Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, I2-119-609/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-13
Bylos Nr.: I2-119-609/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00270-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas: G. N.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo minsterijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I2-119-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00270-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 13 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Fondo valdybos Mažeikių skyrius) 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Fondo valdyba) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (9.8) I-1144 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ (toliau kartu – ir ginčijami sprendimai), prašo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių tenkinti jo 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą išdėstyti šešerių metų laikotarpiui, nustatant, kad pirmaisiais metais pareiškėjas moka po 150 Eur per mėnesį, likusiais metais – po 293,94 Eur per mėnesį, be to, prašo jį atleisti nuo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimo.

Skunde, kurį patikslino, (b. l. 1-5, 20-24) nurodo, jog Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (8.20) 1-18297 „Dėl informacijos pateikimo G. N.“ jis buvo informuotas apie sumokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir priskaičiuotų palūkanų įsiskolinimą bei jam pasiūlyta susidariusią 24055 Eur vaikų išlaikymo išmokų skolą išdėstyti maksimaliam 5 metų laikotarpiui, t. y. 59 mėnesiams, kas mėnesį mokant po 400 Eur, vieną mėnesį – 455 Eur. Pažymėta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos skaičiuojami delspinigiai (0,03 % už 1 dieną).

Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 4 d. jis kreipėsi į Fondo valdybos Mažeikių skyrių su prašymu nurodyti tikslų vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą bei vaikų išlaikymo išmokų skolos mokėjimą išdėstyti dalimis šešerių metų laikotarpiui, pirmus metus per mėnesį mokant po 150 Eur, likusius penkerius metus – po 500 Eur bei jį atleisti nuo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Teigia, kad 2019 m. gruodžio 4 d. prašyme jis išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių jis negali jam tenkančios prievolės įvykdyti per nustatytą laikotarpį, bei pridėjo rašytinius įrodymus. Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“ jo 2019 m. gruodžio 4 d. prašymo netenkino. Nesutikdamas su tokiu Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimu, jį skundė Fondo valdybai, kuri 2020 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (9.8) I-1144 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ jo skundo netenkino.

Pareiškėjas pažymi, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriui pateikė visus reikalingus duomenis, įrodančius, kodėl jis negali sudaryti jų pasiūlytos vaikų išlaikymo išmokų padengimo sutarties penkeriems metams: 2019 m. gruodžio 4 d. prašyme nurodė, kad nuo 2008 m. vasario 15 d. jis gyvena santuokoje ir augina tris nepilnamečius vaikus, yra nebaigtas mokėti išlaikymo įsiskolinimas kitam jo vaikui, kurio išieškojimą vykdo antstolis. Nurodė, kad su šeima gyvena jo sutuoktinei priklausančiame bute, kuris įgytas 2006 metais su banko paskola, kuris yra šeimos turtu. Nurodė, kad būsto paskolos dengimui sumokama po 162 Eur per mėnesį, iš jo darbo užmokesčio antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0047/09/00095 vidutiniškai išskaičiuoja po 380 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą jo vaikui, kuris jau sulaukė pilnametystės. Minėtame prašyme nurodė, kad bendros šeimos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 2000 Eur, mokant vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą, papildomai tektų mokėti po 418,41 Eur per mėnesį. Pareiškėjas mano, kad jis neturi finansinių galimybių per penkerius metus įvykdyti savo įsipareigojimus. Nurodo, kad jeigu jis vaikų išlaikymo išmokas mokėtų atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, jo šeima, kuri susideda iš penkių asmenų, iš kurių trys – nepilnamečiai, turėtų išgyventi iš 1000 Eur per mėnesį, ji būtų priskirta nepasiturinčių daugiavaikių šeimų kategorijai. Pareiškėjo vertinimu, Fondo valdybos Mažeikių skyrius aritmetiškai paskaičiavo jo gaunamas pajamas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis turi tris savo nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai priimti formaliai, neįsigilinus į 2019 m. gruodžio 4 d. prašyme nurodytas aplinkybes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, pagal kurias pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Mano, kad sprendžiant dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis laikotarpio, turėjo būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumu kriterijais.

