo ginčų komisija pripažino, kad ieškovo ir atsakovų darbo sutartimis sulygtas darbo užmokestis neapima apmokėjimo už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, taip pat apmokėjimo už viršvalandinį darbą.

Nurodė, kad priimdama skundžiamus sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovų naudai DGK ginčų komisija aiškino, kad darbuotojo teisė į padidintą darbo užmokestį už darbą naktį ir darbą švenčių dienomis negali būti paneigta dėl netinkamai darbdavio pateiktų duomenų. Todėl, šalims nepateikus tikslių duomenų apie ieškovo faktiškai nakties metu dirbtą laiką (vairavimą ir kitus darbus), darbo ginčų komisija, įvertinusi, jog ieškovas dirbo poroje su kitu atsakovės darbuotoju, pripažino, kad abu atsakovai nakties metu ir švenčių dienomis dirbo pusę aukščiau nurodyto laiko, t. y. 2020 m. sausio mėn. - 30 val. naktį, 2020 m. vasario mėn. - 46 val. naktį ir 4,5 val. šventinę dieną, 2020 m. kovo mėn. - 15,5 val. naktį ir 4,5 val. šventinę dieną. Ieškovas nesutinka su DGK sprendimais dėl atsakovams priteisto darbo užmokesčio dėl šių priežasčių:

- vadovaujantis Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo (toliau - Ypatumai) patvirtintu 2017-06-21 Vyriausybės nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 13 p. numato, kad mobiliesiems keliu transporto darbuotojams, vairuojantiems komandomis, sėdėjimo (buvimo) šalia vairuotojo arba miegamojoje vietoje laikas, kai transporto priemonė juda, laikomas kitu buvimo darbo vietoje laiku.

- ieškovas 2019-12-16 įsakymu patvirtino Darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą, pagal kurią abiem atsakovams buvo skaičiuojamas darbo užmokestis ir pagal ieškovo apskaičiavimus atsakovui M. L. už ginčo laikotarpį buvo permokėti 148,22 Eu, o atsakovui E. G. – 91,75 Eur.

- Atsakovai Darbo ginčo komisijoje nekėlė klausimo dėl darbo užmokesčio mokėjimo poilsio ir švenčių dienomis ne darbo, švenčių ir nakties metu, todėl šių sumų priteisimas nepagrįstas.

- abu atsakovai buvo supažindinti su darbo užmokesčio mokėjimo sistema ir žinojo, kad priedas už darbą naktį ir švenčių dienomis nemokamas.

Nurodė, kad DGK, atmesdama ieškovės prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo grindė tuo, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog krovinį, dėl kurio dalies dingimo reiškia pretenziją ieškovės klientas, vežė būtent kuris nors atsakovas, taigi darbo ginčų komisija neturi pagrindo dėl galimai kilusios materialinės žalos konstatuoti atsakovų kaltę. Ieškovės pateikti kelionių lapai nepasirašyti nė vieno įmonės darbuotojo, neaišku kas ir kada juos užpildė, kelionės lapų paraštėse ranka užrašyti skaičiai nepaaiškinti. Ieškovės pateiktuose kelionės lapuose skiltyje „pereikvojimas" nėra nė vieno įrašo. Be to, iš kelionės lapo Nr. 08/03 matyti, jog tuo pačiu automobiliu važiavo ir kiti ieškovės darbuotojai, ne tik atsakovai, ant nurodyto kelionės lapo taip pat yra ranka prirašyti skaičiai, kurie galimai rodo kompiuteriu užfiksuotų kuro sąnaudų neatitikimą kelionės lape užfiksuotoms sąnaudoms. Darbo ginčų komisija nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad perdavė techniškai tvarkingą transporto priemonę, todėl atmetė reikalavimą atlyginti žalą dėl transporto priemonių apgadinimų.

