Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 2 d. – trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 2 d. – dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. liepos 22 d.

L. P. pagal BK 180 str. 1 d. (dėl L. K. apiplėšimo) išteisintas.

Iš L. P., T. P. ir P. P. solidariai priteista K. Ž. 700 litų turtinei ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, V. Ž. – 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Iš L. P. T. K. TŪB (duomenys neskelbtini) priteista 146,42 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir T. P. bei P. P., bet dėl jų nuosprendis neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. P. ir P. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009 m. liepos 31 d., apie 22.30 val., P. P. įėjus į K. Ž. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prilaikius duris, kad nukentėjusioji K. Ž. jų neuždarytų, L. P. ir T. P. įsibrovė į butą. L. P. papurškus į akis dujų ir delnu trenkus vieną kartą į veidą nukentėjusiajai K. Ž., šiai nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip 3 kartus spyrė jai į nugarą. T. P. nukentėjusiajai į nugarą spyrė ne mažiau kaip 2 kartus. L. P. vieną kartą alkūne trenkė į veidą nukentėjusiajam V. Ž., o kai šis pargriuvo ant grindų, spyrė jam ne mažiau kaip 3 kartus į krūtinę, pilvą. L. P. ir T. P. iš kambario pagrobė 200 litų vertės fotoaparatą „Olympus“, 250 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 150 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, 20 litų vertės piniginę, kurioje buvo K. Ž. priklausanti asmens tapatybės kortelė, verslo liudijimas, darbo pažymėjimas bei 100 litų, iš kambaryje esančios spintelės stalčiaus pagrobė M. Č. LR pasą bei J. S. priklausančią 20 litų vertės juodos spalvos piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, automobilio techninis pasas, transporto priemonės registracijos liudijimas. Taip K. Ž. buvo padaryta didelė poodinė kairės veido pusės kraujosruva ir patinimas, nedidelė paviršinė muštinė žaizda kairiajame paakyje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokų vidiniame kampe, poodinė kraujosruva kairėje pakaušio pusėje bei poodinė kraujosruva kairėje nugaros pusėje – mentėje, tai K. Ž. sveikatą sutrikdė nežymiai, nukentėjusiajai buvo padaryta 720 litų turtinė žala. V. Ž. padaryti veido nubrozdinimai, dešinės akies vokų ir paakio kraujosruva, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai nugaros apatinėje ir vidurinėje dalyje, dešiniajame klube, dešinio alkūnės sąnario vidiniame ir užpakaliniame paviršiuose, abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos ant kairio žasto ir kairio kelio, tai V. Ž. sveikatą sutrikdė nežymiai. Nukentėjusiajam J. S. buvo padaryta 20 litų dydžio turtinė žala.

L. P. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužęs akmeniu parduotuvės durų lango stiklo paketą, įsibrovė į T. K. TŪB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė prie prekystalio buvusią popierinę dėžę su 50 cigarečių pakuočių, kurių bendra vertė – 2500 litų, bei šalia kasos aparato padėtą bevertę popierinę dėžutę, kurioje monetomis buvo 74 litai. Taip T. K. TŪB (duomenys neskelbtini) dėl pagrobtų pinigų ir išdaužto stiklo paketo, kurio remontas kainavo 110,02 litų, padarė 2684,02 litų turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. tvirtina, kad dėl vagystės iš TŪB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės apylinkės teismas rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir jo nuoširdžiu prisipažinimu. Teismo posėdyje jis savo kaltę neigė bei paaiškino, jog pats save apkalbėjo dėl kriminalisto A. S. jam daromo psichologinio spaudimo. Apklausos procesą nuteistasis įrašinėjo į grotuvą, tačiau jam sugedus, nebegalėjo teismui pateikti įrašo kaip įrodymo apie tai, kaip su juo buvo kalbama apklausų metu. Apelianto tvirtinimu, jis savo nekaltumą bandė įrodyti teisme, pateikė ne vieną skundą bei prašymą, tačiau teismas jo skundų bei prašymų nenagrinėjo.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad apelianto parodymuose buvo paminėta, kad jis buvo gerokai išgėręs ir bėgdamas esą tyrėjos R. B. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), užkliuvęs už medžių šakų, pametė kepurę, išbarstė monetas, susižalojo galvą. Kitos dienos rytą R. B. dviejose vietose rado išbarstytas monetas, bet daugiau nieko nerado. Policijos patrulis D. Š., atvykęs į įvykio vietą, ant parduotuvės laiptų rado popierinę dėžę su cigarečių blokais, įvykio vietą apžiūrėjo maždaug 100 metrų atstumu, tačiau daugiau nieko nerado.

