- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- 1S-874-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-3-00021-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pareiškėjas
- E. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, kuria pripažinta Jungtinės Karalystės Vilsdeno Magistratų teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu E. B. paskirta piniginė sankcija ir leista ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės Vilsdeno Magistratų teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu nubaustas 600 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų bauda už veiksmų, prieštaraujančių 1988 m. Kelių eismo akto 172 (3) skyriui ir 1988 m. Kelių eismo taisyklių pažeidėjų akto 2 priedui atlikimą, tai yra už tai, kad pareikalavus policijos pareigūnui, jis nepateikė informacijos, susijusios su transporto priemonės ,,Mercedes Benz“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, tapatybe. Be to, iš jo nuspręsta išieškoti 85 svarus sterlingų teismo proceso išlaidų ir 60 svarų sterlingų į visuomeninį fondą. Taigi bendra baudos suma yra 745 svarai sterlingų. Sprendimas yra galutinis ir įsiteisėjęs 2014 m. lapkričio 10 d. Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinė institucija, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją dėl Jungtinėje Karalystėje E. B. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymas tenkintas, pripažinta Jungtinės Karalystės Vilsdeno Magistratų teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu E. B. paskirta piniginė sankcija ir leista ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pareiškėjas skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą atsisakyti pripažinti Jungtinės Karalystės Vilsdeno Magistratų teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją.Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pateiktą medžiagą, ją vertino subjektyviai ir formaliai, nesigilino į teismo posėdžio metu jo išsakytus argumentus bei motyvus. Skundžiamoje nutartyje buvo tik formaliai konstatuota, jog pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindai nevertinti, o pareiškėjo duoti parodymai, jog apie jam skirtą piniginę sankciją jis nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, nepagrįstai ir šališkai vertinti kaip nepatikimi, nors duomenų, galinčių juos paneigti, nebuvo. Pažymima, kad 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Pamatinis sprendimas) yra numatyta nuostata, jog kitos valstybės narės teismo sprendimas gali būti nepripažintas, nustačius objektyvų, įstatyme numatytą pagrindą. Taigi ir šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teismas turėjo įvertinti, ar nėra BPK 365¹ straipsnyje numatytų atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą pagrindų. Pasak pareiškėjo, iš minėto straipsnio nuostatų matyti, kad tuo atveju, kai asmuo nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, asmens informavimui apie teismo procesą ir galutinį teismo sprendimą keliami papildomi reikalavimai, ir itin didelis dėmesys turi būti skiriamas aplinkybėms, kaip buvo užtikrinamos ir saugomos asmens procesinės teisės. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatų aiškinimui ir taikymui svarbus akivaizdumo reikalavimas, atsisakant teisės dalyvauti teismo procese, sutinkamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją). Šiuo atveju, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, duomenų, kad būtent E. B. buvo įteiktas šaukimas, ir kad jis buvo informuotas apie numatyto teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą, nėra. Iš teismui pateiktų dokumentų nėra matyti, jog apie bylos nagrinėjimą Jungtinėje Karalystėje jam buvo kokiu nors būdu pranešta. Jungtinės Karalystės sprendimas yra neteisėtas, nes tyrimo metu buvo padaryti esminiai žmogaus teisių suvaržymai. Pareiškėjo teigimu, jis niekada nebuvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, nedalyvavo jokioje nusikalstamoje veikoje, nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o gavęs pranešimą apie tai iš Lietuvos Respublikos teismo buvo šokiruotas ir sukrėstas. Jam iki šiol nėra suprantama nei kaltinimo esmė, nei žinomos kokios nors su byla susijusios aplinkybės. Pagrįstai mano, kad jo duomenimis galėjo pasinaudoti kitas asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, susijusių su pareiškėjo asmens identifikavimu, nėra ir objektyviai negali būti jo parašų ar dokumentų, patvirtinančių, jog jis asmeniškai susipažino su jo atžvilgiu atliekamais proceso veiksmais, gavo kokią nors informaciją apie jo atžvilgiu vykstantį teisminį bylos nagrinėjimą. Pareiškėjui nesuprantamas pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, jog jam buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas, nors byloje šaukimo su žyma, kurioje būtų jo parašas, ar asmens dokumento kopijos, patvirtinančios šaukimo gavimą, nėra ir negali būti, nes laikinai gyvendamas Jungtinėje Karalystėje jis niekada negavo jokių raštų ar kitų procesinių dokumentų iš valstybinių institucijų. Pasak pareiškėjo, dėl nurodytų pažeidimų jis neturėjo galimybės dalyvauti procese Jungtinėje Karalystėje ir gintis nuo visiškai neteisėto bei nepagrįsto kaltinimo ar apskųsti teismo sprendimo, todėl toks sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažintas ir vykdytinas nepagrįstai. Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas. Europos Sąjungos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Šio pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, įgyvendinant jas BPK 365¹ ir 365² straipsniuose. Nors teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, neturi pareigos įvertinti sprendimo, kuriuo ji paskirta turinio, asmens kaltės klausimo, bausmės teisingumo ir proporcingumo, tačiau piniginės sankcijos pripažinimas neturi būti suprantamas kaip absoliuti šį klausimą sprendžiančio teismo pareiga. Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyta, kad kitos valstybės narės teismo sprendimas gali būti nepripažintas, nustačius objektyvų, įstatyme numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą, pagrindą. BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant gali būti atsisakoma pripažinti piniginę sankciją.Nagrinėjamu atveju, pagal Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išduotą liudijimą, nustatyta, kad E. B. Jungtinės Karalystės Vilsdeno Magistratų teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu paskirta piniginė bauda už veiksmų, prieštaraujančių 1988 m. Kelių eismo akto 172 (3) skyriui ir 1988 m. Kelių eismo taisyklių pažeidėjų akto 2 priedui atlikimą. Sprendimas įsiteisėjo tą pačią dieną, tai yra 2014 m. lapkričio 10 d. Kaip pagrįstai nurodoma pareiškėjo skunde dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, apeliantui nebuvo suteikta galimybė pateikti apeliacinį skundą dėl Jungtinėje Karalystėje priimto sprendimo. Dėl to ypatingai svarbu įvertinti ir nustatyti, ar E. B. buvo tinkamai ir laiku informuotas apie užsienio valstybėje jo atžvilgiu vykusį procesą bei, ar jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos. Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išduoto Liudijimo „h“ dalyje pažymėta, kad byla nebuvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka ( liudijimo „h“ dalies 2 punkto a papunktis), E. B. asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime ( liudijimo „h“ dalies 3 punkto 2 papunktis), po kurio ir buvo priimtas sprendimas dėl baudos paskyrimo. Tačiau liudijime nurodoma (liudijimo h dalies 3 punkto 3.1 papunktis), kad jam 2014 m. spalio 14 d. buvo asmeniškai įteiktas šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą, informuotas apie tai, kad sprendimas gali būti priimtas ir tuomet, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, tačiau sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą. Reikalavimas aiškiai, be jokių abejonių nustatyti, kad asmeniui buvo žinoma apie teismo procesą, yra numatytas ir 2009/299/TVR Tarybos pagrindų sprendime, iš dalies keičiančiame Tarybos pagrindų sprendimą 2005/214/TVR (kuriuo sustiprintos asmenų procesinės teisės), skatinančiame tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime. Taigi tuo atveju, kai pareiškėjas asmeniškai nedalyvavo teismo procese, itin didelis dėmesys turi būti skiriamas nustatymui aplinkybių, kuriomis buvo užtikrinamos ir saugomos jo procesinės teisės.Kaip teisingai pažymima pareiškėjo skunde, asmeniui nedalyvavus teisminiame procese, jo informavimui apie tokį procesą keliami papildomi reikalavimai. Todėl ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar Jungtinės Karalystės priimtas teismo sprendimas gali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, turi būti išsamiai įvertinta ir įsitikinta, ar buvo laikomasi minėtų BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatų, garantuojant, kad asmens, patraukto atsakomybėn kitoje Europos Sąjungos valstybėje, procesinės teisės aiškiai žinoti apie jo atžvilgiu vykstantį teismo procesą bei priimtą sprendimą, nebuvo pažeistos. Kilus pagrįstų abejonių dėl tinkamo minėtų nuostatų laikymosi, apylinkės teismas, nagrinėjantis klausimą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, turėjo pareigą vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 4 dalimi, kreiptis į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, prašant per teismo nustatytą terminą pateikti papildomą informaciją, kaip ir kokiu būdu asmuo buvo informuotas apie teismo procesą bei priimtą sprendimą t. y. prašant pateikti duomenis, patvirtinančius, jog asmuo buvo tinkamai informuotas apie procesą ir procesinį sprendimą. Apylinkės teismas turėjo įsitikinti, kad būtent E. B. buvo pranešta apie numatytą bylos nagrinėjimą, priimtą teismo sprendimą, kad tai padaryta nepažeidžiant jo teisių ir teisėtų interesų. Tik gavęs duomenis, patvirtinančius, jog E. B. buvo tinkamai pranešta apie įvykusį teismo procesą bei priimtą sprendimą, apylinkės teismas galėjo pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją Lietuvos Respublikoje, o negavęs per teismo nustatytą terminą reikiamos informacijos, turėjo priimti sprendimą atsisakyti pripažinti piniginę sankciją.