Abu atsakovai padarė turtinės žalos įmonei. Ieškovei vykdant tarptautinio krovinio pervežimo užsakymą iš Italijos į Lietuvą buvo pristatytas ne visas krovinys (buvo gabenamas vynas) - viena iš palečių buvo išardyta, išpakuota. Ieškovų buvo pareikalauta atlyginti žalą už vežimo metu dingusią krovinio dalį - 391 Eur. Ieškovė šią žalą atlygino įskaitymo būdu, t. y. užsakovas UAB „D. B.“ žalos sumą išskaičiavo iš ieškovei mokėtino vežimo užmokesčio. Įvertinus tai, kad automobilį minėto reiso metu vairavo M. L. ir E. G., ieškovas nurodytą žalą vertina kaip padarytą abiejų vairuotojų bendra tyčia ir mano, kad žalą vairuotojai šioje dalyje turi atlyginti po lygiai, t. y. po 195,50 Eur. Abu atsakovai Darbo sutarčių 6 punktu prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už atsakovo ir/ar trečiųjų asmenų jiem patikėtą turtą. Tokiu būdu, vairuotojai yra atsakingi už jiems patikėto pervežti tretiesiems asmenims priklausančio krovinio, o taip pat automobilio saugumą. Nurodė, kad atsakovų teiginiai, kad krovinį iškrovė ieškovės vadovas yra ne tik neįrodyti, bet ir absurdiški - tiek krovinio pakrovime, tiek iškrovime dalyvauja ieškovės vairuotojai, o ne vadovas. Taigi, net ir nepasisavinus krovinio vairuotojams, jie buvo atsakingi už automobilio su kroviniu saugumą ir šios pareigos nevykdė, dėl ko ieškovas patyrė žalos, t. y. turėjo atlyginti dingusios krovinio dalies vertę tretiesiems asmenims. Ieškovas, įtardamas, kad dingusią krovinio dalį galėjo pasisavinti vairuotojai, ir pastebėjus, kad reiso pabaigoje ieškovai vis stoja degalinėje prie Elektrėnų piltis degalų, ieškovo vadovas nutarė patikrinti vairuotojų veiklą ir 2020 m. kovo 15 d. užklupo vairuotojus M. L. ir E. G. degalinėje vagiančius kurą - 45 litrai kuro buvo supilti į plastikinę tarą, kuri buvo sudėta į puspriekabės šonines daiktadėžes. Taip pat paaiškėjo, kad vairuotojai buvo išardę puspriekabe gabento krovinio (elektros laidai) pakuotę, dalį krovinio buvo susikrovę į pirkinių krepšius ir buvo užklupti nešantys krepšius į lengvąjį automobilį. Nurodė, kad buvo iškviesta policija, surašytas protokolas, vairuotojų neteisėti veiksmai bei pasisavintas krovinys nufotografuoti ir nufilmuoti. Po šio įvykio buvo atliktas atsakovų vairuoto krovininio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sąnaudų patikrinimas, remiantis kelionės lapais ir automobilio kuro suvartojimo normomis. Palyginus automobilio elektroninėje sistemoje užfiksuotą kuro suvartojimą atsakovų vykdytų reisų metu su faktiniais kuro užpylimais, buvo nustatytas 1 756,02 litrų dyzelinio kuro trūkumas, kas sudaro 1826,26 Eur (skaičiuojant po 1,04 Eur) už litrą, t.y. automobilis suvartojo 1756,02 litro kuro mažiau, nei jo buvo pirkta pagal įmonės turimus duomenis. Ieškovo nuomone tai patvirtina aplinkybę, kad dalis kuro buvo pilama ne į automobilį, o į vairuotojų pasiruoštas talpas, ir tokiu būdu pasisavinamas kuras ir anksčiau. Be to, 2020 m. kovo 15 d. taip pat buvo nustatyta, kad krovininis automobilis apgadintas - sulaužyta priekinio bamperio plastmasė, kurios vertė - 109,92 Eur. Įvertinus, kad automobilį reiso metu vairavo abu atsakovai, aukščiau nurodytą žalą ieškovė vertina kaip padarytą abiejų vairuotojų bendra tyčia ir mano, kad žalą dėl kuro trūkumo ir apgadinto bamperio vairuotojai turi atlyginti po lygiai. Taip pat buvo nustatyta, kad E. G. būdamas komandiruotėje Italijoje 2019 m. spalio 22-27 d. apgadino puspriekabės daiktadėžės dangtį, kurio remontas kainavo 432,50 Eur ir šią žalą turi atlyginti E. G..