Apeliantas tvirtina, kad įvykio vietos „patikrinimo“ metu jo gynėja A. Morkvėnienė nedalyvavo. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelės Nr. 1 9-oje nuotraukoje užfiksuoti batų pėdsakai sutampa su 4-oje nuotraukoje užfiksuotais parduotuvėje surastais pėdsakais, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, jog surasti antspaudai bei batų pėdsakai žmogaus identifikavimui netinka. Nuteistojo teigimu, nuo parduotuvėje surasto metalinio strypo, kuris nuosprendyje net nepaminėtas, pirštų antspaudų paimti nebuvo galima. Apeliantas tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įrodymų, kurie padėtų nustatyti asmenį, padariusį šį nusikaltimą, nesurinkta. Plungės rajono VPK kriminalistai, žinodami nuteistojo L. P. teistumus, kaltę dėl šio nusikaltimo suvertė jam, parodymus iš jo išgavo neteisėtais veiksmais prieš jo valią. Nuteistojo teigimu, teismo metu nė vienas liudytojas jo, kaip asmens padariusio nusikaltimą, neatpažino.

Nuteistasis L. P. prašo jį pagal BK 178 str. 2 d. išteisinti. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad nukentėjusiosios K. Ž. atsiprašė, teismo metu ji jam atleido. Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į jo dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskatinimą, vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagal BK 180 str. 2 d. apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kurią prašo sumažinti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo P. P. atsiliepimas į civilinį ieškinį nenagrinėtinas, nes viršija nuteistojo L. P. apeliacinio skundo ribas.

Nuteistojo L. P. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas įrodymus ištyrė, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nuteistojo L. P. nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai.

Teisiamajame posėdyje L. P. savo kaltę dėl vagystės iš T. K. TŪB (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės neigė, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas jam sakė, jog padarys viską, kad jį apkaltintų plėšimu iš parduotuvės. Visą apklausos metu vykusį pokalbį nuteistasis įrašė į su savimi turėtą grotuvą, tačiau tardymo izoliatoriuje grotuvas sugedo, todėl įrašyto pokalbio teismui pateikti negalėjo. Kaltu prisipažinti nenorėjo, bet prisipažino todėl, kad buvo prižadėta leisti pasimatyti su drauge. Nuteistasis patvirtino, jog jo apklausos metu gynėja dalyvavo, tačiau kokius duoti parodymus, jam pasakė kriminalistas A. S.. A. S. jam pasakė, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo nuteistasis ir kitas mažesnio ūgio asmuo, todėl kaltinamas tik vienas nuteistasis. Nuteistasis L. P. parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu stovėjo ten, kur jam liepė, ir vėliau apie tai pasakė advokatei (t. 3, b. l. 51–52).

Tikėti nuteistojo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kad L. P. vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) nepadarė, nėra jokio pagrindo. Dėl to, jog įvykio vietoje nuo metalinio strypo nepaimti pirštų antspaudai bei nesurasta identifikavimui tinkamų pėdsakų, nuteistojo kaltės nepaneigia.

Liudytojas D. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad atvykęs į įvykio vietą matė ant parduotuvės laiptų dėžę su išmėtytais cigarečių blokais, ten buvę žmonės pasakė, kad įsibrovėlį į parduotuvę nusivijo du jaunuoliai, tačiau jo nepavijo. Liudytojas apėjo apie namo vieną pusę, apžiūrėjo įvykio vietą iki garažų atstumu apie 100 metrų (t. 3, b. l. 84–85).

Tiek iš liudytojo D. Š. parodymų, tiek iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad iš karto po įvykio, naktį, įvykio vieta iki galo apžiūrėta nebuvo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini), kieme, prie įvažiavimo į garažą bei ant žolyno, prie hamako, buvo surastos išmėtytos metalinės litų ir centų monetos, kurių bendra suma – 37,60 Lt (t. 1, b. l. 76).

2009-10-13 nuoširdžiame prisipažinime L. P. nurodė, kad parduotuvės langą išdaužė jis, bandė pagrobti cigaretes, bet jį puolė vytis du ar trys vyriškiai, todėl pagrobė metalinius pinigus su dėžute. Šokdamas per tvorą į kiemą, susižalojo galvą, iš dėžutės išbiro dalis pinigų, bėgdamas pametė savo kepurę (t. 1, b. l. 112).

