Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-10-27 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. R. ir A. B., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Šiuo nuosprendžiu, nukentėjusiajam D. R. priteistas solidarus 14,48 eurų (50 litų) civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. R. ir nepilnamečiu A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2014-02-21 apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, nuošalioje vietoje, atimdami galimybę priešintis, užstojo kelią D. R., pareikalavo iš jo pinigų ir iš nukentėjusiojo D. R. pagrobė 20 litų, mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kurio vertė 700 litų ir veikdami bendrai sumušę nukentėjusįjį, suduodant ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vieta, plėšimo būdu užvaldė svetimą, nukentėjusiajam D. R. priklausantį turtą už 720 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis E. T. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (BPK) 320 str. 3 d.).

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Prašo skirti švelnesnę bausmę, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. T., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas nusikaltimus padarė būdamas teistas dėl nusikaltimų nuosavybei ir smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikalstama veika padaryta esant tiesioginiai tyčiai. Apeliantas nusikalto, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus ir būdamas recidyvistu. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančiomis atsakomybę aplinkybėmis buvo pagrįstai pripažinta tai, jog E. T. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat, jog veika padaryta bendrininkų grupėje.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę (niekur nedirba, nesimoko, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra teistas, anksčiau baustas administracine tvarka, nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti), padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta E. T. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijose numatytas griežčiausių bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas, į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas teisingai įvertino, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atžvilgiu turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau bylos medžiaga rodo, jog tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Nuo 2013-07-13 įsigaliojo 2013-07-02 įstatymas Nr. XII-499, kuriuo BK buvo papildytas 64¹ straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas bei nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. baudžiamoji byla, kurioje E. T. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, todėl nesant visų būtinų sąlygų, nėra teisinio pagrindo E. T. atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną paėmė ne jis, o kitas nuteistasis ir tą aplinkybę patvirtina tai, jog pareigūnai nukentėjusiojo telefoną rado kito nuteistojo kišenėje, tačiau nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais bei nuteistųjų paaiškinimais nustatyta, kokie nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti ir kokius veiksmus kiekvienas nuteistasis atliko nusikaltimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji visi trys veikė bendrininkų grupe, todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams. Kad nagrinėjamu atveju nuteistieji veikė vieninga tyčia ir juos jungė susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką, rodo jų elgesys nusikalstamos veikos darymo metu. Vykdydami plėšimą bei smurtaudami nukentėjusiojo atžvilgiu, nuteistieji suvokė, kad veikia kartu prieš nukentėjusįjį, todėl jie, kaip bendravykdytojai, atsako bendrai ir baudžiamojon atsakomybėn pagrįstai buvo traukiami pagal tą patį BK straipsnį bei jo dalį. Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad apylinkės teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad E. T. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Tenkinti E. T. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. T. apeliacinį skundą atmesti.