Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju A. G., J. N. ir J. V. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., paskirta bausme apemimo budu subendrinta su 2009-11-26 Vilniaus miesto 4 apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta 2 (dveju) metu ir 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

J. N. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su 2009-09-02 Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta 2 (dveju) metu ir 8 (aštuoniu) menesiu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

J. V. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su 2009-09-02 Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine subendrinta 3 (treju) metu ir 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas ir D. D., taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. G., D. T., J. N. ir J. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu, 2009-01-31 apie 00.30 vai.. A. G. pasiulius plešimo budu pagrobti svetima turta, o butent pagrobti automobili, pasinaudojant radijo stoties A2 norinciu susipažinti asmenu skelbiamais telefonu numeriais, kartu susitare panaudoti fizini smurta busimo nukentejusiojo atžvilgiu, su kuriuo A. G. susipažins. Tuo tikslu A. G. D. T. dave medini kocela, o J. V. — metaline grežtuvo detale. Po ko, tesdami savo nusikalstama veika, A. G. susipažinusi per radijo stoti A2 su A. S., 2009-01-31 apie 04.00 vai., kartu su A. S. jo automobiliu HONDA CIV1C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko i Grikiu g, Vilniuje, kur pagal išankstini susitarima ir A. G. nurodymu, išsiuntus SMS pranešima D. T., atvyko J. V., su savimi turedamas A. G. duota grežtuvo detale, D. T., su savimi turedamas A. G. duota medini kocela, ir J. N.. A. S. automobiliui HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus, D. T. atidare šio automobilio vairuotojo dureles, kartu su J. N. ištempe iš automobilio A. S., po ko A. G. iš ivykio vietos pasišalino, kad nukentejusiajam nekiltu itarimu del jos dalyvavimo nusikaltime, o tuo paciu metu D. T. sudave nukentejusiajam A. S. kelis smugius kumšciais i ivairias kuno vietas, pargriove ji ant žemes, tada J. N. spyre kelis kartus kojomis nukentejusiajam A. S. i ivairias kuno vietas, po to D. T. nukentejusiji A. S. muše kumšciais, o J. V. sudave viena smugi i galva turima metaline grežtuvo detale, t. y. daiktu specialiai pritaikytu žmogui žaloti, del ko, mažiausiai 10-ies trauminiu paveikiu pasekoje, nukentejusiajam A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tesiant nusikalstama veika, J. N., D. T. ir J. V. uždare nukentejusiji A. S. automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažineje, tokiu budu atimdami nukentejusiajam galimybe priešintis, o D. T. automobilio užvedimo spyneleje paliktu užvedimo raktu bande užvesti automobili, tikslu ji pagrobti, taciau automobilio variklis neužsivede. Po to D. T., išgirdes iš automobilio bagažines telefono pokalbio garsus, atidare mineto automobilio bagažines dangti ir išpleše iš ten buvusio nukentejusiojo A. S. ranku mobiliojo ryšio telefona NOKIA 6100, IMEI (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertes, ir kartu su J. N. ir J. V. iš ivykio vietos pasišalino, tokiu budu pagrobe nukentejusiajam A. S. priklausanti mobiliojo ryšio telefona NOKIA 6100, 100 Lt vertes ir automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakta, 300 Lt vertes.

Apelianto manymu, teismas turi pagrinda paskirti jam švelnesne bausme, kadangi nusikaltimo padarymo metu neturejo nei darbo, nei pragyvenimo šaltinio, reikejo išlaikyti šeima, todel nusikaltima padare del sunkios padeties. Apeliantas skunde pasižada daugiau nenusikalsti, surasti darba, pradeti mokytis, nori sukurti šeima.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. N. ir jo gynejas praše ju apeliacini skunda patenkinti, nuteistuju A. G. ir J. V. gynejos praše ju ginamuju apeliacinius skundus patenkinti, prokurore praše apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistuju A. G., J. N. ir J. V. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai A. G., J. N. ir J. V. skunduose, negincydami kaltes jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, A. G., J. N. prašo skirti jiems su laisves atemimu nesusijusia bausme, o J. V. prašo sušvelninti jam paskirta laisves atemimo bausme. Nors nuteistieji A. G., J. N. ir J. V. gincija jiems paskirtas bausmes, taciau apeliacines instancijos teismo nuomone, paskirtos bausmes yra teisingos ir adekvacios ju padarytai nusikalstamai veikai, todel nera aiškiai per griežtos

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G., J. N. ir J. V. bausmes bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Nuteistiesiems A. G., J. N. ir J. V. paskirtos tinkamos rušies ir dydžio bausmes, jos atitinka ju padaryta nusikalstama veika ir kaltininku asmenybes.