2009-10-16 L. P., dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, parodė, kad netoli parduotuvės surado betono luitą, su kuriuo išdaužė parduotuvės durų stiklo paketą, įlindo į parduotuvę, iš kurios pagrobė prie prekystalio buvusią popierinę dėžę, kurioje manė esant cigaretes, paėmė prie kasos aparato buvusią popierinę dėžutę su metalinėmis monetomis. Kai lįsdamas iš parduotuvės pamatė link jo atbėgančius du vyrus, popierinę dėžę numetė ir nubėgo per kiemus. Vieno gyvenamojo namo kieme kepure kliudė medžio šakas ir kepurę pametė. Tame pačiame kieme, už kažko užkliuvęs, išbarstė ir monetas. Monetas bandė surinkti, tačiau buvo tamsu, visų nepastebėjo, surinko tik apie 40 litų. Monetas susidėjo į tą pačią popierinę dėžutę, kurią paėmė parduotuvėje, bet vėliau dėžutę išmetė į krūmus, nes monetos joje barškėjo. Nuteistasis parodė, kad jo kepurė buvo baltos spalvos su juodomis juostomis ir snapeliu (t. 1, b. l. 143).

Tikėti, jog ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjai, tyrėja ar kitas policijos pareigūnas nuteistajam galėjo daryti kokią nors įtaką, nėra pagrindo. Iš nuteistojo L. P. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad tiksliai įvardyti, kas jam darė spaudimą, nuteistasis negalėjo. Iš pradžių teigė, kad įtaką jam darė tyrėja, o į teisėjos užduotą klausimą parodė, kad įtaką jam darė kriminalistas A. S. (t. 3, b. l. 51–52).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas A. S. patvirtino, jog L. P. kaltu prisipažino, tačiau su viena sąlyga, jog jam bus leista susitikti su mergina. L. P. rodė, pro kur bėgo, pasakojo, kaip virto, įkrito į įvažiavimą prie garažo. L. P. buvo sulaikytas tik po mėnesio, todėl jokių sužalojimų nesimatė. L. P. nustatė iš jo kepurės. Tyrėja R. B. gyvena netoli parduotuvės, matė L. P. su balta kepure (t. 4, b. l. 105–106).

Liudytoja R. B. teisiamajame ir apeliaciniame teismo posėdžiuose parodė, kad įvykio dieną, naktį, buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Pro langą pamatė per kiemą prabėgantį siluetą, o du vaikinai jį vijosi, šaukė, kad apvogė parduotuvę, šaukė kviesti policiją. Iš ryto prie savo garažo pastebėjo išmėtytas monetas, iškvietė policiją. Liudytoja parodė, kad žmogus bėgo pro tą vietą, kur buvo surasti pinigai, nes daugiau nebuvo kur bėgti. Liudytoja taip pat parodė, kad parduotuvėje iš pardavėjos sužinojo, kad kažkoks vaikinas į parduotuvę atnešė lyg ir L. P. kepurę. Liudytoja apie tai pranešė kažkuriam policijos pareigūnui. R. B. parodė, kad su L. P. daug kartų teko bendrauti ir iki vagystės iš parduotuvės. Ne kartą jį matė ir savo kieme. L. P. turėjo baltą kepurę su juostelėmis, o po įvykio mūvėjo mėlyna kepure. Kai buvo sulaikytas, L. P. pasisakė, kad liudytojos kieme susižalojo galvą (t. 3, b. l. 44–45, t. 4, b. l. 104–105).

Liudytoja A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, nepažįstamas jaunuolis atnešė į parduotuvę baltos spalvos sportinę kepurę ir pasakė, jog ši kepurė yra L. P.. Šią kepurę liudytoja atidavė tyrėjai, kuri paskambino į policiją, ir atvykę pareigūnai kepurę pasiėmė (t. 3, b. l. 45).

Liudytojos A. J. pateikta vasarinė baltos spalvos kepurė buvo apžiūrėta (t. 1, b. l. 81, 82, 83).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytoja A. J. parodė, kad kepurė jai buvo atnešta į parduotuvę kitą dieną po vagystės. Atnešęs kepurę vaikinas sakė, jog kepurę rado pievelėje, kad ji yra L. P.. Anksčiau liudytoja L. P. pavardės nežinojo. Tuo metu, kai į parduotuvę buvo atnešta kepurė, liudytojos R. B. parduotuvėje dar nebuvo (t. 4, b. l. 107).

