- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- 1-385-771/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43720-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Loretai Armalienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatei Sofijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 3 kartus: 1) 2014m. rugsėjo 25d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams, 2) 2014m. gruodžio 2d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014m. rugsėjo 25d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams; 3) 2016m. kovo 24d. pagal LR BK 180 str. 1 d. - galutine subendrinta, 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 m, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2017m. rugpjūčio 26d., apie 04.06 val., viešoje vietoje, prie Tilžės g. 114, pastato, Šiaulių mieste, kitų žmonių akivaizdoje, dėl mažareikšmės dingsties, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia suduodamas rankomis nemažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam S. R. į galvą, tuo padarydamas jam kirstines žaizdas dešiniame smilkinyje ir viršutinės lūpos dešinėje pusėje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam T. M. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam T. M. fizinį skausmą ir sugadindamas jo akinius.
Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną jis kartu su draugais ir seserimi buvo nuėjęs į kebabinę. Ten susitiko nukentėjusiuosius. Prie kebabinės klausėsi muzikos. Prie jo priėjo S. R., kuris pasiteiravo dėl garso kolonelės galingumo. Bekalbant, jam iš rankų iškrito žiebtuvėlis. S. R. pradėjo ant jo šaukti ir reikalauti, kad jis susirinktų numestas šiukšles. Po to priėjo antras nukentėjusysis, kuris pakėlė nuo žemės žiebtuvėlį. S. R. pradėjus priekaištauti draugui dėl žiebtuvėlio pakėlimo, pastarasis numetė žiebtuvėlį ant žemės. Kai jis norėjo pats pakelti žiebtuvėlį, T. M. pabandė jam spirti. Jis išsisuko nuo spyrio ir rankomis smogė abiem nukentėjusiesiems. Iš įvykio vienas nepasišalino, sulaukė atvykusių policijos pareigūnų. Pripažįsta, kad pasielgė neatsakingai, be reikalo smogė nukentėjusiesiems. Dėl savo veiksmų gailisi. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau girtumas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. teismas nutraukia tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: S. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2017-08-25 po vidurnakčio jis su T. M. ir pažįstamu R. užsuko į kebabinę nusipirkti pavalgyti. Lauke stovėjo du nepažįstami vaikinai. Nepamena, ar tarp jo ir tų vaikinų vyko koks nors konfliktas. Pamena, kad atsipeikėjo ligoninėje, kur jam buvo susiūtos žaizdos lupoje ir galvoje (b.l. 27-28); specialisto teismo mediko išvada Nr. G 1622/2017(04), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam S. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 89); nukentėjusiojo T. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2017-08-26, apie 04:06 val., jis su draugu S. R. buvo prie kebabinės, esančios Tilžės gatvėje. Jie laukė kebabų, rūkė. Iš centro pusės Tilžės gatve pamatė ateinančius kelis jaunuolius ir kelias merginas. Nei vieno iš jų nepažinojo. Jis matė, kad jie visi įėjo į kebabinę ir už kelių minučių išėjo ir atsistojo netoli nuo jų. Jokio konflikto ar pokalbio tarp jų ir jo, S., nebuvo. Su jais kartu stovėjo dar keli kebabinės klientai, kurie taip pat laukė kebabų, su jais susipažino prie kebabinės, todėl vardų, pavardžių nežino. Žino, kad jie buvo užsieniečiai, nes kalbėjo angliškai. Jis nepastebėjo nuo ko viskas prasidėjo, nes kalbėjosi su minėtais vyriškiais, o S. buvo šiek tiek toliau nuo jų. Pažiūrėjęs į tą pusę, kur stovėjo S., pamatė pastarąjį krentantį kryžiumi ant žemės. Nepažįstamas jaunuolis - vienas iš tų kelių, kuriuos matė ateinant nuo centro su merginomis, nieko nesakydamas smogė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo smūgio ant žemės nukrito ir susilankstė jo akiniai ir iškrito vienas stiklas, buvo prakirsta nosis, skaudėjo žandikaulis. Prieš šį smūgį tarp jo ir to jaunuolio nebuvo jokio pokalbio. Po smūgio sudavimo jaunuolis pabėgo. Kartu buvusios merginos pradėjo klykti. Jaunuolis nubėgo link Pietinio pusės, link tilto. Jis tuo metu pribėgo prie S., kuris buvo visiškai be sąmonės, nejudėjo. Bandė S. gaivinti, pajudino galvą. S. neragavo. Vėliau S. atsipeikėjo. Apie įvykį jis pranešė policijai. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį. Prie Stoties ir Tilžės gatvių kampo pamatė stovintį minėtą jaunuolį. Apie tai informavo policijos pareigūnus. Pačio smūgio S. jis nematė, nes jaunuolis tuo metu jau ėjo link jo, tačiau sumušti S. galėjo tik minėtas jaunuolis, nes aplinkui arti daugiau nieko nebuvo. Įvykį matė apytiksliai 5-4 žmonės (b.l. 48-49); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis T. M. atpažino K. K. kaip jį ir S. R. sumušusį asmenį (b.l. 58-63); liudytojo D. N. apklausos protokolu, kuriame jis nurodė, kad su K. K. yra pažįstamas daugiau nei dvejus metus. 