Pareiškėjas sutinka, kad teisės aktai, reglamentuojantys vaikų išlaikymo išmokų skyrimą, mokėjimą, nenumato skolininko atleidimo nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo, tačiau privaloma atsižvelgti į Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų visumą. Savo teiginį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis netesybų nustatymą ir nuostolių atlyginimą, bei kasacinio teismo suformuota praktika. Akcentuoja, jog vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimas bei palūkanos ir delspinigiai, kurie sudaro ketvirtadalį visos įsiskolinimo sumos, jam yra ženkli pinigų suma.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 31-33) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad vadovaujantis 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XlII-650 2 straipsnio 1 punktu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir Fondo valdybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 papunkčiu, nuo 2018 m. sausio 1 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei apskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. šias funkcijas vykdė Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaikų išlaikymo fondo administracija). Priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, o vėliau Pakeitimo įstatymą, buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą bei valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (CK 3.204 str. 3 d., Įstatymo 1 str. 1 d., 11 str. 1 d., Pakeitimo įstatymo 14 str.).

Nurodo, kad 2008 m. spalio 14 d. L. R. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Vaikų išlaikymo fondo administracija) dėl išmokos vaikui L. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1.35-16537 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. L. N. iš Vaikų išlaikymo fondo kiekvieną mėnesį buvo mokama 130,00 Lt išmoka. Vaikų išlaikymo fondo administracija 2009 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 1.39-780 informavo G. N., kad valstybė perėmė pareigą mokėti vaikui išlaikymą ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę iš skolininko išsiieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas bei reikalauti 5 % metinių palūkanų nuo išmokėtų sumų iki visiško išieškojimo. Pažymi, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija L. N. išlaikymui skyrė ir mokėjo vaiko išlaikymo išmokas: laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., išmokėta 253,92 Eur; laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 2093,69 Eur; viso išmokėta 2 347,61 Eur suma.

Taip pat nurodo, kad 2009 m. vasario 21 d. į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi J. M. dėl išmokų vaikams M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vaikų išlaikymo fondo administracija 2009 m. birželio 25 d. sprendimais Nr. 1.35-8319, Nr. 1-35-8321 ir Nr. 1.35-8320 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nusprendė nuo 2009 m. sausio 15 d. G. M., M. M. ir K. M. iš Vaikų išlaikymo fondo kiekvieną mėnesį mokėti po 146,67 Lt dydžio išmokas. Vaikų išlaikymo fondo administracija 2011 m. birželio 3 d. raštu Nr. (1.34-18634) D2-16380 informavo G. N., kad valstybė perėmė pareigą mokėti vaikams išlaikymą ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę iš jo išsiieškoti išmokėtas išmokas bei reikalauti 5 % metinių palūkanų nuo išmokėtų sumų iki visiško išieškojimo. Pažymi, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija G. M., M. M. ir K. M. išlaikymui skyrė ir mokėjo vaiko išlaikymo išmokas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., iš viso išmokėta 18 092,91 Eur (kiekvienam vaikui išmokėta po 6030,97 Eur).

Pažymi, kad G. N. 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo išsiųstas raštas Nr. (8.20) 1-18297, kuriame buvo nurodyta patikslinta G. N. skola valstybės biudžetui.

Pabrėžia, kad pareiškėjas pareigą išlaikyti savo vaikus, taip, kaip numatyta pagal teismo sprendimus, kuriais nustatyta prievolė periodiškai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vykdė netinkamai, todėl susidarė skola, buvo paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, G. N. buvo žinoma apie iš Vaikų išlaikymo fondo mokamas jo vaikų išlaikymo išmokas.

Paaiškina, kad sprendimai išdėstyti vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolą valstybės biudžetui dalimis priimami, laikantis Vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis taisyklėse, patvirtintose Fondo valdybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-425, (toliau - ir Taisyklės) nurodytų sąlygų. Pažymi, kad atsižvelgiant į skolos dydį bei į skolininko turtinę padėtį, Fondo valdybos Mažeikių skyrius neprieštarautų skolos išdėstymui šešerių metų laikotarpiui, jeigu pareiškėjas sutiktų su nustatytu skolos dydžiu bei paskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais.

