Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Kristinai Uktverytei, dalyvaujant ieškovui A. G., atsakovui D. M., trečiajam asmeniui A. M., institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui D. M. dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo A. M., institucija teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė, nes vaikas turi teisę žinoti savo tikrąjį biologinį tėvą, tarp šalių ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė G. M., 2015-01-16 išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus, 2015-01-16, gimimo įraše Nr. 84 G. M. mama nurodyta A. M., o tėvas D. M. (b. l. 5, 15).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. su atsakovu D. M., yra sudarę santuoką, tačiau kartu nebegyvena ir faktiškai neveda santuokinio gyvenimo nuo 2013 metų gruodžio mėnesio. Iš gimimo įrašo matyti, kad G. M. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai sutuoktiniai D. M. ir A. M. faktiškai nutraukė santykius. Atsižvelgiant į tai, kad pagal faktines aplinkybes atsakovas D. M. negali būti G. M. tėvas, į tai, kad pats atsakovas D. M. pripažįsta, kad jis nėra G. M. biologinis tėvas, su ieškiniu sutinka, ieškovas A. G. ir trečiasis asmuo A. M. pripažįsta, kad G. M. biologinis tėvas yra ieškovas A. G., vaiko teisių apsaugos institucija pateikė išvadą, kurioje ieškinį prašo patenkinti, teismas šį faktą laiko nustatytu (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas D. M. nėra G. M. biologinis tėvas, 2015-01-16 gimimo įraše Nr. 84 įrašyti duomenys apie vaiko G.M. tėvą naikintini. (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Ieškovas ir atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovas A. G. yra G. M. biologinis tėvas. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. G. pripažįsta, jog jis yra G. M. biologinis tėvas, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti ieškovą A. G. G. M. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 84, išduotame 2015-01-16 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą „tėvas D. M., a.k. (duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad ieškovas A.G., a.k. (duomenys neskelbtini), yra G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. M. yra ieškovo A. G. dukra.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.