Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-493/2010

2.4.9.

2010 m. kovo 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo T. S. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam N. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-24 nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1d. ir BK 135 str. 1d. ir nuteistas: pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. (dvejiems metams trejiems mėnesiams).

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme –2008 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 22 d. įskaitytinai.

Priteista iš T. S. Kauno teritorinių ligonių kasai 12 755 Lt (dvylika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt penki litai) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.

Priteista iš kaltinamojo T. S. nukentėjusiajam N. B. 335 Lt (trys šimtai trisdešimt penki litai) turtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiojo N. B. 50 000 Lt neturtinės žalos civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal LR BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. už tai, kad 2006 m. gegužės 23 d. apie 22.00 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame bute, aiškiai peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam N. B. į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą pilve su plonosios žarnos ir pasaito sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tuo padarė nukentėjusiajam N. B. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, T. S. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. apie 16.00 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam N. B. į krūtinės sritį, padarydamas kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su kairio plaučio pažeidimu bei du kartus į dešinį žastą, padarydamas pjautines žaizdas dešiniajame žaste ir vieną kartą į kairią plaštaką, padarydamas pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, tuo padarė nukentėjusiajam N. B. sunkų sveikatos sutrikdymą.

LR BK 28 str. reglamentuoja, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę gali įgyvendinti neatsižvelgiant į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Akivaizdu, kad tokios galimybės neturėjo, todėl gynėsi pats jam prieinamomis priemonėmis, gynė save, savo gyvybę ir būsto neliečiamybę, todėl būtinosios ginties ribų neperžengė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), bei pagrįstai priteisė civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

N. T. S. ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo savo veiksmus vertindamas, kaip būtinąją gintį, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pagal BK 28 str. 1 d. nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški, tačiau ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 str. 3 d.). Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje pagrįstai nuteistojo T. S. parodymais nustatyta, kad 2006 m. gegužės 23 d. į jo namus atėjo N. B. su draugais. N. B. daužė T. S. duris, prašė pakviesti sūnų. T. S. atidarė duris, parodė, kad sūnaus namuose nėra. N. B. su draugais išėjo. Po kiek laiko N. B. su vienu draugu vėl atėjo. N. B. pradėjo vėl daužyti duris, spardė jas, keikėsi, šaukė, elgėsi agresyviai, grasino, sakė, kad užmuš. T. S. atidarė duris. N. B. įsiveržė į butą, griebė T. S. už krūtinės. N. B. buvo neblaivus. T. S. išsigando, kad nebūtų sumuštas, todėl pagriebė šalia buvusį peiliuką ir dūrė N. B.. N. B. nukrito, o jo draugas pabėgo.

T. S. parodymais taip pat nustatyta, jog 2008 m. rugsėjo 20 d. jis kartu su sūnumi O. žiūrėjo televizorių, vartojo alkoholį. Pavakary prie jų buto durų atėjo N. B. ir jas pradėjo spardyti, reikalavo įsileisti. Sūnus atidarė duris ir T. B. išsivedė. Vėliau sūnus nuėjo miegoti, o jis toliau liko žiūrėti televizorių. Netrukus vėl pasigirdo durų daužymas. Bijodamas, kad neišlaužtų durų, T. S. duris atidarė. Nukentėjusysis buvo girtas. T. S. paėmė peilį ir kai nukentėjusysis griebė jam už krūtinės, smogė peiliu nukentėjusiajam per rankas. Šis vis tiek lindo. Tada jis nukentėjusiajam smogė, šis užsigriebė už šono ir pabėgo.