DGK priimdama sprendimus dėl šalių darbo ginčų nesigilino į pačių atsakovų paaiškinimus, kuriuose patys atsakovai iš dalies patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, E. G. nurodė, kad jog krovininio automobilio daiktadėžėse buvo laikomos kuro talpos ir dalis krovinio (laidai), o M. L. nurodė, kad „supratęs, kad negaus savo uždirbtų pinigų, bandė juos atsiimti pasisavindamas darbdavio turtą“, taigi pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, savinantis ieškovės lėšomis įsigytą kurą ir dalį gabenamo krovinio.

Šalies argumentai

Atsakovas M. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka, kad darbo užmokestis už darbą naktį ir švenčių dienomis nemokamas. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad jis nekėlė klausimo dėl darbo užmokesčio sumų priteisimo nepatvirtina aplinkybės, kad jis šių sumų nenorėjo gauti ar kad jų būtų atsisakęs. Jis nėra teisininkas, Darbo ginčų komisijoje nebuvo atstovaujamas teisininko, todėl negalėjo pareikšti visų reikalavimų. Atsakovui darbo užmokestį už darbą švenčių ar nakties metu numato darbo kodekso 144 straipsnis. Darbo sutartyje nėra numatyta jokių išimčių dėl darbo užmokesčio apmokėjimo, susijusiu su darbo švenčių ar nakties metu, todėl ieškovas nori primesti atsakovui nepalankias sąlygas. Ieškovas be jo sutikimo sumažino jam priklausančius dienpinigius. Paaiškino, kad neneigia, jog bandė pasisavinti įmonės kurą, bet taip turėjo elgtis dėl ieškovo kaltės nes ieškovas atsisakė su juo atsiskaityti. Pačio kuro atsakovas nepasisavino ir žala įmonei nebuvo padaryta, nes kuras ir daiktai grąžinti. Kuro trūkumas galėjo susidaryti dėl krovinio vėsinimo įrangos, kadangi ieškovas nepateikė duomenų, kiek kuro suvartoja krovinio šaldymo įranga.

Ieškovo nurodomas teiginys, kad atsakovai pasisavino krovinį nepagrįstas. Ieškovas šį reikalavimą grindžia UAB „D. B.“ 2020-03-13 pretenzija, kuri nuo krovinio iškrovimo (2020-02-09) pateikta praėjus daugiau nei mėnesiui laiko. Į krovinio iškrovimo vietą jis krovinio pats nepristatydavo ir krovinio neiškraudavo. Ieškovės paliepimu jis krovinius pristatydavo į UAB „EFTAL“ išnuomotą teritoriją Avižieniuose, o gavėjo sandėliai yra kitoje vietoje – Sodų g. 10, Skaidiškės, Vilniaus r. sav.

Dėl įmonės transporto sugadinimo nurodė, kad pati ieškovė perdavė netvarkingą automobilį, kuris važiuojant atsikabino. Jis tam kad bamperio nepamestų, jį nuėmė ir gražiai padėjo į priekabą. Ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, kad atsakovas būtų tyčia apgadinęs įmonės turtą.

Atsakovas E. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Atsakovas M. L. pagal 2020-02-10 darbo sutartį nuo 2020-01-14 pradėjo dirbti UAB „E“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju-ekspeditoriumi (darbo sutarties 1.2 p.). Darbo sutarties 1.3 p. šalys sulygo 6.20 Eur valandinį darbo užmokestį, į kurį įskaičiuojami viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis. Atsakovas M. L. 2020-04-08 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas iš darbdavio išieškoti 938, 65 Eur dienpinigius už 2020 m. vasario mėnesį, 390 Eur darbo užmokestį ir dienpinigius už 2020 m. kovo mėnesį, iš viso 1358 Eur. Darbo ginčų komisija 2020 -05-04 sprendimu Nr. DGKS-2975 M. L. reikalavimą patenkino ir iš UAB „Eftal“ nusprendė išieškoti 602,38 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėn., kartu su nedarbingumo pašalpa ir padidintu apmokėjimu už darbą naktį ir šventinę dieną; 93 Eur už darbą naktį 2020 m sausio mėn.; 170,50 Eur už darbą naktį ir šventinę dieną 2020 m. vasario mėn. ir 2202 Eur dienpinigių, iš viso – 3067,88 Eur.