Del nuteistuju A. G. ir J. N. apeliaciniu skundu argumentu

Kadangi nuteistuju A. G. ir J. N. apeliaciniu skundu argumentai del prašymo paskirti su laisves atemimu nesusijusia bausme yra tapatus, todel teismas šiuo klausimu i juos atsakys bendrai. Apeliantu A. G. ir J. N. prašymas skirti jiems su laisves atemimu nesusijusia bausme, yra atmestinas. Baudžiamasis istatymas numato, jog už nusikalstamos veikos padaryma gali buti skiriama tik tokios rušies ir dydžio bausme, kokia numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kuri asmuo teisiamas, sankcijoje. Švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme kaltininkui gali buti paskirta tik BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytu aplinkybiu visumos pagrindu. Ypatingais atvejais teismas gali paskirti švelnesne nei sankcijoje numatyta bausme, jeigu sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. LR BK 62 straipsnyje yra numatyta šios bendros taisykles išimtis: teismas turi teise, o ne pareiga skirti švelnesne, negu istatymo nustatyta bausme, taciau pirmiausia turi buti atsižvelgiama i tokia baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, kuri mažina kaltininko asmenybes pavojinguma ir (ar) padarytos veikos pavojinguma, rodo veikos atsitiktini ar situacini pobudi. Šiuo atveju teismas nenustate jokiu aplinkybiu, kurios mažintu A. G. ir J. N. asmenybes ar ju padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma, priešingai, apeliantai bendrais veiksmais padare kvalifikuota plešima, plešimo metu buvo panaudotas fizinis smurtas ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas nukentejusiojo atžvilgiu. Be to, ivertinus tai, kad A. G. ir J. N. ne patys praneše apie ju padaryta nusikalstama veika, kad prisipažinti buvo priversti surinktu irodymu gausos, salygu visumos pagal BK 62 straipsnio 1 dali nera. Kartu nera pagrindo ir mineto straipsnio 2 dalies taikymui, nes nepakanka atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu ir nera bent vienos papildomos salygos, numatytos straipsnio 1-6 punktuose. Be to, teiseju kolegija pažymi, kad, parinkdamas bausmes dydi, teismas, remdamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 daliu reikalavimais, teismas privalo ivertinti ne tik byloje nustatytu lengvinanciu aplinkybiu svarba, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: veikos pavojinguma, baigtumo stadija, kaltes ruši ir forma, kaltininka apibudinancius duomenis ir kt. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas istatymo BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausme, ivertino bylos aplinkybes, lemiancias ivykdytos nusikalstamos veikos ir paciu nuteistuju pavojinguma, kadangi tai vieni iš esminiu klausimu spendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausima.

Skirdamas apeliantams bausmes apylinkes teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, motyvus ir tikslus, kaltes forma, nuteistuju asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – A. G. anksciau teista 2 kartus, J. N. – teistas 2 kartus. A. G. nusikaltima padare bausmes vykdymo atidejimo laikotarpyje, teistumas neišnykes. Be to, teismas skirdamas apeliantams bausme, atsižvelge ne tik i tai, kad apeliantai prisipažino ivykde nusikalstama veika, kad gailejosi taip pasielge, atsipraše nukentejusiojo ir tokia aplinkybe lengvina ju padeti, kad sunkinanciu aplinkybiu byloje nera, kad charakterizuojantys duomenys nera geri – A. G. gydesi psichiatrineje ligonineje del emociju ir elgesio sutrikimu (1 t., b. l. 116), Vilniaus priklausomybes ligu centro iskaitoje neirašyta, taciau 2009-02-05 ir 2009-02-20 buvo pristatyta i apsvaigimo nustatymo med. apžiuros kabineta, kur jai nustatytas narkotinis apsvaigimas (1 t., b. l. 115). Be to, apeliantai praeityje jau buvo teisti už turtinio pobudžio nusikaltima, taciau ankstesnes bausmes teigiamu rezultatu nedave. Be to, A. G. vartoja narkotines medžiagas ir alkoholi, J. N. niekur nedirba, A. G. iki nusikaltimu padarymo ir nusikaltimu padarymo metu niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimu darymas yra apeliantu gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad nuteistieji pažeisdami istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linke nusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija pažymi, kad visu apeliantu padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas sunkiems nusikaltimams, padarytas veikiant tiesiogine tycia, iš savanaudišku paskatu, nusikaltimo padarymui pasiruoše iš anksto pagal A. G. sukurta plana. Nusikaltimas padarytas tamsios paros metu, panaudojant fizini smurta bei panaudojant daikta specialiai pritaikyta žmogui sužaloti, sumušti, palaužti pasipriešinima. Todel darytina išvada, jog tokie nuteistuju veiksmai rodo aukšta ju asmenybes pavojingumo visuomenei laipsni. Esant tokioms aplinkybems, apylinkes teismas pagristai nusprende, jog bausmes tikslai negali buti pasiekti be realios laisves atemimo bausmes atlikimo. Be to, už nusikaltima, numatyta BK 180 str. 2 d., sankcijoje numatyta vienintele bausmes rušis – laisves atemimas iki septyneriu metu. Pažymetina, kad laisves atemimo bausmes trukme apeliantams yra nustatyta žemiau LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkio. Ivertines šias aplinkybes, taip pat bendruosius baudžiamuju istatymu reikalavimus, atsižvelges i apeliantu apibudinancius duomenis ir bylos faktines aplinkybes, kolegija laiko, kad apeliantams paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka ju padaryta nusikalstama veika ir kaltininku asmenybe. Šios bausmes visiškai atitinka BK 41 str. 2 d. numatyta bausmes paskirti ir baudžiamojo proceso uždavinius. Todel apeliantu A. G. ir J. N. prašymai skirti jiems su laisves atemimu nesusijusia bausme.

Apeliantu A. G. ir J. N. manymu, paskirta bausme yra per griežta, kadangi ikiteisminio ir teisminio tyrimu metu savo kalte jie pripažino visiškai, del nusikalstamos veikos labai gaili, padejo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti šia veika, A. G. apie ivyki pati telefonu praneše policijai, jie atsipraše nukentejusiojo ir pasiruoše pastarajam atlyginti padaryta turtine ir moraline žala, taip pat atlyginti turtine žala Vilniaus teritorinei ligoniu kasai. Taciau teismas be pagrindo jos atsakomybe lengvinancia pripažino tik viena aplinkybe, t.y. jog visiškai prisipažino ir labai gailisi. Tokie apeliantu skundo argumentai yra visiškai nepagristi ir atmestini. Skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, teismas atsižvelge i apeliantu atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvima. Skirdamas bausme teismas ivertino tai, kad apeliantai del nusikalstamos veikos padarymo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsipraše nukentejusiojo, todel pastaraja aplinkybe teismas laike ju atsakomybe lengvinancia. Todel apeliantu prašymas dar karta atsižvelgti i tai, kad del padarytu nusikaltimu jie pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsipraše nukentejusiojo, atmestinas, kadangi kaip mineta, skiriant bausme, teismas i visas aukšciau paminetas aplinkybes pilnai atsižvelge.

Apeliantu A. G. ir J. N. teiginiai, kad jie padejo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti šia veika, atmestini. LR BK 59 str. 1 d. 2 p. yra numatytos dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes: pirma, kaltininkas prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi; antra, kaltininkas padejo išaiškinti šia veika ar joje dalyvavusius asmenis. Kolegijos nuomone, nera jokio pagrindo pripažinti dar viena apeliantu A. G. ir J. N. atsakomybe lengvinancia aplinkybe – tai, kad jie padejo išaiškinti šia veika. Padejimu išaiškinti nusikalstama veika teismu praktikoje suprantama kaip tokie atvejai, kai kaltininkas ne surinktu irodymu pagrindu atskleidžia nusikalstamos veikos aplinkybes ir nurodo šia veika dalyvavusius asmenis, o patys praneše teisesaugos institucijoms apie padaryta nusikalstama veika, aktyviai dalyvavo atskleidžiant nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo metu detaliai parode veikos padarymo aplinkybes ir pan. Šiuo atveju A. G. ir J. N. patys nepraneše teisesaugos institucijoms apie padaryta nusikalstama veika, o buvo sulaikyti policijos pareigunu. Nors J. N. prisipažino padares nusikaltima, taciau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje jis gincija dalyvaves ikišant nukentejusiji i automobilio bagažine, tokiu budu bande palengvinti savo teisine padeti. Be to, nuo pat tyrimo pradžios J. N. nebuvo nuoširdus, tik veliau pradejo labai gailetis. A. G. iš ivykio vietos pasišalino, todel tolimesniu aplinkybiu parodyti negalejo. Todel tik iš dalies remiantis nuteistuju parodymais ši nusikalstama veika buvo išaiškinta. Del šiu priežasciu esant jau byloje surinktiems irodymams itariamuju parodymu davimas apie nusikalstamos veikos aplinkybes negali buti vertinamas kaip padejimas išaiškinti šia nusikalstama veika, todel nera teisinio pagrindo A. G. ir J. N. nustatyti šia dar viena atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokiu kitu nuteistiesiems teisiškai palankiu aplinkybiu, kurios jiems leistu paskirti švelnesne laisves atemimo bausme.