Vadovaujantis LR BPK 276 str., byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo T. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu T. S. parodė, kad N. B. pažįsta tiktai iš matymo. N. B. yra jo sūnaus A. S. pažįstamas. N. B. pas jo sūnų ateidavo klausytis muzikos, išgerti alaus. Jis su juo jokių reikalų neturėdavo. Maždaug 2006 metų gegužės mėnesį, tikslios datos neatsimena, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini) kažkas pradėjo stipriai belsti į duris. Jis atidarė duris ir koridoriuje už durų pamatė stovintį sūnaus A. S. pažįstamą N. B., kuris norėjo įeiti į kambarį, tačiau jis jam parodė, kad kambaryje jo sūnaus A. nėra ir tada N. B. išėjo. Po kurio laiko tą pačią dieną į jo buto duris vėl kažkas ėmė stipriai belsti. Jis priėjo prie durų ir pasiteiravo kas čia daužosi. Jam iš už durų atsakė, kad čia vėl N. B. ieško A.. Jis pasakė, kad A. nėra, tada N. B. pradėjo koja spardyti jo buto duris. Jis vėl atidarė duris ir prie durų koridoriuje vėl pamatė N. B.. N. B. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir ėmė veržtis per duris pas jį į vidų. Tada jis nuo šaldytuvo, kuris stovi greta durų, pagriebė peilį ir vieną kartą smogė N. B. į šoną. Po šio smūgio peiliu, N. B. nuo jo buto durų nubėgo, kur jis nubėgo jis nežino ir nematė. Jis jam tą pirmą kartą smeigė peiliu tik vieną kartą.

2008-09-20 jis buvo namuose kartu su savo sūnumi O. S.. Jie nuo ryto 10.00 val. gėrė alų ir degtinę. Maždaug apie 16.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, į jo buto duris kažkas ėmė stipriai belsti. Sūnus O. atidaręs duris pasakė, kad dink kuo greičiau nuo durų ir su tuo žmogumi, kurio jis nematė, išėjo abu kartu į koridorių. Maždaug po kokios minutės O. grįžo atgal į kambarį ir pasakė jam, kad buvo atėjęs N. B.. Jie su sūnumi atsisėdo prie stalo ir toliau gėrė. Po kelių minučių vėl pasigirdo beldimas į duris. Tada jis priėjo prie durų ir pasakė, kad durų jis neatidarys. N. B. šaukė, kad jis atidarytų duris ir pradėjo kojomis spardyti buto duris. Tai truko apie 15 minučių. Tada jam baigėsi kantrybė ir jie su sūnumi atidarė duris. N. B. bandė įeitį į vidų, bet jam kelią pastojo jo sūnus O., kuris rankoje turėjo kirvį, tačiau juo N. B. nesudavė. Tuomet jis pastūmė sūnų O. į šoną ir rankoje turėtu peiliu smogė vieną kartą N. B. į krūtinę. Peiliu smogė tiktai vieną kartą. Po to, N. B. koridoriumi nubėgo iki laiptinės ir daugiau prie jų buto durų negrįžo. Tada jis užrakino duris ir kriauklėje nuplovė kruviną peilį. Nuplautą peilį jis padėjo ant stalo, o kada atėjo policija tai tą peilį jiems atidavė. Dėl to, kad peiliu sužalojo N. B. jis labai gailisi. Peiliu jis jam smogė pagautas pasiutimo, bet taip rimtai sužeisti jis jo tikrai nenorėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti T. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog papildomai apklaustas T. S. parodė, kad 2008-09-20, kai N. B. nenurimo ir vis beldėsi į duris bei jas spardė, jis, t.y. T. S., atidarė duris ir kai N. B. įsiveržė pas jį į butą, jis peiliu pasimosikavo, kad šis nelįstų prie jo, nes pastarasis puolė ant jo ir norėjo griebti jam už krūtinės. Pasimosikavęs su peiliu, pataikė N. B. per rankas. Tačiau N. B. nenusiramino ir toliau jį stūmė į kambario vidų. Jis niekaip negalėjo jo nuo savęs nustumti, tad smogė vieną smūgį su peiliu N. B. į krūtinę. Tada Nerijus užsiėmė už šono ir išbėgo iš jo namų. Kur buvo jo sūnus O. S. tuo metu, jis nepamena. N. B. jis nenorėjo sužaloti, dėl to labai gailisi, jis nuo N. B. kitaip negalėjo apsiginti, todėl jam ir smogė su peiliu.

Teisme kaltinamasis T. S. posėdžio metu nenurodė jokios aiškios priežasties, kodėl ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu nenurodė, jog jį N. B. būtų puolęs ar griebęs už krūtinės.

Kaip matyti iš šių detaliai nuosprendyje aptartų ir konstatuotų nuteistojo parodymų, ši konfliktinė situacija, negali būti vertinama kaip nukentėjusiojo asmens pavojingas smurtinis kėsinimasis. Jokių aplinkybių, kurias būtų galima įvardinti būtinomis atremiant N. B. kėsinimąsi, nekonstatuota. Tik vėliau pasirinkta nuteistojo gynybinė taktika, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų parodymų, nukentėjusiojo veiksmus įvardija jau kaip pavojingą kėsinimąsi, nurodant naują aplinkybę – puolimą ir griebimą už krūtinės. Tačiau ir ši aplinkybė – nukentėjusiojo N. B. veiksmai sugriebiant už krūtinės nuteistąjį – jokia apimtimi ar forma nebuvo pakankami iššaukti T. S. veiksmus – dūrius peiliu, kaip gynimąsi.

Kaip matyti iš nuosprendyje konstatuotų nukentėjusiojo parodymų, jis 2006 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, girtavo ir begirtaudamas prisiminė, kad A. S. jam skolingas ir nutarė pas jį užeiti. Skambučio prie durų nebuvo, todėl teko pabaladoti. Atėjo A. S. tėvas. Jis ieškojo A., įėjęs į vidų, įsitikinęs, jog A. nėra, išėjo. Išėjęs dar toliau girtavo. Po kiek laiko vėl atėjo prie A. S. buto durų. Pabeldė į duris. Kadangi niekas neatidarė, tada dar stipriau pabeldė ir pradėjo jas spardyti. Duris vėl atidarė A. S. tėvas. Jie nesistumdė, bet apsižodžiavo. Vėliau dėl girtumo nieko neprisimena. Tik prisimena, kad pajuto šilumą. Įvykio metu jam buvo įdurta, dėl ko jis po sužalojimo 7 dienas gulėjo ligoninėje, mėnesį buvo nedarbingas.

2008 m. rugsėjo 20 d., būdamas girtas, atėjo pas T. S.. Norėjo išsiaiškinti dėl 2006 m. įvykio. Į duris beldė stipriai. Atidarė kaltinamojo sūnus O.. Jie apsižodžiavo, apsistumdė, šis jį išstūmė pro duris ir N. B. išėjo. Tai jį supykdė ir N. B. po kurio laiko vėl sugrįžo. Sugrįžęs ėmė spardyti duris, kad atidarytų. Duris vėl atidarė O., o už jo stovėjo tėvas T. S.. N. B. pabandė eiti į buto vidų, bet pradėjus eiti į vidų, O. iškėlė kirvį ir pradėjo link jo eiti. N. B. pradėjo trauktis atbulas. Tada T. S. pasakė „palauk, aš jį“. N. B. pasidarė karšta, jis nubėgo į apačią ir nukrito. Buvo išvežtas į ligoninę. Po operacijos sužinojo, kad sužeisti du pirštai, žastas, krūtinė širdies srityje, perdurtas plautis. Ligoninėje gulėjo 7 dienas, ambulatoriškai gydėsi apie 1,5 mėn., buvo nedarbingas, negalėjo ieškotis darbo. Fizinio darbo ir šiuo metu negali dirbti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir dėl 2008 metais padarytos nusikalstamos veikos. Pagrįstai konstatavo, jog T. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi. T. S. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad N. B., įsiveržęs į butą, jam buvo sugriebęs už krūtinės, buvo nurodęs tik kad N. B. veržėsi į buto vidų. Kitų byloje įrodymų, kad N. B. ketino panaudoti fizinį smurtą T. S. atžvilgiu ar kad jį panaudojo, nėra surinkta. Kaip matyti iš byloje nustatytų įvykio aplinkybių, N. B., verždamasis į T. S. butą, rankose nieko neturėjo, jokie smūgiai T. S. nebuvo suduoti, įvykio metu T. S. nebuvo sužalotas, kai tuo tarpu T. S. peiliu durdamas N. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl apylinkės teismo išvada, jog T. S. gynimasis akivaizdžiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo bei N. B. sunkiai sutrikdė sveikatą, nesant būtinosios ginties situacijai, visiškai pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų tyčinį pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę 2 lengvinančias - veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (2006 m. nusikalstama veika) bei veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (2008 m. nusikalstama veika), ir 1 sunkinančią - antrą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, aplinkybes ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, žemesnę nei sankcijos vidurkis.

Tai, kad nukentėjusysis N. B. atsisakė ieškinio neturtinės žalos dalyje, nėra aplinkybe, kuri vertintina, kaip pripažinimas jo neteisėtų veiksmų. Nukentėjusiojo veiksmai nuosprendyje buvo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas buvo aptarta aukščiau.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1p.

nutarė:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.