Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant A. L. ir R. S.

civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau teistas: 1) 2019-07-03 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį - 8 MGL (400 eurų) dydžio bauda (bauda sumokėta); 2) 2021-04-23 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;

3) 2023-10-12 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 40 MGL (2000 eurų), baudos dalis priverstinai išieškota, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui: 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 18.30 val., prie Žaltyčio ežero, adresu Ežero g., Paželsvių k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilių girtumas), tyčia apsikabinęs E. M. per kaklo sritį panardino jį po vandeniu ir pradėjo skandinti, dėl tokių A. M. veiksmų E. M. trūko oro ir jis išsigando, bei vandenyje pametė savo asmeninius daiktus, t.y. meškerę-spiningą, kurio vertė 250 eurų, su meškerės rite, kurios vertė 80 eurų, ir ant ritės suvyniotu pintu valu, kurio vertė 37 eurai, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. M. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisme A. M. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2024-09-21 buvo su draugais prie Žaltyčio ežero ir vartojo alkoholį. Nuo jo gerokai apgirto. Ėjo maudytis. Pamatė žvejojantį nukentėjusįjį. Dėl per daug išgerto alkoholio kažkas susivaideno. Tuo metu atrodė, kad pasirinktu būdu pajuokaus ir taip pralinksmins savo draugus. Priėjo žvejojančiam nukentėjusiajam iš nugaros. Tada, nieko nesakęs, apsikabinęs E. M. per kaklo sritį panardino jį po vandeniu. Tuo metu atrodė, jog tai bus linksma ir juokinga. Dabar supranta, kad yra ne taip. Suvokia, kad nukentėjusiajam sukėlė didelį išgąstį ir skausmą. Jis galėjo pamanyti, kad norima jį paskandinti. Nepateisina tokio savo elgesio. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau mano, kad neturtinė žala prašoma priteisti, yra gerokai per didelė. Tačiau jei teismas manys, kad ji adekvati, priteistą ieškinį pripažins ir atlygins.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes A. M. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: 2024-09-21 E. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2024-09-21, apie 18 val. 30 min., žvejojant Žaltyčio ežere, Marijampolės sav., nepažįstas asmuo dešine ranka užsikabino jam ant kaklo, jį panardino po vandeniu ir pradėjo skandinti, dėl tokių jam nepažįstamo vyro veiksmų jam trūko oro ir išsigando. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 6).

Nukentėjusiojo E. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2024-09-21 d. apie 18 val. 30 min. atvažiavo žvejoti prie Žaltyčio ežero. Užsidėjo bridkelnes ir įbrido virš juosmens į vandenį žvejoti. Žvejojant matė ir girdėjo, kad šiek tiek toliau yra 3 jaunuoliai, kurie elgėsi neadekvačiai, t.y keikėsi, garsiai rėkavo ir kabinėjosi prie žmonių, tačiau į juos dėmesio nekreipė. Po kiek laiko visi žmonės, buvę prie ežero, pasišalino, liko tik jaunuoliai ir jis. Jis išgirdo, kaip jie šnekėjo apie kažkokį panardinimą ar skandinimą. Iškart po to kai išgirdo apie ką jie šneka, pamatė, kad vienas iš jaunuolių pradėjo bristi į vandenį. Galvojo, kad jis eina maudytis. Tada atsisuko ir pamatė, kad jis eina link jo. Nieko blogo nepagalvojo. Jaunuolis priėjo prie jo iš nugaros pusės ir staiga savo dešine ranka užsikabino jam už kaklo, krito ant jo ir pradėjo skandinti. Buvo pilnai po vandeniu ir jautė, kad pradėjo dusti, kadangi trūko oro. Kai jis užsikabino jam ant kaklo, fizinio skausmo nejuto, iš rankų iškrito spiningas. Tada pradėjo priešintis ir išniro, iš karto pradėjo bristi prie kranto. Brisdamas matė ant kranto 2 jaunuolius, kurie juokėsi, o asmens, kuris jį skandino jau nebematė. Išbridęs į krantą, pilnai nusirengė ir pasiėmęs savo asmeninius daiktus pasišalino nuo jaunuolių kuo toliau ir paskambino bendru pagalbos numeriu 112. Taip pat nori paminėti, kad savo spiningo jau neberado. Jis vertas 250 eurų, ritė apie 60-80 eurų, o ant ritės suvyniotas pintas valas, kurio vertė 37 eurai. Įvykio metu vandenyje pametė savo akinius nuo saulės, jų vertė 42 eurai. Taip suplyšo bridkelnės, kurių vertė 64 eurai. Po įvykio jaučiasi labai negerai, todėl kreipėsi pas psichiatrus ir psichologus. Medikai skyrė raminančius vaistus. Be to iš karto tą pačią dieną po įvykio kreipėsi į priėmimo skyrių, kadangi labai skaudėjo krūtinę, buvo išsigandęs, kad plaučiuose likę vandens. Įvykio metu gurkštelėjo nemažai vandens. Ligoninėje po apžiūros buvo išleistas į namus. Jam padaryta 473 eurų turtinė žala (b.l. 6-10, 23-25).