Asmens, į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atnešusio ir atidavusio kepurę pardavėjai A. J., nustatyti nepavyko (t. 4, b. l. 67), tačiau nuteistasis L. P. ikiteisminiame tyrime pats parodė, jog bėgdamas pametė kepurę, o teisiamajame posėdyje, jam parodžius fotolentelėje užfiksuotą kepurę, kad ši kepurė buvo ne jo, nepaneigė (t. 3, b. l. 91). Kai kepurė nuteistajam buvo parodyta apeliaciniame teismo posėdyje, nuteistasis patvirtino, kad tokią kepurę turėjo ir nešiojo, bet ji turėjo atrodyti kaip nauja (t. 4, b. l. 59).

Kratos metu nuteistojo tėvų V. P. ir V. P. butuose jokia kita baltos spalvos vasarinė kepurė surasta nebuvo (t. 4, 69–70, 72–73). Nuteistojo nurodytoje vietoje mergina G. L. negyvena (t. 4, b. l. 74).

Liudytoja I. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji gyvena tame pačiame name, kur įsikūrusi parduotuvė. Išgirdus dūžtant langą, pribėgo prie savo lango, pastebėjo nuo parduotuvės nubėgantį aukštą, baltai apsirengusį vyruką, o jai sušukus, ką darai, jis bėgdamas pametė dėžę (t. 3, b. l. 84). Apeliaciniame teismo posėdyje liudytoja I. D. patvirtino, jog pamatė išbėgantį iš parduotuvės ir nubėgantį tik vieną žmogų, kuris dėvėjo kažką baltą – striukę ar kepurę, o jai sušukus: „ ką darai“, žmogus pametė dėžę. Liudytojos vyras bėgo tą žmogų gaudyti, bet sugrįžęs sakė, jog nieko nerado (t. 4, b. l. 106).

Apeliaciniame teismo posėdyje liudytojas A. D. parodė, kad gyvena tame pačiame name, kur parduotuvė. Girdėjo smūgius, duslų garsą, girdėjo pro langą šaukiant savo žmoną, pro savo buto langą matė gulinčią dėžę, nubėgančių žmonių nematė. Kai apsirengė ir išėjo į lauką, pamatė išdaužtą stiklą, dėžę cigarečių LM. Su policijos pareigūnu ieškojo kaltininko, bet nerado. Buvo manoma, kad paieškomų galėjo būti du (t. 4, b. l. 59–60).

Liudytojas A. Š. ikiteisminiame tyrime parodė ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis ir liudytojas A. D., stovėdami (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Abu nubėgo į garso sklidimo pusę. Būdamas nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) apie 20 metrų atstumu, liudytojas pamatė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) išbėgantį jaunuolį, kuris buvo su sportinio tipo baltos spalvos kepure, kuri krito į akis, baltos spalvos treningu ir tamsios spalvos kelnėmis, rankose turėjo daiktą, panašų į padėklą. Jis nusivijo jaunuolį iš paskos, atstumas tarp jo ir vaikino buvo apie 5 metrai. Jaunuolis nubėgo už parduotuvės (duomenys neskelbtini) pastato, bėgo pro garažus į gyvenamųjų namų kiemus (t. 1, b. l. 100, t. 3, b. l. 84–85).

Liudytojas A. D. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo su A. Š. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Išgirdę stiklo dūžį, nubėgo pažiūrėti. Pamatė pro parduotuvės langą išlipantį vaikiną, kuris buvo su sportine baltos spalvos kepure, baltos spalvos treningu, tamsiomis kelnėmis. Abu su A. Š. vaikiną nusivijo, tačiau nepavijo. Vaikinas nubėgo pro parduotuvės dešinįjį šoną, link garažų (t. 1, 101, t. 3, b. l. 43–44).

Tokius parodymus liudytojai A. Š. ir A. D. patvirtino ir apeliaciniame teismo posėdyje (t. 4, b. l. 60–61).

Kaip matyti iš liudytojo A. D. parodymų, jis iš parduotuvės išbėgančių asmenų nematė išvis. Liudytoja I. D. matė iš parduotuvės išbėgantį tik vieną vyrą. Liudytoja R. B. matė per jos kiemą prabėgant vieną asmenį, kurį vijosi kiti du.

