Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. protokolinės nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. priešpriešinį skundą J. L. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla pagal privataus kaltintojo J. L. skundą, kurioje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. t.y. tuo, kad 2013 m. gruodžio 21 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotuose (duomenys neskelbtini) sen., šventinio furšeto metu būdamas neblaivus, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pašalinių žmonių akivaizdoje ne mažiau kaip du kartus trenkė J. L. kumščiu į veidą, grasino fiziškai susidoroti,

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. posėdžio metu priėmė protokolinę nutartį, kuria atsisakė priimti priešpriešinį skundą, konstatavęs, kad nėra nusikaltimo numatyto BK 155 str. 1 d. sudėties, o nukentėjusiojo garbės ir orumo gynimas turėtų būti vykdomas ne baudžiamąją, bet civiline tvarka. Teismas nurodė, kad nebuvo pavartoti necenzūriniai žodžiai, o net ir darant prielaidą, jog J. L. pasakė žodžius, keliančius abejonę A. B. tėvyste, šis nebuvo pažemintas itin grubiais ir įžeidžiančiais žodžiais, jo atžvilgiu buvo pavartoti tik turintys neigiamą pobūdį išsireiškimai. Teismo vertinimu, šiuo atveju galimai J. L. išsakytas teiginys nelaikytinas tiek užgauliu, šiurkščiai pažeidžiančiu kito asmens orumą, kad tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. protokolinę nutartį ir prašo ją panaikinti bei perduoti Kauno apylinkės teismui A. B. priešpriešinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės ir Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-1263-573/2014 priimti nurodytąjį kaltinamojo A. B. priešpriešinį skundą J. L. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad teismo priimta protokolinė nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta. Advokato teigimu, A. B. priešpriešinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, pateiktas laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, todėl apylinkės teismo protokolinė nutartis, kuria atsisakyta priimti šį priešpriešinį skundą, pažeidžia BPK 410 str. normas, o tuo pačiu ir kaltinamojo A. B. teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmestinas.

BPK 410 str., reglamentuojančio priešpriešinio skundo nagrinėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu. Taigi, kaltinamojo skundas prieš nukentėjusįjį yra priešpriešiniu esant dviem sąlygoms: a) šis skundas turi būti pareikštas dėl nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privatus kaltinimo tvarka; b) ši veika turi būti susijusi su jau pareikštu kaltinimu kaltinamajam.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. B. pasinaudojo savo teise pateikti priešpriešinį skundą J. L. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. Tačiau apylinkės teismas skundžiama protokoline nutartimi atsisakė priimti priešpriešinį skundą. Skundą atsisakyta priimti nesant nusikaltimo numatyto BK 155 str. 1d. sudėties. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo garbės ir orumo gynimas turėtų būti vykdomas ne baudžiamąja, o civiline tvarka, nes J. L. išsakytas teiginys nelaikytinas tiek užgauliu, šiurkščiai pažeidžiančiu kito asmens orumą, kad tai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

LR BPK 412¹ str. 2d. nustatyta, jog atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo procesą, teisėjas priima nutartį. Pagal LR BPK 31 str. nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ar teismo baudžiamąjį įsakymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priešpriešinio skundo turiniui keliami tokie pat reikalavimai kaip ir nukentėjusiojo skundui, daro išvadą, kad atsisakymui priimti priepriešinį skundą turi būti taikomos BPK 412¹ str. nuostatos. Iš šio straipsnio 3 dalies galima spręsti, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, turėtų būti rašytinė, o ne protokolinė. Šios išvados nepaneigia ir suformuota teismų praktika, pagal kurią visais atvejais, kai įstatyme nenumatyta, jog turi būti priimta rašytinė nutartis, ji priimama, kai atmetami pareikšti proceso dalyvių prašymai, kai įstatyme numatyta tokių nutarčių apskundimo galimybė, taip pat, bet kuriuo kitu atveju, kai abejojama, rašytinė ar žodinė nutartis turi būti priimta. Nutartimi, kuria atsisakyta priimti kaltinamojo A. B. priešpriešinį skundą, buvo atmestas pareikštas proceso dalyvio prašymas, o pagal BPK 412¹ str. 4 d. tokia nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas A. B. priešpriešinio skundo priėmimo klausimą, turėjo priimti motyvuotą rašytinės formos nutartį, kurioje būtų išaiškinta jos apskundimo tvarka ir terminai.