Atsakovas E. G. pagal 2019-09-06 darbo sutartį Nr. 60 2019-09-09 pradėjo dirbti UAB „E“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju-ekspeditoriumi (darbo sutarties 1.2 p.). Darbo sutarties 1.3 p. šalys sulygo 725 Eur mėnesinį darbo užmokestį, į kurį įskaičiuojami viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis. Atsakovas E. G. 2020-05-04 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas iš darbdavio išieškoti 897 Eur dienpinigius už 2020 m. vasario mėnesį, 390 Eur darbo užmokestį ir dienpinigius už 2020 m. kovo mėnesį, bei nedarbingumo išmokas 95 Eur už 2020 m. kovo 16-17d. laikotarpį, 57 Eur už 2020 m. kovo 30-31d. laikotarpį ir 76 Eur už 2019m. gruodžio 16-17 d. laikotarpį , iš viso 1515 Eur. Darbo ginčų komisija 2020-05-18 sprendimu Nr. DGKS-3071 iš dalies tenkino E. G. prašymą ir iš UAB „E“ nusprendė išieškoti 695,87 Eur (darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėn., kartu su nedarbingumo pašalpa ir padidintu apmokėjimu už darbą naktį ir šventinę dieną); 92,25 Eur darbo užmokesčio už darbą naktį 2020 m sausio mėn.; 172,74 Eur darbo užmokesčio už darbą naktį ir šventinę dieną 2020 m. vasario mėn. ir 1890 Eur dienpinigių, iš viso 2850,96 Eur.

2020-04-16 prašymais UAB „E“ kreipęsi į DGK prašydama išieškoti iš E. G. 1587,09 Eur nuostolius, o iš M. L. 1163,59 Eur nuostolius ir leisti juos padengti iš darbuotojams nesumokėtos darbo užmokesčio sumos. Prašymą grindžia 2020-03-15 užfiksuotos degalų ir laidų vagystės aplinkybėmis. 2020-03-15 UAB „E“ direktoriaus rašte „Dėl E. G. ir M. L. nuostolio nustatymo“ nurodyta, kad E. G. 2019 m. spalio 25-27 d. būdamas komandiruotėje Italijoje apgadino puspriekabės MO 440 daiktadėžės dangtį, kurio remontas kainavo 423,50 Eur; atlikus automobilio (duomenys neskelbtini) kuro patikrinimą nustatytas 1294 litrų kuro trūkumas 1630,44 Eur sumai; UAB D. B. 2020-03-13 pareiškė pretenziją 391 Eur sumai dėl dalies krovinio, kurį vežė E. G. ir M. L.. Nurodyta, kad bendra įmonės nuostolių suma sudaro 2444,94 Eur, kurią turi sumokėti M. L. – 1010,72 Eur, o E. G. 1434,21 Eur. Reikalavimas grindžiamas darbo sutarčių 6 p., kuriame numatyta darbuotojo visiška materialinė atsakomybė už jam patikėtą turtą ir dėl darbuotojo kaltės atsiradusius nuostolius. UAB „E“ 2020-03-20 akte „Dėl E. G. ir M. L. nuostolio nustatymo“ jau nurodytas 1756,02 litrų dyzelinio kuro trūkumas 1826,26 Eur suma, bei įtraukta 109,92 Eur žala dėl sulaužytos automobilio priekinio bamperio plastmasės. Bendra įmonės nuostolių suma nurodyta 2 750,68 Eur ir iš M. L. išieškotina suma nurodoma 1163,59 Eur o iš E. G. – 1587,09 Eur.

Darbo ginčų komisija 2020-05-04 sprendimu Nr. DGKS-2974 atmetė ieškovo reikalavimą M. L., o 2020-05-18 sprendimu NR. DGKS-2370 atmetė ieškovo reikalavimą E. G. dėl reikalavimo neapibrėžtumo nesant galimybės nustatyti nei reikalaujamos atlyginti materialinės žalos kilmės, nei aplinkybių, kuriomis UAB „E“ grindė savo reikalavimus, bei neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl atsakovų materialinės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovui nuostolius.

Darbo kodekse numatyta darbo teisinių santykių šalių pareiga atlyginti žalą, yra viena iš civilinės atsakomybės formų. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė darbo santykiuose, turi būti nustatytos ir įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 str. Įrodinėjimo pareiga tenka žalos atlyginimo reikalaujančiai šaliai. P. C. kodekso nuostatas, tik įrodžius asmens neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp jų, kaltė yra preziumuojama. Tačiau darbo santykiuose darbuotojui taikoma ribota materialinė atsakomybė (DK 153 str.). Ir tik Darbo kodekso 154 str. nustato atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą: kai žala padaryta tyčia; žala padaryta veika, turinčia nusikaltimo požymių; kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje ir kitais šiame straipsnyje numatytais atvejais. Todėl darbdavys, reikalaudamas iš darbuotojo visiškai atlyginti jam padarytą žalą, privalo įrodyti ir darbuotojo kaltę. Nei darbuotojo neteisėti veiksmai, nei tyčia dėl atsiradusios žalos nepreziumuojami. DK nenumato, kad darbuotojo visiška materialinė atsakomybė galėtų būti numatyta darbo ar kitoje šalių sudarytoje sutartyje. Todėl tokia sąlyga, nors ji ir numatyta su atsakovais sudarytose darbo sutartyse (sutarčių 6 p.), negali būti vadovaujamasi priimant sprendimą dėl žalos atlyginimo. Įmonėje kolektyvinė darbo sutartis nesudaryta.

Ieškovo reikalavimas atsakovams dėl žalos atlyginimo susideda iš keturių dalių: dyzelinio kuro trūkumo, prarasto vyno krovinio, automobilio priekinio bamperio sugadinimo ir daiktadėžės dangčio sugadinimo.

Reikalaudamas atlyginti degalų ir krovinio trūkumą ieškovas atsakovus iš esmės kaltina degalų ir krovinio vagyste. Atsakovų neteisėtus veiksmų grindžia aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos 2020-03-15, kai ieškovas atsakovus aptiko degalinėje bepilančius degalus į talpas ir benešančius iš vežamo išardyto krovinio elektros laidų rites į lengvąjį automobilį. Šiuo atveju neteisėti atsakovų veiksmai buvo nutraukti ir žala dėl to įmonei nebuvo padaryta. Tačiau ieškovas šio įvykio aplinkybėmis grindžia atsakovų neteisėtus veiksmus dėl prarasto krovinio ir degalų trūkumo. Kaip jau buvo minėta, darbuotojo neteisėti veiksmai nėra preziuomuojami, jie turi būti pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais. Tai, kad atsakovai kėsinosi pavogti degalus ir laidus iš vežamo krovinio, dar nereiškia, kad jie pasisavino ir vyną iš 2020-02-07/2020-02-09 vežto krovinio ir sistemingai grobė degalus ieškovo nurodytu laikotarpiu - nuo 2020-01-19 iki 2020-03-15. Teismo posėdyje M. L. paaiškino, kad vyno paletė buvo išardyta UAB „D. B.“ vadybininkės nurodymu, kad į vyno konteinerį galėtų sutalpinti kitą krovinį- vazonus -, o iš paletės išimtos vyno dėžės buvo sudėtos į kitą vietą. Šalys nurodė, kad atsakovai krovinius gabeno iki UAB „E“ teritorijos Avižieniuose, o į UAB „D. B.“ sandėlį krovinius gabeno kiti asmenys. Kur ir kokiomis aplinkybėmis susidarė vyno trūkumas, nenustatyta. Taigi, teigti, kad atsakovai pagrobė vyną iš gabenamo krovinio ir dėl darbdaviui padarytos 391 Eur žalos jiems atsirado materialinė atsakomybė pagal Darbo kodekso 154 str., nėra pagrindo. Todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Be to pagrįstas abejones kelia ir ieškovo nurodytas degalų trūkumas. Ieškovas kuro trūkumą grindžia 2020-03-16 kuro inventorizacijos aktu, tačiau jame nurodytų duomenų teismui pateikti įrodymai nepatvirtina. Automobilio kelionės lapuose, kuriuos tikrino buhalterė M. B. kuro pereikvojimas nefiksuotas. Kelionės santraukos ataskaitose duomenų apie kuro likutį reiso pradžioje ir reiso pabaigoje nėra. Reiso, vykusio 2020 m. kovo 3-8 d., ir įtraukto į kuro inventorizacijos aktą, automobilio kelionės lape Nr. 08/03 automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju nurodytas ne kuris nors atsakovas, bet D. R.. Atsakovas M. L. nurodė, ir šios aplinkybės ieškovas neneigė, kad degalai buvo pilami ne tik į automobilio kuro baką, bet ir į refrižeratorių, tačiau duomenų apie refrižeratoriaus kuro sąnaudas ieškovas nepateikė. Todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas ne tik neįrodžius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir kuro trūkumo.