2024-09-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Žaltyčio ežero paplūdimys, adresu Ežero g., Pažesvelių k., LIudvinavo sen., Marijampolės sav. Nuo kranto apie 60 m. vandenyje, yra įvykio vieta. Įvykio vietoje daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar medžiagų nerasta, nepaimta. Žaltyčio ežero paplūdimio teritorija nėra filmuojama vaizdo kameromis. Įvykio vietoje specialus eksperto rinkinys naudotas nebuvo (b.l.13-17).

2024-09-22 tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių, kuriame nurodyta, kad 2024-09-21, apie 19.26 val., iš Marijampolės AVPK buvo gautas pranešimas, kad prie Žaltyčio ežero trys vyrai, apie 20 metų amžiaus, neblaivūs ir agresyvūs, priekabiauja prie žmonių, pranešėją panardino po vandeniu, nuskandino meškerę. Jie yra netoliese. Apie 19 val. 40 min., atvykus adresu Marijampolės sav., Liudvinavo sen., Paželsvių k., Ežero g., netoli namo(duomenys neskelbtini), prie Žaltyčio ežero pastebėjo stovinčius automobilius BMW ir VW. Prie automobilio BMW stovėjo 3 vyriškiai, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Visi buvo akivaizdžiai neblaivūs. Priėjo pranešėjas E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad būnant vandenyje ir žvejojant, vienas iš trijų asmenų (kaip paaiškėjo A. M.) atbėgo ir nespėjus atsisukti pajuto, kad kažkas užsikabino už kaklo ir pradėjo skandinti. Pranešėjui išsigandus, užpuolikas iš vandens išbėgo. A. M. buvo įsodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Toliau bendrauta su pranešėju E. M., kuris nurodė, kad jo užpuolimo metu pametė spiningą, vertė apie 300 eurų. Kurioje tiksliai vietoje jį pametė, nenurodė, kadangi užpuolimo metu buvo stipriai išsigandęs ir nejautė kaip ir kur jį pametė. Įvykio vietoje buvusieji R. A. ir A. B. savo neblaivumą nusistatyti atsisakė. Asmenims buvo įteikti šaukimai atvykti apklausai. A. M. buvo surašytas AN protokolas pagal LR ANK 484 str. 1 d., ROIK:24255660953 (b.l. 18-19 ).

Specialisto išvada Nr. G 492/2024(09), iš kurios matyti, kad E. M. teismo medicinos apžiūrai pristatytas nebuvo, o klinikiniais duomenimis išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei E. M. 2024-09-21 buvo ranka užsikabinta už kaklo ir jis panardintas po vandeniu, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l.36).

Liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2024-09-21 vakare, tikslaus laiko neatsimena, su draugais A. M. ir R. A. buvo prie Žaltyčio ežero. Visi trys prie ežero vartojo alkoholį. Po kiek laiko A. sugalvojo eiti maudytis. Dėl kokių priežasčių jis sugalvojo eidamas maudytis užkabinti netoliese žvejojusį vyrą, nežino ir pasakyti negali. Tik matė, kad įbridęs į vandenį A. apkabino žveją ir krito po vandeniu kartu su juo. Žvejys netrukus atsistojo, išlipo iš vandens ir nuėjo tolyn nuo jų. A. iš vandens taip pat išlipo. Jis tuo metu su R. stovėjo ant kranto, maždaug 50 metrų atstumu nuo ten, kur A. nardino žveją. Kodėl A. taip sugalvojo pasielgti, nežino ir pasakyti negali. Įvykio metu jie visi trys buvo neblaivūs. To vyro, kuris žvejojo, jie asmeniškai nė vienas nepažįsta ir jokio konflikto tarp jų nebuvo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė A. M. O jiems liepė ieškoti meškerių, kurias pametė žvejas. Buvo įbridę į vandenį ieškoti, tačiau nieko nerado. Policijos pareigūnai išvažiavo su A. M., o jis su R. pėsčiomis išėjo link namų. Kiek matė, jokių smūgių A. žvejui nesudavė. Tiksliai visų aplinkybių nurodyti negali, nes įvykio metu buvo išgėręs (b.l. 64-67).

Liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie yra identiški duotiesiems A. B. (b.l. 69-72).

Tokiu būdu, kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę ir ištyrus įrodymus, neabejotinai įrodyta, kad A. M. sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui: 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 18.30 val., prie Žaltyčio ežero, adresu Ežero g., Paželsvių k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilių girtumas), tyčia apsikabinęs E. M. per kaklo sritį panardino jį po vandeniu ir pradėjo skandinti, dėl tokių A. M. veiksmų E. M. trūko oro ir jis išsigando. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių – skausmo sukėlimo – akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 75,96 Eur civilinis ieškinys įrodytas, dydis nustatytas rašytiniais įrodymais (b.l.77-79), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsniu, ieškinys tenkintinas. Iš A. M. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 75,96 Eur E. M. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas byloje pareiškęs civilinį ieškinį 1500 eurų sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 463 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti išlaidas už jį atstovavusio advokato teisines paslaugas.

Civilinio ieškovo E. M. civilinis ieškinys 463 Eur sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti įrodytas, pagrįstas kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, kaltinamasis civilinius ieškinį pripažįsta visiškai, todėl ieškinys tenkintinas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Ieškovas nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jautė skausmą, patyrė išgąstį. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų teko kreiptis į psichologą ir psichiatrą, buvo skirti ir vartojami raminamieji vaistai, ką patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l.56-57). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Įvertinus ir išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį išgąstį. Kilo įtarimas, jog kaltinamasis siekia jį nuskandinti.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Tačiau konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie laikytini nemaloniais, tačiau šie išgyvenimai juos vertinant per neturtinės žalos dydžio prizmę, turėtų būti įvertinti kaip momentiniai, trumpalaikiai bei iš esmės nesukėlę jokių neigiamų ilgalaikių ar liekamųjų padarinių. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, bylose priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusiojo prašyta priteisti neturtinės žalos suma 1500 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. per didelė, todėl ji mažintina iki 800 Eur, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.

Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl nukentėjusiajam priteistinos išlaidos, jį atstovavusiam advokatui apmokėti. Iš byloje esančių advokato orderio (b.l. 60), pinigų priėmimo kvito, seka, kad nukentėjusysis turėjo 605,00 Eur jį atstovavusiam advokatui apmokėti. Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(CK 6.249-6.251, 6.263 straipsniai) ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamasis įvykdė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis dėl nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamajam atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į naują BK 27 straipsnio redakciją (2024-04-025 įst. Nr. XIV-2573 redakcija), kuri lengvina kaltinamojo teisinę padėtį šiuo aspektu, minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė A. M. šalinama.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 3 kartus. Anksčiau teisiamojo atžvilgiu taikytos baudos bei trumpalaike laisvės apribojimo bausmės nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas sprendžia, jog ši bausmės rūšis, tačiau didesnė nei minimali ir atitinkanti sankcijos vidurkį, kartu su skirtinais įpareigojimais privers kaltinamąjį ateityje laikytis įstatymų, stoti į pasitaisymo kelią. Įvertinęs aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta parinkto dydžio laisvės apribojimo bausmės rūšis yra adekvati padarytam nusikaltimui ir atitinka nuteistojo asmenybę.

Esant būtiniems pagrindams ir sąlygoms, kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš A. M. E. M. naudai priteisti 463,00 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, 800,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 605,00 eurus išlaidų už advokato pagalbą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš A. M. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 75,95 eurų E. M. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.