Tačiau toks visų LR BPK 412¹ str. numatytų procedūrinių nuostatų nesilaikymas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nesilaikymu, sutrukdžiusiu teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog teismas posėdžio metu priėmė LR BPK 412¹ str. 2d. numatytą nutartį, kuri, nors ir nebuvo rašytinė, o protokolinė, esmingai nepažeidė proceso dalyvių teisių. Nutarties paskelbimo metu buvo pagarsinti visi jos priėmimo motyvai, kuriais remiantis buvo atsisakyta priimti A. B. priešpriešinį skundą, iš esmės nurodant ir nutarties priėmimo pagrindą (nesant nusikaltimo numatyto LR BK 155 str. 1d. sudėties). Iš nutarties formuluotės matyti, jog ji iš esmės priimta BPK 3 str. 1d. 1p. numatytu pagrindu-skunde nurodytam asmeniui nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Privataus kaltinimo proceso dalyviai-kaltinamas asmuo, nukentėjusysis, jo atstovas, turėjo galimybę įsigilinti į nutarties turinį, jos priėmimo motyvus, turėjo galimybę ją motyvuotai apskųsti LR BPK 412¹ str. numatyta tvarka, kas ir buvo padaryta skundą padavusio asmens atstovo, todėl jų teisės nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat turi galimybę vertinti tokios nutarties pagrįstumą bei priimti sprendimą negrąžindamas priešpriešinio skundo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo teisėjas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal priešpriešinį skundą dėl veikos numatytos 155 str. 1d. ir nagrinėti šį skundą kartu su pirminiu skundu.

Pagal LR BK 155 str. 1d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2k-269).

Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Teisės aktai sąvoką „įžeidimas“ visų pirma sieja su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo, pažeminimu, tai yra siekiu paniekinti asmenį. Taigi įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti. Teismų praktikoje pažymima, kad atitinkama forma išreikšti asmens vertinimai, gali asmeniškai nukentėjusįjį įžeisti, tačiau tai dar nereiškia, kad toks įžeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 155 str.

LR BK 155 str. prasme, asmenį gali įžeisti tik tokia informacija, kuria užgauliai žeminami asmens garbė ir orumas. Pagal įstatymo analogiją, asmenį įžeisti gali tik tokia informacija pirmiausia, kuri prilyginama žinioms. Taigi objektyvioji šio nusikaltimo pusė reikalauja žeminančių asmens garbę ir orumą žinių paskleidimo fakto nustatymo.

A. B. atstovo skunde nurodomi teiginiai, kurie, anot jo, įžeidė A. B. , negali būti prilyginami pareiškėją žeidžiančioms žinioms, nes nėra pateikta duomenų, paneigiančių J. L. tariamai pateiktą informaciją ar patvirtinančių tos informacijos neteisingumą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Iš skundo bei jame nurodytų aplinkybių nėra objektyvaus pagrindo išvadai, jog J. L. nurodyti teiginiai akivaizdžiai prieštarauja tiesai, yra melagingi, be to, jie pateikti užgaulia forma, jais siekta pažeminti, ir dėl to jie įžeidžiantys. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario mėn. 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1059-238-2012).

Iš skundo argumentų negalima daryti išvados, jog J. L., nurodydamas skunde nurodytus teiginius kaip faktą, būtų akivaizdžiai neigiamai, nepadoriai ar užgauliai atsiliepęs apie A. B. asmenybę, jo savybes ir pan. Nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad skunde aptariami kaltinamo asmens veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, kad jais šiurkščiai buvo pažeistas kito žmogaus orumas, turint tikslą tą žmogų pažeminti. Todėl teismas daro išvadą, jog skunde nurodyti teiginiai negali būti laikomi nusikalstamu veiksmu numatytu LR BK 155 str. 1d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Kaltinamojo A. B. gynėjo-advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.