Atsakovo nuomone, palūkanos ir delspinigiai yra paskaičiuoti teisingai ir pagrįstai, remiantis teisės aktais. Pažymi, kad nei Vaikų išlaikymo fondo įstatyme (vėliau Pakeitimo įstatyme), nei Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nėra numatyta galimybė skolininką atleisti nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Ginčijami sprendimai atitinka CK 3.204 straipsnio 3 dalies, Vaikų išlaikymo fondo įstatyme 1 straipsnio 1 dalies, Pakeitimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas bei įstatymų leidėjo tikslus, kurių įstatymų leidėjas siekė priimdamas Pakeitimo įstatymą, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Atsiliepimas

Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 87-89) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad vadovaujantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatomis, palūkanos buvo skaičiuojamos iki 2017 m. gruodžio 31 d., o įsigaliojus Pakeitimo įstatymui nuo 2018 m. sausio 1 d., nutraukus palūkanų skaičiavimą, vadovaujantis Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, pradėti skaičiuoti delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų išlaikymo fondo įstatymu (vėliau Pakeitimo įstatymu) ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymu įstatymų leidėjas nenustatė galimybės išmokų administratoriui atleisti skolininką nuo priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių mokėjimo, mano, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo netenkino.

Paaiškina, kad pagal pareiškėjo pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. 1, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 16 d. pažymą Nr. 146, pareiškėjo bei jo sutuoktinės bendrai gyvenančių asmenų vidutinės darbo užmokesčio pajamos per mėnesį, neatskaičius įsiskolinimo dengimo vykdomojoje byloje Nr. 0047/09/00095, sudarė: 2019 m. 6 mėn. 2676,87 Eur (1744,85 Eur + 932,02 Eur); 2019 m. 7 mėn. 2677,21 Eur (1629,78 Eur + 1047,43 Eur). 2019 m. 8 ir 9 mėn. darbo užmokesčio pajamos, kai pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas bei 2019 m. 5 mėn. darbo užmokesčio pajamos nevertinti, kadangi pareiškėjas nepateikė informacijos apie gautas/negautas išmokas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kurios būtų įskaičiuojamos į gaunamas pajamas bei pareiškėjo darbo užmokesčio pajamas gautas/negautas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 19 d. Nepateikta informacija apie pareiškėjo turimas santaupas, kitą registruotą turtą. Jos paskaičiavimu, atsižvelgus į pareiškėjo nurodytas šeimos mėnesio išlaidas 1424 Eur ir būsto paskolos dengimui skiriamas išlaidas 162 Eur, skolos vykdomojoje byloje Nr. 0047/09/00095, kurią vykdo antstolis Vaidas Drungilas, bei vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių skolos valstybės biudžetui mokėjimus per mėnesį vidutiniškai liktų 1091,04 Eur. Taigi, įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, nenustačius skolininko sunkios materialinės padėties bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas turi pareigą grąžinti ne tik vaikų išlaikymo išmokų skolą, bet ir priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius, pareiškėjo prašymas išdėstyti vaikų išlaikymo išmokų skolos (be palūkanų ir delspinigių) mokėjimą per šešerius metus netenkintas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo dalyku yra Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Panaikinus Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“ ir Fondo valdybos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (9.8) I-1144 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“, pareiškėjas prašo įpareigoti Fondo valdybos Mažeikių skyrių tenkinti jo 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą išdėstyti šešerių metų laikotarpiui, nustatant, kad pirmaisiais metais pareiškėjas moka po 150 Eur per mėnesį, likusiais metais – po 293,94 Eur per mėnesį, be to, prašo jį atleisti nuo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimo.

Byloje nustatyta, kad Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija) direktoriaus 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1.35-16537 (b. l. 35) nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. L. N. buvo paskirta ir iš Vaikų išlaikymo fondo mokama 130 Lt per mėnesį išmoka, iki atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymui arba nutraukimui.

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. sprendimais Nr. 1.35-8321, Nr. 1.35-8320 ir Nr.1.35-8319 (b. l. 41, 42) nuo 2009 m. sausio 15 d. M. M., K. M. ir G. M. buvo paskirtos ir iš Vaikų išlaikymo fondo mokamos 195 Lt per mėnesį išmokos, iki atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymui arba nutraukimui.

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2009 m. balandžio 30 d. raštu (b. l. 36) ir 2011 m. birželio 3 d. raštu (b. l. 43) pareiškėjas buvo informuotas apie iš Vaikų išlaikymo fondo jo jo vaikams mokamas išmokas, kad valstybė perima jo pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks išsireikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas lėšas su 5 proc. metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo.

Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimu (b. l. 38) nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. išmokų mokėjimas L. N. buvo nutrauktas.

VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (8.20E) DV_S-39716 (b.l. 9) turinys patvirtina, kad vaikų išlaikymo išmokos M. M. ir K. M. buvo mokėtos iki 2018 m. liepos 31 d., G. M. – iki 2018 m. sausio 3 d.

Fondo valdybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1 punkto 1.1 papunkčiu, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d., Fondo valdybos Mažeikių skyriui buvo pavesta centralizuotai vykdyti vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.

2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybos Mažeikių skyrių (b. l. 45) su prašymu suteikti informaciją apie jo įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui.

Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (8.20) I-18297 (b. l. 54-55) pareiškėjas buvo informuotas, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. jo įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 19 436,67 Eur, už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 4 618,33 Eur palūkanų. Pareiškėjui išaiškinta jo teisė prašyti 24 055 Eur vaiko išlaikymo išmokų skolos mokėjimą išdėstyti penkerių metų laikotarpiui. Be to pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc. už 1 dieną).

2019 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Fondo Mažeikių skyrių (b. l. 74-75), prašydamas nurodyti jo įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui bei prašė jį atleisti nuo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimo.

Išnagrinėjęs 2019 m. gruodžio 4 d. pareiškėjo prašymą, Fondo Mažeikių skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“ (b. l. 9-10) nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui sudaro 25 104,57 Eur, iš jo - 19 436,66 Eur vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimas, 4 618,33 Eur – palūkanos, 1 049,58 Eur – delspinigiai. Pažymėjo, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu nuo 2018 m. sausio 1 d. nutrauktas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų vaikų išlaikymo išmokų skaičiavimas pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir nuo negrąžintos vaikų išlaikymo išmokų sumos pradedami skaičiuoti delspinigiai. Pareiškėjo prašymas skolos mokėjimą išdėstyti šešerių metų laikotarpiui netenkintas, konstatavus, jog pareiškėjas neatitinka Taisyklėse nustatytų sąlygų, t. y. jis dirba ir gauna didesnį nei pusę minimalaus mėnesio atlyginimo darbo užmokestį. Pareiškėjui pasiūlyta pateikti nustatytos formos prašymą dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis.

Nesutikdamas su Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“, pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą (b. l. 77-78).

Fondo valdyba 2020 m. vasario 18 d. rašte Nr. (9.8) I-1144 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ (b. l. 7-8) konstatavo, jog Fondo Mažeikių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“ yra teisėta ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymui jį atleisti nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo patenkinti teisinio pagrindo nėra. Atkreipė dėmesį, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. vasario 5 d. pateiktais duomenimis, atlikus priskaičiuotų 4 618,33 Eur palūkanų patikrinimą / perskaičiavimą, nuo iki 2017 m. gruodžio 31 d. išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų sumų pareiškėjui priskaičiuota 4 516,02 Eur palūkanų.

Iki 2018 m. sausio 1 d. vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo, išmokėtų išmokų išieškojimo pagrindus bei tvarką reglamentavo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas. 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2018 m. sausio 1 d., kuriuo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas išdėstytas nauja redakcija, jis pavadintas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymu (toliau, minėta – ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas), kurio 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos.

Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš skolininko gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo).

Pažymėtina, kad iki Pakeitimo įstatymo galiojusios Vaikų išlaikymo fondo įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo išmokėtoms išmokoms išieškoti taikomos tos pačios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, ypatumus. Taigi iki Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo, senaties terminas išmokėtoms išmokoms išieškoti nebuvo taikomas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui atsirado, galiojant senos redakcijos Vaikų išlaikymo išmokų įstatymui, t.y. iki 2018 m. sausio 1 d.

Jau minėta, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad įsigaliojus Vaikų išlaikymo išmokų įstatymui, t.y. 2018 m. sausio 1 d.,<...> iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad iki šio įstatymo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti retrospektyviai taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatos.

Įvertinus Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“ turinį matyti, jog apskaičiuojant pareiškėjo įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, nebuvo įvertintos ginčui aktualios VSDĮ nuostatos, susijusios su priverstinio išieškojimo senaties termino taikymu, tiek Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“, tiek Fondo valdybos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. (9.8) I-1144 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ negali būti laikytini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. N. skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (8.20E) DV_S-39716 „Dėl informacijos suteikimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (9.8) I-1144 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. N. 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė