Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – O. D. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarties O. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. spalio 26 d. O. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 dalį, 459 straipsnio 8 dalį ir 459 straipsnio 9 dalį, už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 7 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini), pradėjo kelio tiesimo darbus nesuderinęs projekto su policija; ant bendro naudojimo kelio, vedančio į E. R. sodybą, užvežęs žvyro ir išvažinėjęs sunkiąja technika, sudarė kliūtis naudotis keliu kitiems eismo dalyviams, dėl ko E. R. 2020 m. rugsėjo 7 d. 19.30 val. su lengvuoju automobiliu negalėjo patekti į savo sodybą. 2020 m. gruodžio 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato (toliau – ir institucija) nutarimu už šiuos protokole nurodytus nusižengimus O. D. skirta subendrinta 430 Eur bauda.

2. Institucijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą O. D. apskundė apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartimi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas pakeistas dalyje dėl kvalifikacijos – veikos kvalifikacija pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį pašalinta iš nutarimo. Likusioje dalyje institucijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. O. D. atstovė advokatė Redvita Mocevičienė skundžia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti dalyje, kurioje nuspręsta institucijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde visų pirma teigiama, jog šioje byloje buvo padaryti akivaizdūs administracinio proceso pažeidimai. Grįsdama šį skundo argumentą, apeliantė nurodo, kad O. D. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2020 m. rugsėjo 11 d. 2020 m. spalio 26 d. jam buvo surašytas dar vienas protokolas, kuriuo jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pritaikant daugiau ANK straipsnių. Nei vieno protokolo surašymo metu O. D. nežinojo, kad yra vykdomas administracinio nusižengimo tyrimas, nes apie tai nebuvo informuotas. Tai yra, administracinio nusižengimo tyrimas buvo vykdomas atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, negalint duoti paaiškinimų ar susipažinti su tyrimo medžiaga. O. D. apie nagrinėjamą bylą sužinojo tik per epolicija.lt sistemą gavęs 2020 m. rugsėjo 11 d. protokolą. Gavęs protokolą ir tokiu būdu sužinojęs apie pabaigtą tyrimą, ir norėdamas bendradarbiauti su pareigūnais, jis 2020 m. spalio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir tikėjosi gauti kažkokios informacijos apie administracinio nusižengimo tyrimo eigą, tačiau gavo tik 2020 m. spalio 26 d. protokolą, kuris buvo surašytas vėl jam nežinant ir nedalyvaujant. Tai yra grubus ANK 608 straipsnio normų pažeidimas, nes protokolas privalo būti surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, grįsdamas O. D. kaltę pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį. Pareiga kelių tiesimo darbus derinti su policija kyla ne iš ANK 495 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės normos, kaip nurodė apylinkės teismas. Jis taip pat nepagrįstai vadovavosi ir Kelių eismo taisyklių kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 5-V-794 redakcija). Visų pirma, jis remėsi ne aktualia Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo redakcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V- 605 (toliau – ir Aprašas). Išnagrinėjus aktualios Aprašo 2 punkto redakcijos teisės normų turinį matyti, kad Aprašo 2 punktas numato pareigą su policija suderinti projektus, o pareigos derinti darbus (už ką O. D. patrauktas atsakomybėn) jame nenumatyta. O. D. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir NŽT), prašydamas leidimo vykdyti statybos darbus valstybei priklausančiame žemės sklype, ir tokį leidimą gavo. Apeliantės nuomone, NŽT išduotas leidimas vykdyti darbus yra besąlyginis leidimas - darbų vykdymui nereikia parengti jokio projekto, o kadangi projekto rengti nereikia, tai neparengto projekto derinti su policija vadovaujantis Aprašo 2 punktu, taip pat nereikia. Taigi, Apraše keliamų reikalavimų O. D. nepažeidė, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios teisės normos pažeidimą.

3.3. Dar skunde teigiama, jog apylinkės teismas, spręsdamas, ar buvo 2020 m. rugsėjo 7 d. 19.30 val. padarytas administracinis pažeidimas, numatytas ANK 459 straipsnio 9 dalyje, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo E. R. parodymais. Teismas neatsižvelgė, kad E. R. pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai yra užfiksuoti ne pažeidimo dieną nurodytą protokole, o 2020 m. gegužės 8 d. (iš esmės nukentėjusysis pateikė melagingus įrodymus į bylą, o tik bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad nuotraukos buvo darytos gegužės mėnesį). Taip pat teismas neatsižvelgė, kad E. R. turėjo motyvą kerštauti ir apkalbėti O. D. bei nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes teismo posėdžio metu, kadangi jis pagal O. D. pateiktą pareiškimą policijai dėl to, kad ant bendro naudojimo kelio, vedančio į O. D. sodybą, išvertė statybinio laužo, tuo sudarydamas kliūtis naudotis keliu kitiems eismo dalyviams, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį. E. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kitoje administracinio nusižengimo byloje – byloje dėl savavališkai išstumdyto žvyro ant O. D. statomo kelio, pasidarant nuovažą nuo suformuotos kelio sankasos, o likusį žvyrą suversdamas į žieminių rapsų pasėlį. Be to, vertinant nukentėjusiojo parodymus, reikia atsižvelgti ir į tai, kad jis melavo, jog negalėjo grįžti namo, nes namo galėjo grįžti kitu - konkrečiai jo sklypui suformuotu įvažiavimu. Vertinant visas šias aplinkybes, yra pagrindas abejoti pareiškėjo duotų parodymų patikimumu, juos vertinti kritiškai.

3.4. Apeliantė taip pat nurodo, kad norint patraukti O. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį, nepakanka konstatuoti, jog kelias dėl jo veiksmų galėjo būti sunkiai pravažiuojamas lengvuoju automobiliu. Teismo vertintose nuotraukose fiksuotas kelias (jei tai yra ginčo kelias - tokių įrodymų taip pat nėra) atrodo geriau, nei pavasario ar rudens metu atrodo rajoniniai žvyrkeliai išdaužytomis duobėmis. Be kita ko, kadangi tai yra viešas kelias ir juo gali naudotis visi eismo dalyviai, kažkokiu būdu turėjo būti įrodyta, kad nuotraukose matomos provėžos yra padarytos paties O. D., o ne kažkokio kito eismo dalyvio. Vien tai, kad O. D. parodė, kad vykdė darbus, pylė žvyrą, važinėjo keliu sunkiąja technika, neįrodo, jog kelias buvo blogos būklės ar kelyje buvo tokios kliūtys, kad juo negalėjo naudotis kiti eismo dalyviai. Tiriant ar kelias tikrai nebuvo pravažiuojamas kitiems eismo dalyviams, policijos pareigūnai turėjo nuvykti į vietą ir nustatyti tokias aplinkybes - žvyro krūvas, kliudančias eismui, arba technikos padarytas provėžas tokio dydžio, kad lengvajam automobiliui pravažiuoti būtų nesaugu ar neįmanoma.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, prašo O. D. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės skundo netenkinti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą autoriaus nuomone, skundžiama nutartis yra teisinga ir pagrįsta, o apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

O. D. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. D. 2020 m. gruodžio 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato nutarimu buvo pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 3 dalyje, 459 straipsnio 8 dalyje ir 459 straipsnio 9 dalyje. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo skundą, skundžiama 2021 m. birželio 10 d. nutartimi institucijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą pakeitė dalyje dėl kvalifikacijos – iš nutarimo pašalino veikos kvalifikaciją pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį. Likusioje dalyje, t. y. dalyje dėl O. D. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį ir 459 straipsnio 9 dalį, institucijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimas liko nepakeistas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė iš esmės nesutinka su O. D. nubaudimu pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį ir 459 straipsnio 9 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį dalyje, kurioje nuspręsta palikti nepakeistą institucijos nutarimą dėl pažeidėjo pripažinimo kaltu pagal ANK straipsnio 3 dalį ir 459 straipsnio 9 dalį, ir dėl šių administracinių nusižengimų O. D. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skunde keliamas ir O. D. procesinių teisių realizavimo tinkamumo klausimas, teigiant, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta O. D. nedalyvaujant, jam apskritai nežinant apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, bei nurodant, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija nesilaikė ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo administracinio nusižengimo protokolą surašyti dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Dėl procesinių pažeidimų

7. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktos bylos medžiagą, iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentui dėl administracinio nusižengimo tyrimo metu padarytų procesinių pažeidimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, šioje administracinio nusižengimo byloje O. D. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai (kurių vienas vėliau buvo anuliuotas) ir, surašant juos abu, nubaustasis šiame procesiniame veiksme nedalyvavo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidėjas buvo tinkamai (išsiunčiant jam šaukimą) informuotas apie administracinio nusižengimo protokolų surašymo procedūras. Dėl to apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skunde išdėstytu argumentu, jog šiuo atveju institucija nesilaikė ANK 608 straipsnio 1 dalies reikalavimo protokolą surašyti dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tačiau nesutiktina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš viso nežinojo apie jo atžvilgiu vykdomą administracinio nusižengimo tyrimą, dėl to negalėjo pateikti paaiškinimų administracinio nusižengimo byloje, pasinaudoti teise prašyti institucijos, jog byla būtų nagrinėjama ne rašytinio, o žodinio proceso metu, dalyvaujant ir pačiam pažeidėjui. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog gavęs pirminį, vėliau anuliuotą administracinio nusižengimo protokolą, O. D. pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui rašytinius paaiškinimus, ką atspindi ir bylos medžiaga. Ši faktinė aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog pažeidėjas žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, ir naudojosi dalimi savo, kaip administracinėn atsakomybėn patrauko asmens, teisių, numatytų ANK 577 straipsnyje. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog O. D. jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos dar pirminiame jam surašytame administracinio nusižengimo protokole. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad O. D. kartu su savo atstove – advokate Redvita Mocevičiene dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, kuriame jam taip pat buvo išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo teisę duoti paaiškinimus, vėliau pasinaudojo teise apskųsti ir apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą. Todėl akivaizdu, jog jo teisės į gynybą suvaržytos nebuvo ir jis turėjo galimybę efektyviai gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuoti, kad buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti tiek skundžiamą nutartį, tiek institucijos priimtą nutarimą ir gražinti bylą į pirminę proceso stadiją, nėra jokio pagrindo.

Dėl O. D. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį

8. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimą su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis.

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini), vykdė kelio tiesimo (rekonstrukcijos) darbus. Taip pat nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei pateiktame apeliaciniame skunde nėra ginčijama ir ta aplinkybė, kad šių darbų O. D. nebuvo suderinęs su policija. Tačiau apeliantė teigia, jog pažeidėjas ir neprivalėjo kelio rekonstrukcijos darbų suderinti su policija, tam pakako gauti tik Nacionalinės žemės tarnybos leidimą (kuris ir buvo gautas dar iki darbų vykdymo pradžios), kadangi Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 5-V- 605 redakcija) 2 punktas numato pareigą su policija suderinti projektus, o pareigos derinti darbus jame nenumatyta. Šis skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

12. Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo 2 punkte yra numatyta, kad: Dokumentai ir veikla, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais: 2.1. techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo projektai; 2.2. su eismu susijusių statinių projektai. Taigi, šioje teisės normoje yra imperatyviai nurodyta, kad bet koks fizinis ar juridinis asmuo, privalo su policijos pareigūnais suderinti su eismu susijusių statinių, tame tarpe ir kelių, projektus.

13. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktą, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Pagal to paties reglamento 5.2 papunktį inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus inžinerinius statinius. Pagal reglamento 8 punktą, susisiekimo komunikacijos pagal paskirtį skirstomos į kelius, gatves, geležinkelio kelius, oro uostų statinius, vandens uostų statinius ir kitus transporto statinius.

14. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2-asis skirsnis numato reikalavimus kelių tiesimui ir priežiūrai. Įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto Kelių techninio reglamento 1.01:2008 5 punkte nustatyta, kad kelių tiesimas, rekonstravimas ir remontas atliekamas pagal techninius, techninius darbo ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ [7.12] ir šiuo kelių techniniu reglamentu. Įvertinus šias teisės aktų normas, darytina išvada, kad kelias yra susisiekimo komunikacija, kuriai projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti yra reikalingas ne tik leidimas, kaip kad teigiama skunde, bet ir projektas. Kelius projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti privalu vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Taigi, bet koks kelio tiesimo darbas, tame tarpe ir rekonstrukcija, gali būti atliekamas tik turint visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir projektą, dėl ko Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo 2 punkte nėra atskirai išskirta, jog su policijos pareigūnais turi būti derinami ne tik projektai, bet ir darbai.

15. Esant tokioms išvadoms, konstatuotina, jog O. D. veiksmais buvo pažeistas Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo 2 punktas, jis vykdė kelio tiesimo darbus jų nesuderinęs su policija, tokie jo veiksmai visiškai atitinka ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Todėl dėl šio administracinio nusižengimo jis institucijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu visiškai pagrįstai ir teisėtai.

Dėl O. D. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį

16. ANK 459 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui keliuose sudarymas, kelio dangos užteršimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi, pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas; b) važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu; c) kliūčių eismui keliuose sudarymas; d) kelio dangos užteršimas. Iš byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei institucijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo matyti, kad O. D. pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas būtent už kliūčių eismui keliuose sudarymą. Protokole taip pat nurodoma, kad kliūtys eismui buvo sudarytos kelią užpylus žvyru ir išvažinėjus sunkiąja technika.

17. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl ANK 459 straipsnio 9 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, rėmėsi į bylą pateikta fotonuotrauka bei nukentėjusiojo ir paties pažeidėjo parodymais, kuriuos tarpusavyje sugretinus galima daryti neabejotiną išvadą, jog protokole nurodytais O. D. veiksmais kliūtys eismui kelyje iš tiesų buvo sudarytos, dėl ko jis buvo pagrįstai nubaustas ir pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį. Byloje esančioje fotonuotraukoje (b. l. 52), kuri, kaip nurodė nukentėjusysis E. R., buvo padaryta 2020 m. rugsėjo 7 d., t. y. pažeidimo padarymo dieną, matyti kelias, kuris yra išvažinėtas sunkiasvore technika. Apygardos teismas pritaria apeliantei, jog vien tuo, kad išvažinėjo kelią sunkiąja technika, O. D. savaime nesudarė kliūties kitiems eismo dalyviams juo naudotis pagal paskirtį apskritai, kadangi iš fotonuotraukos matyti, jog nors kelyje ir susidarė žymios provėžos, tačiau dėl to kelias netapo visiškai nepravažiuojamas net ir lengvajam automobiliui. Kita vertus, šioje fotonuotraukoje matosi likusi neišvažinėta žvyro dalis bei tai, kad žvyro krūva buvo išversta ant viso kelio, kas, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, patvirtina nukentėjusiojo viso administracinio tyrimo metu nuosekliai teigtą aplinkybę, kad kliūtys eismui buvo sudarytos, kadangi ant kelio išpiltas žvyras trukdė juo tiek praeiti, tiek pravažiuoti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad nuotraukoje užfiksuotas kelias yra ginčo kelias, taip pat nurodoma, kad byloje turėjo būti įrodyta, jog fotonuotraukose matomos provėžos buvo padarytos būtent pažeidėjo, o ne kokio nors kito eismo dalyvio, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nubaustasis pirmosios instancijos teismas neneigė, kad tai tas pats kelias. O. D. taip pat pripažino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis ant bendro naudojimo kelio, vedančio į E. R. sodybą, užvertė žvyro krūvą, kurią vėliau išvažinėjo sunkiąja technika. Pažeidėjas nekėlė ir versijos, kad būtent nuotraukoje matomos provėžos dėl jo naudotos sunkiasvorės technikos negalėjo atsirasti. Todėl apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad nuotraukoje, kuria rėmėsi apylinkės teismas, yra užfiksuotas būtent ginčo kelias ir kad provėžos jame buvo padarytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.

18. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas O. D. kaltės pagal ANK 459 straipsnio 9 dalį klausimą, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo E. R. parodymais, bei dėstomos aplinkybės, dėl kurių, apeliantės nuomone, nukentėjusiojo parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi. Apygardos teismas pagrindo sutikti su šiuo argumentu neįžvelgia. Nors O. D. bei E. R. parodymų, taip pat duomenų apie E. R. atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus administracinių nusižengimų bylose, bei to fakto, kad administracinio nusižengimo teisena šioje byloje buvo pradėta gavus būtent E. R. skundą, matyti, kad šie kaimynystėje gyvenantys asmenys tarpusavyje konfliktuoja, skundžia policijos pareigūnams vienas kito veiksmus, siekdami nubaudimo administracine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais šioje byloje, juo labiau, kai juos patvirtina objektyvus įrodymas – fotonuotrauka, bei paties O. D. pripažinimas, kad jis 2020 m. rugsėjo 7 d. išpylė žvyrą ant bendro naudojimo kelio, o vėliau ir išvažinėjo jį sunkiąja technika. E. R. parodymų patikimumo nepaneigia ir tas faktas, kad dalis į bylą jo pateiktų nuotraukų nebuvo susijusios su konkrečiai šioje byloje analizuojamo nusižengimo padarymo aplinkybėmis, o buvo padarytos kur kas anksčiau. Apeliantės teiginiai, kad tokiu būdu nukentėjusysis pateikė į bylą melagingus įrodymus, yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, jog E. R. teisme paaiškino, kad nuotraukos buvo darytos daug anksčiau, jomis jis norėjo tik patvirtinti savo teiginius, kad O. D. tokiu būdu kliūtis eismui sudaro ne pirmą kartą. Nesutiktina ir su skunde nurodyta aplinkybe, kad vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad jis melavo, jog dėl tokių O. D. veiksmų negalėjo grįžti namo, nes tai galėjo padaryti kitu keliu. Manytina, jog nukentėjusysis teigdamas, kad dėl žvyru užtverto kelio negalėjo grįžti namo, turėjo omenyje galimybę grįžti į gyvenamąją vietą būtent ginčo keliu.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimų, numatytų ANK 459 straipsnio 3 dalyje ir 459 straipsnio 9 dalyje, požymių buvimo O. D. veikoje, yra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 459 straipsnio 3 dalyje ir 459 straipsnio 9 dalyje numatytus nusižengimus, todėl naikinti skundžiamą nutartį bei institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį ir 459 straipsnio 9 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. D. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.