Įvertinus bylos medžiagą bei nubaustojo skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas paminėtų įstatymų reikalavimų nesilaikė, aplinkybių dėl tinkamo nubaustojo informavimo apie užsienio valstybėje vykusį procesą bei priimtą sprendimą nesiaiškino. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, ar E. B. procesinės teisės, priimant sprendimą, kurio pagrindu prašoma pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją, nebuvo pažeistos. Abejones tuo, kad buvo tinkamai įgyvendintos E. B. teisės ir teisėti interesai, kelia apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog gavus Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymą pripažinti ir vykdyti jų valstybėje paskirtą piniginę sankciją, prie prašymo pateiktame liudijime nurodytas paskutinis žinomos E. B. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties prašymas pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją Lietuvos Respublikoje buvo pagal teismingumą pateiktas Kauno apylinkės teismui. Iš šio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties (b. l. 16) turinio matyti, kad minėtu adresu E. B. siunčiami teismo šaukimai grįžo neįteikti, o jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, pagal Gyventojų registro duomenis, yra (duomenys neskelbtini). Perdavus bylą pagal teismingumą Alytaus rajono apylinkės teismui, teismo posėdyje E. B. nurodė, jog Kaune niekada nėra gyvenęs. Kaip matyti iš jo teismui pateiktų prašymų, šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų, kad pareiškėjas Jungtinės Karalystės sprendimų priėmimo metu, ar kitu metu, būtų gyvenęs Kauno mieste, byloje nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis 2014 m. birželio mėnesį gyveno Jungtinėje Karalystėje, dirbo toje šalyje krovinių pervežimo įmonėje, vairavo keletą šios bendrovės automobilių, be kita ko, ir Mercedes-Benz. Jokio dokumento, kad buvo informuotas apie teismo posėdį bei priimtą sprendimą jį nubausti, nėra gavęs nei Jungtinėje Karalystėje, nei Lietuvoje, todėl mano, kad kažkas kitas pasinaudojo jo duomenimis.Priešingai nei nurodoma skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, tokie duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad E. B. buvo tinkamai pranešta apie teisminį procesą Jungtinėje Karalystėje. Objektyvių duomenų, patvirtinančių Jungtinės Karalystės teismo pranešimą apie posėdį ar šaukimo įteikimą, byloje nėra. Kaip ir nėra pateikta duomenų, kad jam buvo kaip nors kitaip pranešta apie bylos nagrinėjimą bei priimtą teismo sprendimą. Atsižvelgus į E. B. nurodytas aplinkybes, ir nesant jokių jas paneigiančių duomenų, negalima buvo nuspręsti, kad pareiškėjo informavimas apie jo atžvilgiu vykdomą procesą Jungtinėje Karalystėje, yra akivaizdus. Aukštesniojo teismo vertinimu, prezumpcija, kad asmeniui yra žinoma apie teismo procesą, nėra pakankama išvadai, jog asmuo buvo tinkamai informuotas apie tokį procesą. Tokia prezumpcija turi būti patvirtinta objektyviais duomenimis, o besąlyginis jos laikymasis, gali lemti asmens teisių suvaržymus.Apygardos teismo vertinimu, Alytaus rajono apylinkės teismas kitos Europos Sąjungos valstybės prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje sprendė formaliai, neįvykdydamas pareigos patikrinti ir įsitikinti, ar konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą Jungtinėje Karalystėje E. B. nedalyvaujant, jam buvo akivaizdžiai žinoma apie minėtos bylos nagrinėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismas neįsigilino į pateiktą medžiagą, pareiškėjo argumentus, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, neatlikęs pareigos įvertinti atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindų egzistavimą, nors nagrinėjamu atveju nėra akivaizdi BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punkto a papunktyje numatyta aplinkybė, jog E. B. asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas, ar jam kitaip buvo pranešta apie teisminį procesą, bei tai, kad teismo sprendimas galėjo būti priimtas jam nedalyvaujant. Kadangi šias aplinkybes įvertinti ir nustatyti privalo Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nagrinėjanti ir sprendžianti kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą, konkrečiu atveju – Alytaus rajono apylinkės teismas, o šiuo atveju pareigos įvertinti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų egzistavimo nebuvo laikytasi, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis panaikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – klausimas dėl Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – klausimą dėl Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.