Liudytojų I. D. ir R. B. parodymai atitinka liudytojų A. Š. ir A. D. parodymus, jog jie nusivijo vieną asmenį, kuris išbėgo iš parduotuvės.

2009-10-19 savo parodymus nuteistasis L. P., dalyvaujant advokatei A. Morkvėnienei, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė parduotuvės durų stiklą, kurį išdaužęs įsibrovė į parduotuvės vidų, vietas, iš kurių pagrobė cigaretes, pinigus, detalizavo, kad išlindęs iš parduotuvės, jis nubėgo už namo galo ir bėgo kiemais, įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur prie pakabinto hamako išbarstė pinigus, o bėgdamas toliau, prie namo garažo nugriuvo, kur ir vėl išbarstė pinigus (t. 1, b. l. 144–148).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojai A. Š. ir A. D. parodė vaikino, išbėgusio iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), vijimosi kryptį, kuri visiškai sutampa su nuteistojo nurodyta bėgimo kryptimi. Judėjimo kryptys užfiksuotos fotolentelėse bei schemose (t. 80–81, 82–83, 84, 85–86, 87, 88, 89).

Liudytojas T. K. teisiamajame posėdyje parodė bei apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino, kad po vagystės atėjo du jaunuoliai ir pasakė, jog matė pro parduotuvės išdaužtą langą išbėgantį vyrą, ant parduotuvės laiptų buvo surastos pagrobtos cigaretės, už parduotuvės surado segtuvą su sąskaitomis, buvo surasta dalis pamestų pinigų monetomis, apie 34 litai (t. 3, b. l. 48, t. 4, b. l. 107–108).

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. K. parodė, kad aplanką su sąskaitomis rado už 3,25 m nuo (duomenys neskelbtini) namo galo, kieme (t. 4, b. l. 75–76). Tokie liudytojo T. K. parodymai taip pat patvirtina nuteistojo L. P. parodymus apie nuteistojo bėgimo iš parduotuvės kryptį.

Bendroje A. Š. ir A. D. bėgimo paskui vejamą asmenį schemoje jų bėgimo kryptys su nuteistojo bėgimo kryptimi, kurią jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu, su surastų daiktų vietomis sutampa (t. 4, b. l. 89).

Liudytoja tyrėja D. G. apeliaciniame teismo posėdyje parodė, kad nuteistąjį L. P. pažįsta iš tirtų bylų, apibūdino jį kaip asmenį linkusį meluoti. D. G. patvirtino, kad, būdamas areštinėje, L. P. pats prisipažino, jog apiplėšė parduotuvę, turi tokią kepurę, kuri buvo atnešta pardavėjai (t. 4, b. l. 62).

Kaip matyti, liudytojos D. G. parodymai visiškai atitinka nuteistojo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kur jis ne tik prisipažino kaltu apiplėšęs parduotuvę, bet ir parodė tik jam žinomą kepurės pametimo aplinkybę, tiksliai apibūdino kepurės atpažinimo detales, kurios atitinka fotolentelėje užfiksuotos kepurės detales. Netikėti, jog po įvykio netoli parduotuvės surasta ir atnešta A. J. kepurė yra ne L. P., nėra pagrindo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. P. parodė tik jam žinomas aplinkybes – bėgimo iš parduotuvės kryptį, konkrečias vietas, kur išbarstė ir rinko pinigus. Tokius nuteistojo parodymus visiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo ir kurie paneigia nuteistojo versiją, kad į parduotuvę įsibrovęs nebuvo. L. P. dėl svetimo turto pagrobimo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuteistas pagrįstai.

Skirdamas bausmę L. P., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 4 d., 5 d.), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). L. P. anksčiau teistas net 10 kartų, daugiausia už analogiškus nusikaltimus nuosavybei (t. 2, b. l. 3–8), niekur nedirbo.

Nuteistasis L. P. nusikaltimus daro nuolat, nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 2 d., už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė praėjus vos dviem savaitėms po ankstesnės bausmės atlikimo. Tai patvirtina, jog nuteistasis pasitaisyti nelinkęs, o nusikalstamų veikų darymas tapo jo pajamų šaltiniu.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, o skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo sankcijose už konkrečius nusikaltimus numatytų bausmių vidurkius (BK 61 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 2 d. padarymo aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.) bei sunkinančią aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 1 p.), vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 2 d. bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.