Reikalavimą M. L. dėl 2020-03-15 nustatyto bamperio apgadinimo ir dėl to patirtos žalos 109,92 Eur atlyginimo ir reikalavimą E. G. dėl 2019 m. spalio 22-27 d. reiso metu apgadinto daiktadėžės dangčio ir dėl to patirtos žalos 423,50 Eur atlyginimo ieškovas grindžia vien apgadinimo faktu. Teigdamas, kad ieškovai žalą padarė tyčia, nei argumentų, nei įrodymų tokiai išvadai pagrįsti ieškovas nepateikė. Kodėl ieškovas teigia, kad nurodytus automobilio elementus atsakovai apgadino tyčia, ieškovas negalėjo paaiškinti ir teismo posėdyje. Todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas.

Dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų

Atsakovai M. L. ir E. G. pas atsakovą dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais-ekspeditoriais. Įmonės direktoriaus įsakymais dėl komandiruotės, atsakovai buvo komandiruoti į Italiją nuo 2020-01-14 iki 2020-01-19; nuo 2020-01-21 iki 2020-01-26; nuo 2020-01-28 iki 2020-02-02; nuo 2020-02-04 iki 2020-02-09; nuo 2020-02-11 iki 2020-02-16; nuo 2020-02-18 iki 2020-02-23; nuo 2020-02-25 iki 2020-03-01; nuo 2020-03-10 iki 2020-03-15. Įsakymais nustatyta mokėti 37,60 Eur dienpinigius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Darbo sutartyse su atsakovais, dienpinigių dydis nenumatytas. Kaip matyti iš UAB „E“ direktoriaus 2019-12-16 įsakymu Nr. 2019-12-16 patvirtintos UAB „E“ darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos, įmonėje kolektyvinės darbo sutarties nėra. Įmonėje nesant kolektyvinės darbo sutarties, patvirtinta ši darbo užmokesčio sistema, kurios 10.4.1. p. nustatyta, kad komandiruočių metu vairuotojams mokami dienpinigiai ir padengiamos komandiruotės išlaidos pagal LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr.526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, o apmokėjimo sistemos 10.4.3 p. nustatyta, kad nuo 2020-01-01 dienpinigiai mažinami 40 proc. LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.526 (2018-04-18 nutarimo Nr. 383 redakcija) maksimalus dienpinigių dydis Italijoje nustatytas 63 Eur. Atsakovų komandiruočių įsakymuose nustatyti 37,60 Eur dienpinigiai sudaro 60 proc. nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio ir atitinka įmonėje nustatytos apmokėjimo sistemos 10.4.3 p. Tačiau atsakovas M. L. su šia sistema nesupažindintas, jo parašo, patvirtinančio, kad susipažino su šia apmokėjimo sistema, nėra. Su juo sudarytoje darbo sutartyje, nors sutartis sudaryta po šios sistemos patvirtinimo, joje nuorodos į šią sistemą taip pat nėra. Taigi, atsakovas M. L. sudarydamas darbo sutartį su ieškovu, žinodamas Vyriausybės nustatytus dienpinigių dydžius, ir neturėdamas informacijos apie jų mažinimą darbdavio sprendimu, turėjo pagrįstus lūkesčius gauti maksimalius dienpinigius. Ieškovo įsakymai dėl atsakovų komandiruočių pagal jų turinį iš esmės yra skirti įmonės buhalterijai, duomenų, kad atsakovai pasirašytinai supažindinti su šiais įsakymais, o tuo pačiu ir su nustatytu delspinigių dydžiu, nėra. Nesant duomenų, kad atsakovas M. L. sutiko gauti mažesnius dienpinigius, jam už 48 komandiruočių dienas turi būti sumokėta maksimali dienpinigių suma – 3024 Eur. Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020-02-13 pavedimu ieškovas atsakovui M. L. sumokėjo 822 Eur dienpinigių, todėl ieškovas atsakovui yra skolingas 2202 Eur dienpinigių.