Apeliantu A. G. ir J. N. prašymas pripažinti ju atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika jie padare del labai sunkios turtines padeties, kadangi nusikaltimo padarymo metu neturejo pajamu, atmestinas. Visu pirma, atkreiptinas apeliantu demesys i tai, kad jie prieštaringai nurodo kokiam tikslui jie sumane padaryti nusikaltima. Nuo pat ikiteisminio tyrimo metu A. G. teige, kad 2009-01-31, vakare i jos nuomojamaji buta atejo D. D., J. N. ir J. V., pastarojo iki to vakaro nepažinojo. Jie kalbejosi, vartojo narkotikus – amfetamina. Po to tarp ju prasidejo pokalbis apie tai, kad neturi pinigu, taciau noretu ju gauti. Jie galvojo kaip galima butu gauti pinigu. A. G. pasake, kad jeigu jie turetu automobili, galetu nuvažiuoti i kokia nors sodo bendrija ir sodo nameliuose paieškoti kokiu nors vertingu daiktu, veliau juos parduoti ir tokiu budu gauti pinigu. Šias aplinkybes patvirtino visi nuteistieji. Be to, apeliantas J. N. parode, jog iš A. G. pokalbio suprato, kad pinigai jai reikalingi atiduoti skola už narkotines medžiagas. Atkreiptinas apeliantu demesys i tai, kad nusikalstamos veikos darymas del labai sunkios turtines padeties gali buti pripažintas tada, kai kaltinamasis daro nusikalstama veika tikslu gauti pinigus vaistams arba pragyvenimui – maistui, taciau ne narkotinems medžiagoms. Kuo gi šiuo atveju pasireiške labai sunki turtine padetis, apeliantai A. G. ir J. N. skunduose nepagrinde. Juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, kad A. G. iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, vartoja narkotines medžiagas. Todel akivaizdu, kad nusikalstama veika A. G. ir J. N. padare ne del labai sunkios turtines padeties, o tikslu gauti pinigus narkotinems medžiagoms. Todel ši aplinkybe apeliantu A. G. ir J. N. neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybes ir negali buti pripažinta ju atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Apeliantes A. G. prašymas pripažinti jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad ji viena išlaiko mažameti vaika, kurios del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam ji prižiureti, yra atmestinas. Kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nesudaro pagrindo skirti jai švelnesne bausme. Pažymetina, jog pati nuteistoji parode, kad tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek nusikalimo padarymo metu, A. G. gyveno su savo dukra ir motina Stanislava G. K. km., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Iš byloje pateiktos 2010-02-18 darbo sutarties matyti, kad A. G. idarbinta „IKI“ parduotuveje kasininke-pardaveja. Irodymu apie tai, kad del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam prižiureti dukros, byloje nepateikta. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad darbas bei nusikaltimo darymas jokiu nepatogumu ir problemu del vaiko priežiuros nusikaltimu darymo metu apeliantei nesukele.

Apeliantes A. G. prašymas taip pat pripažinti jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad po nusikaltimo padarymo ji emesi veiksmu, kad nukentejusiajam butu suteikta medicinine pagalba, yra atmestinas. Tokie apeliantes skundo teiginiai yra deklaratyvus ir neitikinami. Atkreiptinas demesys i pacios apeliantes ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad plešimo plana ji sugalvojo pati, nuteistieji sutiko su jos planu, ka patvirtina ir patys nuteistieji. Apeliante parode, kad išbego iš nukentejusiojo automobilio vaidindama, kad vaikinu ji nepažista ir kad ji irgi labai išsigando. Kas vyko toliau, kaip vaikinai muše nukentejusiji ji nemate. Ji pabego namo. Namuose ji i nukentejusiojo mobiluji telefona idejo savo SIM kortele, patikrinti ar jis veikia. Tada ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir praneše apie tai, kad muša vaikina. Ji taip pasielge tam, kad nekiltu itarimo, jog ji prisidejo prie nusikaltimo. Pažymetina, kad jeigu apeliantes A. G. po nusikaltimo padarymo ir norejo, kad nukentejusiajam butu suteikta medicinine pagalba, ji tai padarytu nedelsiant. Taciau iš mobiliuju ryšiu telefonu išklotines matyti, kad i Bendrosios pagalbos centra 112 telefonu ji paskambino praejus 45 minutems po nusikaltimo padarymo. Todel apeliantes skundo teiginiai, kad po nusikaltimo padarymo ji emesi veiksmu, kad nukentejusiajam butu suteikta medicinine pagalba, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybes.