2017 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, ryte, apie 04:00 val., kartu su K. K., pastarojo seserimi E. T. ir pastarosios drauge atėjo į kebabinę, esančią priešais PC „Saulės miesta“ nusipirkti maisto. Jis buvo visiškai blaivus, o K. jau buvo išgėręs. K. nusipirko parūkyti ir jie lauke rūkė, leido per garso kolonėlę muziką. Netoliese prie kebabinės stovėjo 3 asmenys. Nei vieno iš jų jis nepažinojo. Vyrai stovėjo apie 1-3 metrų atstumu nuo jų. Vienas iš jaunuolių paklausė kiek vatų yra kolonėlė, paskui paprašė ištraukti ją parodyti. Jis liepė K. netraukti ir nerodyti. Kaip suprato, jaunuoliui tai nepatiko, nes jis pasakė, kad muzika groja per garsiai. Kolonėlė buvo pas K.. Paskui K. iš rankų iškrito žiebtuvėlis, kurį norėjo pakelti K.sesuo. Vienas iš jaunuolių pareiškė, kad K. šiukšlina ir kodėl mergina renka jo šiukšles. K. pasakė, kad tai jo sesuo. Tada pats priėjo ir pakėlė nuo žemės žiebtuvėlį. Jaunuolis ranka sudavė K. per ranką, išmušdamas žiebtuvėlį. Vienas iš jaunuolių spyrė K. teisiai į galvą, tačiau K. spėjo sureaguoti ir pasitraukė, todėl pastarasis ir nepataikė. K. sudavė du smūgius kumščiu į galvą abiems nukentusiesiems. Abu jaunuoliai nukrito ant žemės. K. smūgiai buvo vienas po kito iš karto. Vienas iš tų jaunuolių buvo tas, kuris bandė įspirti K., o ar ką nors bandė padaryti K., jis nespėjo pamatyti, nes viskas vyko labai greitai. Po to kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Vienas iš jaunuolių atsikėlė iš karto, o kitas liko gulėti ant žemės (b.l. 68-69); liudytojos R. G. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2017-08-26, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu K. R. ekipaže „1707“ maršrutu „Pietinis“, apie 04:08 val., gavo pavedimą iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo nuvykti adresu Tilžės g. 114, Šiauliuose, kur sumušė du nepažįstami vaikinai. 04:09 val., atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris prisistatė T. M.. Pastarasis paaiškino, kad kartu su draugu S. R. atėjo pavalgyti į kebabinę, esančią šalia, išėjus į lauką kilo konfliktas su nepažįstamu jaunuoliu, kuris smogė jam ranka į veido sritį, nuo smūgio sulaužė akinius ir prakirto nosį. Neatsimena ar ant T. M. kūno matėsi sužalojimo žymės ar buvo kraujo, tačiau jis rankose laikė apgadintus akinius. T. M. nurodė, kad tas pats asmuo sudavė S. R. ranka į galvą ir ją prakirto. S. R. tuo metu sėdėjo ant žemės netoliese, buvo sužalotas pakaušio srityje - visa galva nugaros pakaušio srityje buvo kruvina, jis jautėsi blogai, buvo apsvaigęs, bet sąmoningas. Apie įvykį S. R. dėl savo būklės nieko negalėjo papasakoti. T. M. nurodė šalia stovėjusį jaunuolį, kuris sumušė jį ir S. R.. T. M. nurodė, kad juos abu mušė tik vienas jaunuolis, kuris buvo sulaikytas, todėl kito jaunuolio paieška buvo nutraukta. Jaunuolis prisistatė K. K., įvykio aplinkybes aiškinti atsisakė. Ant K. K. kūno ir drabužių kraujo ar sužalojimo žymių nepastebėjo. GMP ekipažas S. R. išvežė į ligoninę, o T. M. pristatytas į komisariatą apklausai (b.l. 75-76); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Tilžės g. 114, Šiauliuose (b.l. 10-16).
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, „kad BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2009, 2K-488/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Juk iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).
Nors kaltinamojo, liudytojo D. N. ir nukentėjusiųjų parodymai iš dalies nesutampa, kaltinamasis K. K. iš esmės pripažino naudojęs smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu ir kad pasielgė neatsakingai, be reikalo, nesant jokios grėsmės jam ar jo draugams, nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Pripažino, kad savo elgesiu viešoje vietoje galėjo šokiruoti aplinkinius, galėjo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstamos veikos objektas – viešoji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje įžūliais veiksmais – dėl menkavertės dingsties smūgių sudavimu nukentėjusiesiems, padarant pastariesiems kūno sužalojimus, tokiu būdu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Teismas nepripažįsta baudžiamąja atsakomybe sunkinančią aplinkybe ankstesnį nuteisimą, kadangi K. K. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnamečiu (LR BK 27 str. 1 d.). Teismas nepripažįsta baudžiamąja atsakomybe sunkinančia aplinkybe – girtumą, nes girtumas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Baudžiamąja atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi. K. K. padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas, mokosi ŠPRC Mechanikos skyriuje, anksčiau teistas 3 kartus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, elgesio taisyklių, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t.y. taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą (LR BK 75 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. skirtina bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2016m. kovo 24d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme).
Dėl pareikšto civilinio ieškinio
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 137.45 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei sumokėta 137.45 Eur. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo K. K. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo K. K..
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei skirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Skirti įpareigojimus:
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val.1;dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Iš K. K. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 137,45 Eur (ieną šimtą trisdešimt septynis eurus 45 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.