Priešingai nei M. L., E. G. 2020-01-14 savo parašu patvirtino, kad su UAB „E“ darbo užmokesčio apmokėjimo sistema susipažino ir tą pačią dieną A. G. išvyko į komandiruotę. Iš ko teismas daro išvadą, kad E. G. sutiko su sumažintais dienpinigiais. Taigi, jam priteisti maksimalius delspinigius nėra pagrindo ir jam už komandiruočių dienas turi būti išmokėti komandiruočių įsakymuose nurodyti dienpinigiai už visas komandiruočių dienas – 1814,4 Eur, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra, tačiau ir nėra duomenų, kad ieškovas atsakovui dienpinigius sumokėjo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, todėl padidintas darbo užmokestis už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis nemokamas. Tai įtvirtinta darbo sutarčių su atsakovais 1.3 p. ir atsakovai su tuo sutiko. Tokia ieškovo pozicija, teismo vertinimu, yra nepagrįsta ir prieštarauja įstatymui. DK 115 str. 1 d. nustato, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo grafikuose nurodytu laiku laikantis maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. DK 144 str. nustatantis padidintą apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, darbą naktimis, numato išimtį tik darbui poilsio dienomis, kai dirbama pagal darbo grafiką (DK 144 str. 1 d.). Visais kitais atvejais mokamas įstatyme numatytas padidintas darbo užmokestis nepriklausomai nuo darbo laiko apskaitos sistemos. Todėl ieškovas atsakovams turėjo mokėti padidintą darbo užmokestį už darbą naktį ir švenčių dienomis. Pažymėtina, kad nors ieškovas teismo posėdyje ginčijo savo pareigą mokėti darbuotojams padidintą darbo užmokestį už darbą naktimis, iš ieškovo pateikto atlyginimo perskaičiavimo už 2020 metus, matyti, kad už darbą naktimis, pats ieškovas skaičiuoja pusantro karto didesnį darbo užmokestį.

Pagal byloje esančius duomenis – atlyginimų paskaičiavimo žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, M. L. tachografo kortelės duomenis, atsakovas M. L. 2020 m. sausio mėnesį dirbo 80 val. Iš jų – 25 val. naktį. Skaičiuojant pagal darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, už sausio mėnesį darbo užmokestis sudaro: 341 Eur už darbą dienos metu, 232,5 Eur už darbą nakties metu, iš viso -573,5 Eur. Už sausio mėnesį ieškovas atsakovui priskaičiavo 482,78 Eur.

Vasario mėnesį M. L. dirbo 125 val., iš jų – 39 val. naktį ir 9 val. šventinę dieną vasario 16 d. Skaičiuojant pagal darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, už vasario mėnesį darbo užmokestis sudaro: 452,6 Eur už darbą dienos metu, 362,7 Eur už darbą nakties metu, ir 111,6 Eur už darbą šventinę dieną, iš viso – 926,9 Eur. Už vasario mėnesį ieškovas atsakovui priskaičiavo 1005 Eur.

Kovo mėnesį M. L. dirbo 36 val., iš jų – 14 val. naktį ir 9 val. šventinę dieną kovo 11 d. Skaičiuojant pagal darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, už kovo mėnesį darbo užmokestis sudaro: 80,6 Eur už darbą dienos metu, 130,2 Eur už darbą nakties metu, ir 111,6 Eur už darbą šventinę dieną. Taip pat už kovo mėnesį M. L. apskaičiuota išmokėti 95,72 Eur už dvi nedarbingumo dienas. Iš viso – 418,12 Eur. Už kovo mėnesį ieškovas atsakovui priskaičiavo 526,43 Eur.

Kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitos išrašo, ieškovas atsakovui sumokėjo 347,59 darbo užmokesčio už sausio mėnesį ir 634,35 Eur už vasario mėnesį. Iš visos ieškovui mokėtinos 1918,52 Eur sumos ieškovas atsakovui M. L. sumokėjo 981,94 Eur ir liko skolingas 936,58 Eur. Nors ieškovas įrodymų nepateikė, šalys pripažino, kad vykdant DGK sprendimą dėl skubiai vykdytinos jo dalies ieškovas atsakovui sumokėjo 865,88 Eur, todėl priteistina suma yra 70,7 Eur.