Apelianto J. N. skundo argumentai, kad pasižada daugiau nenusikalsti, surasti darba, pradeti mokytis, nori sukurti šeima, yra deklaratyvus ir neitikinami. Tokie apelianto argumentai nesudaro jokio pagrindo švelninti paskirta bausme. Kaip mineta, apeliantas anksciau teista 2 kartus už tycinius turtinio pobudžio nusikaltimus, taciau iš ankstesniu teistumu teigiamu poveikiu nepadare, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti. Atkreiptinas demesys i tai, kad duomenu apie tai, jog nuteistasis tiek iki nusikalimu padarymo, tiek nusikalimu padarymo metu, tiek po to, butu dirbes, arba užsiregistraves darbo biržoje, arba pradejo mokytis, byloje nepateikta. Tokiu irodymu nebuvo pateikta ir apeliacines instancijos teisme. Tai, kad apeliantas nori surasti darba, pradeti mokytis tik po nusikaltimu padarymo, rodo, jog tokiu budu apeliantas bando palengvinti savo padeti.

Del nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentu

Apelianto J. V. prašymas sušvelninti jam paskirta bausme, atmestinas. Nuteistajam J. V. paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Skirdamas apeliantui bausme apylinkes teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, motyvus ir tikslus, kaltes forma, kaltininko asmenybe - viena karta teistas už turtinio pobudžio nusikaltimus. Budamas jauno amžiaus niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, kas, jog nusikaltimu darymas yra J. V. gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis. Be to, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, teismas atsižvelge i J. V. atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvima. Skirdamas bausme teismas ivertino tai, kad nuteistasis J. V. del nusikalstamos veikos padarymo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsipraše nukentejusiojo, todel pastaraja aplinkybe teismas laike jo atsakomybe lengvinancia. Todel apelianto prašymas dar karta atsižvelgti i tai, kad del padarytu nusikaltimu jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atmestinas, kadangi kaip mineta, skiriant bausme, teismas i visas aukšciau paminetas aplinkybes pilnai atsižvelge.

Ta aplinkybe, kad sulaikytas J. V. pareigunams nesipriešino, negali buti pripažinta jo atsakomybe lengvinancia, kadangi ši aplinkybe nera numatyta BK 59 str. Be to, pasipriešinimas policijos pareigunams istatyme yra numatytas kaip atskiras nusikaltimas, numatytas BK 286 str., už kuri istatymas numato baudžiamaja atsakomybe.

Apelianto J. V. skundo teiginiai, kad teismas, už ši nusikaltima paskirta 2 metu 6 menesiu bausme subendrinus su 2009-09-02 Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta 3 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme paskyre per griežta galutine subendrinta 3 (treju) metu ir 6 (šešiu) menesiu laisves atemimo bausme, atmestini. Kaip mineta, už nusikaltima, numatyta BK 180 str. 2 d., sankcijoje numatyta vienintele bausmes rušis – laisves atemimas iki septyneriu metu. Pažymetina, kad laisves atemimo bausmes trukme apeliantui yra nustatyta žemiau LR BK 180 str. 2 d. sankcijos vidurkio.

Sutinkamai su LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, tuo atveju, kai po nuosprendžio priemimo paaiškeja, kad iki jo priemimo buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, i bausmes laika iskaitoma bausme, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesni teismo nuosprendi. Taigi, istatymo leidejas suteikia teismui galimybe taikyti du bausmiu subendrinimo budus - visiško arba dalinio sudejimo budus. Kaip matyti ir teismo nuosprendžio, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas paskirta bausme subendrino nuteistajam J. V. palankesniu dalinio sudejimo budu, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu. Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taike bausmiu subendrinimo ir nuteistajam J. V. nustate pakankamai humaniška galutine bausme.

Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistuju A. G., J. N. ir J. V. apeliacinius skundus atmesti.