Ieškovas atsakovo E. G. tachografo kortelės duomenų nepateikė. Pagal byloje esančius duomenis - atlyginimų paskaičiavimo žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ataskaitas apie darbuotojo darbo laiką, ieškovo pateiktą atlyginimo perskaičiavimą už 2020 metus, matyti, kad atsakovas E. G. 2020 m. sausio mėnesį dirbo 86 val. Iš jų – 34 val. naktį. Skaičiuojant pagal darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodytą 6,15 Eur. valandinį tarifą už sausio mėnesį darbo užmokestis sudaro: 319,8 Eur už darbą dienos metu, 313,65 Eur už darbą nakties metu, iš viso - 633,45 Eur. Už sausio mėnesį ieškovas atsakovui priskaičiavo 501,23 Eur.

Vasario mėnesį E. G. dirbo 133 val., iš jų – 48 val. naktį ir 9 val. šventinę dieną vasario 16 d. Skaičiuojant pagal nurodytą 6,29 Eur. valandinį tarifą už vasario mėnesį darbo užmokestis sudaro: 478,04 Eur už darbą dienos metu, 452,88 Eur už darbą nakties metu, ir 113,22 Eur už darbą šventinę dieną, iš viso -1044,14 Eur. Už vasario mėnesį ieškovas atsakovui priskaičiavo 1005 Eur.

Kovo mėnesį E. G. dirbo 31 val., iš jų – 12 val. naktį ir 9 val. šventinę dieną kovo 11 d. Skaičiuojant pagal nurodytą 6,15 Eur. valandinį tarifą, už kovo mėnesį darbo užmokestis sudaro: 61,5 Eur už darbą dienos metu, 110,7 Eur už darbą nakties metu, ir 110,7 Eur už darbą šventinę dieną. Taip pat už kovo mėnesį E. G. apskaičiuota išmokėti 191,44 Eur nedarbingumo išmoka. Iš viso – 474,34 Eur. Už kovo mėnesį ieškovas atsakovui priskaičiavo 622,15 Eur.

Kaip matyti iš atsakovo E. G. banko sąskaitos išrašo, ieškovas jam 2020-03-13 sumokėjo 486,39 Eur darbo užmokestį, ir iš visos mokėtinos 2151,93 Eur sumos ieškovas atsakovui E. G. liko skolingas 1665,54 Eur. Ieškovas nepateikė duomenų, kad vykdant DGK sprendimą dėl skubiai vykdytinos jo dalies ieškovas atsakovui sumokėjo sprendime nurodytą 960,86 Eur sumą, todėl teismas neturi pagrindo atimti šios sumos, ir iš ieškovo atsakovui priteisia visą 1665,54 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str.)

Bylos duomenimis ieškovas patyrė 545 Eur (350 Eur už teisinę pagalbą ir 195 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą).

CPK 83 str. 1 d. 1 p. numato, kad darbuotojai yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovų žyminio mokesčio išlaidų paskirstymas nesprendžiamas.

Ieškinys patenkintų reikalavimų dalyje atsakovui M. L. sudaro 19 proc. Todėl ieškovuii iš atsakovo priteistina 66,5 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

Atsakovas M. L. patyrė 510 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinio 81 proc. yra atmesta, atsakovui iš ieškovo UAB „E“ priteistina 413,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovui M. L. iš ieškovo priteistina 346,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio dalyje dėl reikalavimų E. G., ieškinys atmestas didesnėje dalyje, negu buvo pareikštas reikalavimas (atsakovui priteista didesnė suma, negu ieškovas ginčijo pagal DGK sprendimą), todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš E. G. neatlyginamos.

Atsakovas E. G. byloje pateikė prašymą priteisti 62,89 Eur išlaidų už antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažįsta atsakovo patirtų 62,89 Eur išlaidų už antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui bylinėjimosi išlaidomis, kadangi šiuo atveju atsakovo patirtos išlaidos susijusios su vykdymo procesu, kurios apmokėjimo ir atlyginimo tvarka numatyta CPK VI dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Atsižvelgiat į tai, atsakovo prašymas dėl 62,89 Eur išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies:

Priteisti iš UAB „E“ M. L. 70,70 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 2202 Eur dienpinigių ir 346,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „E“ E. G. 1665,54 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 1814,40 Eur dienpinigių.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė