- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- I-3240-764/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01350-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Renatai Romeiko, vertėjaujant Eleonorai Pikulik, dalyvaujant pareiškėjui J. S. (J. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), kurį patikslino (b. l. 154–160) ir prašė iš Lietuvos valstybės jo naudai priteisti 107450 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas pažymi, kad du metus buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) žmogaus orumą žeminančiomis, sveikatą trikdančiomis sąlygomis, kurios gali būti prilyginamos kankinimui. Gyvenamųjų patalpų būklė Lukiškių TI-K neatitinka Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijų „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 18.1 punkto. Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi net minimalių sveikatos bei higienos reikalavimų, prastai veikė ventiliacijos bei šildymo sistemos. Nuo 2010 metų sausio mėnesio iki gegužės mėnesio nuo 08.30 val. iki 14.30 val. buvo išjungiamas elektros apšvietimas, nesudarant sąlygų skaityti ir dirbti esant tinkamam natūraliam apšvietimui. Lukiškių TI-K nėra įrengta tinkama priešgaisrinės apsaugos sistema. Šią aplinkybę tvirtina ir prieš metus kilęs gaisras, kurio metu nukentėjo daug kalinčiųjų. Kalintiesiems nesuteikiama galimybė naudotis medicinos paslaugomis, kalėjimo specialistai priima tik labai sergančius arba prašymus nuolatos rašančius asmenis. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir laiku nesuteiktos medicininės pagalbos pareiškėjas 2011-01-25 buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam nedelsiant atlikta vidaus uždegimo operacija. Dėl netinkamo tolesnio gydymo 2011-03-30 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui buvo diagnozuotas ūmus bronchitas ir lėtinis vazomotorinis rinitas. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, pareiškėjas patyrė ir dvasinių sukrėtimų, norėjo nusižudyti, todėl pradėjo lankytis psichologinėje tarnyboje. Dėl visų nurodytų netinkamų gyvenimo sąlygų pareiškėjas patyrė moralinę ir psichologinę traumą, buvo sutrikdyta jo sveikata, patyrė kankinimus, todėl pagal Civilinio kodekso 6.271 str. pareiškėjas įgijo teisę reikalauti iš valstybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, už kiekvieną dieną kuomet jis buvo laikomas kamerose neatitinkančiose nustatyto ploto reikalavimų jam turėtų būti priteista 52450 Lt, t. y. po 100 Lt už 308 paras, kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 126, 129, 131, 141, 142 ir 143, po 50 Lt už 433 dienas, kai jis buvo laikomas kitose kamerose. Patirtas moralines kančias, dvasinius išgyvenimus ir kankinimą pareiškėjas vertina 25000 Lt suma, o sveikatos pablogėjimą – 30000 Lt suma.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 175–183) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė neneigia aplinkybės, kad, pagal iki 2010-04-11 galiojusią Higienos normą Nr. HN76:1999, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas turėjo būti 5 m², o nuo 2010-05-11, pagal Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą, – ne mažiau kaip 3,6 m². Tačiau pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos, o vienam asmeniui tenkantis plotas gali neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Administracija stengiasi, kad nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K taip pat neneigia, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus pareiškėjo nurodytose kamerose ir nustatė tam tikrus pažeidimus, nurodė tęsti kamerų remonto darbus. Kamerų remontas vykdomas pagal iš anksto sudarytą planą, rūpinamasi kamerų sanitarine švara, įkalintieji įpareigojami laikytis tvarkos kamerose. Kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinimui, todėl Higienos normos reikalavimai nėra pažeidžiami. Kadangi tinkamo apšvietimo užtikrinimas susijęs su Lukiškių TI-K pastato rekonstrukcijos darbais, Higienos normos Nr. 76:2010 reikalavimai negali būti taikomi. 2011 metų birželio – rugsėjo mėnesiais buvo atliktas kamerų Nr. 140, 141, 142, 143, 144, 129, 131 ir 126 remontas ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs grįžtamąją kamerų kontrolę pripažino, kad anksčiau nustatyti pažeidimai buvo pašalinti. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu apšvietimas buvo išjungiamas vykdant taupymo planą, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2010-03-02 įsakymu Nr. 1-37. Patvirtino, kad pareiškėjui medicinos pagalba buvo teikiama tinkamai, skiriamas reikiamas gydymas, duodami reikiami vaistai.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymėjo, kad tam, jog pagal CK 6.271 str. kiltų deliktinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė ar neveikė, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K netinkamomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, atlyginimo.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Iš pareiškėjo J. S. skundo matyti, kad reikalavimas atlyginti neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais padarytą žalą iš esmės grindžiamas tuo, kad jam laikotarpiu nuo 2009-04-10 iki 2011-04-21 Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. nebuvo užtikrintas tinkamas (5 m² ar 3,6 m²) gyvenamosios patalpos plotas, kameros neatitiko sveikatos ir higienos reikalavimų, nes nebuvo įrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas, ventiliacijos sistema, šildymo sistema, neužtikrinamas natūralus apšvietimas ir galimybė vėdinti gyvenamąsias patalpas, 2010 m. sausio – gegužės mėn. nuo 08.30 – 14.30 val. buvo išjungiamas dirbtinis apšvietimas, visiškai nesirūpinama kalinių sveikatos priežiūra ir apsauga.
Laisvės atėmimo įstaigų bendruosius higienos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo iki 2010-03-30 galiojusi sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – Higienos norma HN 76:1999) bei nuo 2010-04-11 įsigaliojusi sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).
Higienos normos HN 76:1999 6. 15 punkte nustatyta, kad kalėjimo kameros minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, yra 5 m². Kamerų tipo patalpose, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimo, karcerio, tardymo izoliatoriaus kamerose ir visose tarnybinėse patalpose turi būti dirbtinis ir natūralus apšvietimas (10.2 p.). Kalėjimo kameros dirbtinė apšvieta turi būti – 200 lx, o natūralios apšvietos koeficientas 0,5 procentai. Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų įvairios paskirties patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Šildymas ir vėdinimas projektuojamas pagal statybos normas [2.16, 2.17] bei šią higienos normą (11.1 p.). Pastatų patalpos, priklausomai nuo jų paskirties, turi būti vėdinamos tiekiamosiomis ir ištraukiamosiomis vėdinimo sistemomis natūraliai arba mechaniškai (11.4. p.). Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 76:2010 nustatyti iš esmės analogiški bendrieji pataisos įstaigų patalpų įrengimo reikalavimai, t. y. kad: gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 p.); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.); Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų (60 p.). Minėtoje Higienos normoje HN 76:2010 nenustatyti vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimai, tačiau pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, nes kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, vėdinimo, oro talpos, kameros neatitiko santykinės oro drėgmės reikalavimų ir pan. Pažymėtina, kad šiuos teiginius pareiškėjas įrodinėja prie skundo pateiktas Kalėjimų departamento, Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštais. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skundai (prašymai), į kuriuos atsakyta Kalėjimų departamento ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštais, institucijoms buvo pateikti po to, kai pareiškėjas 2011-04-21 išvyko iš Lukiškių TI-K. Duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamo kamerų apšvietimo ar ventiliacijos, kitų, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis būdamas Lukiškių TI-K, nėra. Teismas negali nustatyti Lukiškių TI-K kamerų būklės ginčui aktualiu laikotarpiu, nes Vilniaus visuomenės sveikatos centro operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė Lukiškių TI-K kamerose Nr. 129, 131, 140, 141, 142, 143, 144 buvo atlikta 2011-05-16 (b. l. 25), o kamerose Nr. 126, 129, 131, 141, 142, ir 143 – 2011-07-18 (b. l. 30). Kita vertus pažymėtina ir tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nenustatė tokių kamerų ir patalpų eksploatavimo pažeidimų, kuriuos savo skunde įvardija pareiškėjas. Kiti tirtose kamerose rasti pažeidimai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami, nes J. S. jose buvo apgyvendintas prieš pakankamai ilgai laikotarpį iki tikrinimo momento, t. y. 2009-04-10 – 2009-04-11 (kameroje Nr. 141), 2009-10-08 – 2010-10-03 (kameroje Nr. 142), 2010-04-27 – 2010-05-17 (kameroje Nr. 129), 2010-06-16 – 2010-08-09 ir 2010-09-09 – 2010-10-20 (kameroje Nr. 131), 2010-10-21 – 2010-10-27 (kameroje Nr. 143). Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas. Pagal Higienos normos HN 76:2010 2 p., veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kamerose Nr. 129, 131, 141, 142 galėtų būti užtikrintas pakankamas natūralios apšvietos koeficientas, tik atlikus rekonstrukcijos darbus, tačiau dirbtinis apšvietimas atitiko Higienos normos reikalavimus ir siekė 202-206 lx (b. l. 25) Iš dalies nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki gegužės mėn. jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skaityti ir dirbti esant tinkamam natūraliam apšvietimui. Teismui nėra pateikta pakankamų duomenų, kad kamerose, kuriose tuo laikotarpiu buvo laikomas J. S. (Nr. 189, 178), dienos metu nebūtų užtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas. Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011-05-31 rašto Nr. 13-15-(2-1)-2-1673 tinkamas natūralus apšvietimas nebuvo užtikrintas kamerose Nr. 142 ir 129, todėl nuo 2010-01-01 iki 2010-03-21 ir nuo 2010-04-27 iki 2010-05-10 pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, su nepakankamu apšvietimu. Kita vertus, teismas pažymi, kad dirbtinis apšvietimas buvo atjungiamas tik šviesiuoju paros metu (nuo 08.30 val. iki 14.30 val.), todėl likusią dienos dalį, apšvietimo lygis atitiko Higienos normos reikalavimus. Nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas neigiamiems padariniams sveikatai ar psichologinei asmens būklei atsirasti.
Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas J. S. kildina ir iš Lukiškių TI-K veiksmų, kai jam nebuvo užtikrintas tinkamas sveikatos paslaugų teikimas ir priežiūra. Į bylą pateikta J. S. ligos istorija nepatvirtina, kad tam tikri jo sveikatos pablogėjimai, kai 2011-01-25 ir 2011-03-30 jis buvo pristatytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, yra susiję su tuo, kad Lukiškių TI-K buvo teiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Kaip matyti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės, laikotarpiu nuo 2011-01-25 iki 2011-02-10 pareiškėjas gydytas nuo lėtinio gastruodenito su GER Pankreatopatija. Uždegiminis darinys pareiškėjui atsirado prieš 2 metus, t. y. prieš atvykstant į Lukiškių TI-K, ir užgijo, o būnant Lukiškių TI-K atsirado pakartotinai (b. l. 74). Dėl to pareiškėjas 2011-01-24 konsultuotas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriuje ir nuspręsta jį siųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 54). 2011-03-30 J. S. dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyrių, kur jam diagnozuotas ūmus bronchitas ir jis išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 55). Ten pareiškėjas gydytas iki 2011-04-12. Lukiškių TI-K specialistams pareiškėjas nurodė, kad rekomenduotų vaistų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negavo (b. l. 56), todėl paskirtas medikamentas pareiškėjui perduotas 2011-04-19 (b. l. 56–57, 71–72). Pareiškėjo ligos istorijoje nėra duomenų, kad nurodytais atvejais po atlikto gydymo ar dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų atsiradę ligos paūmėjimai. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui kreipusis į sveikatos priežiūros specialistus jam nebūtų suteiktas tinkamas gydymas. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, negali būti nustatyta, kad pareiškėjas J. S. dėl netinkamo gydymo patyrė neturtinę žalą.
Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas J. S. Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiais nuo 2009-04-10 iki 2011-01-25, nuo 2011-02-10 iki 2011-03-29 ir nuo 2011-04-12 iki 2011-04-20, t. y. iš viso Lukiškių TI-K praleido 711 parų. Atsakovės atstovo pateikta pažyma tvirtina, kad pareiškėjas: nuo 2009-04-10 iki 2009-04-11 buvo apgyvendintas kameroje Nr. 141 (plotas 8 m², 3-4 asmenys); nuo 2009-04-30 iki 2009-05-03 – kameroje Nr. 107 (plotas 7,38 m², 4 asmenys); nuo 2009-05-04 iki 2009-06-11 – kameroje Nr. 184 (plotas 7,94 m², 3-4 asmenys); nuo 2009-06-12 iki 2009-09-08 – kameroje Nr. 200 (plotas 7,56 m², 3-4 asmenys); nuo 2009-09-09 iki 2009-10-17 – kameroje Nr. 185 (plotas 7,94 m², 3-4 asmenys), nuo 2009-10-15 iki 2009-12-07 – kameroje Nr. 126 (plotas 7,48 m², 3-4 asmenys); nuo 2009-12-08 iki 2010-03-21 – kameroje Nr. 141 (plotas 7,94 m², 3-4 asmenys); nuo 2010-03-22 iki 2010-03-30 – kameroje Nr. 189 (plotas 7,86 m², 3-4 asmenys), 2010-03-31 – kameroje Nr. 178 (plotas 7,94 m², 4 asmenys); nuo 2010-04-01 iki 2010-04-19 – kameroje Nr. 189 (plotas 7,86 m², 3-4 asmenys), nuo 2010-04-20 iki 2010-04-26 – kameroje Nr. 178 (plotas 7,94 m², 3–4 asmenys); nuo 2010-04-27 iki 2010-05-17 – kameroje Nr. 129 (plotas 7,94 m², 3–4 asmenys); nuo 2010-05-18 iki 2010-06-13 kameroje Nr. 200 (plotas 7,56 m², 3–4 asmenys); 2010-06-14 – kameroje Nr. 158 (plotas 7,94 m², 2–4 asmenys); 2010-06-15 – kameroje Nr. 156 (plotas 7,94 m², 4 asmenys); nuo 2010-06-16 iki 2010-08-09 – kameroje Nr. 131 (plotas 7,94 m², 3–5 asmenys); nuo 2010-08-10 iki 2010-08-29 – kameroje Nr. 193 (plotas 7,94 m², 1–4 asmenys); nuo 2010-08-30 iki 2010-09-07 – kameroje Nr. 196 (plotas 7,94 m², 3–4 asmenys); nuo 2010-09-08 iki 2010-10-20 – kameroje Nr. 131 (plotas 7,94 m², 3–4 asmenys); nuo 2010-10-21 iki 2010-10-27 – kameroje Nr. 143 (plotas 7,94 m², 1–5 asmenys); nuo 2010-10-28 iki 2010-11-21 – kameroje Nr. 180 (plotas 7,94 m², 3–4 asmenys); nuo 2010-11-22 iki 2010-12-21 – kameroje Nr. 165 (plotas 7,94 m², 3–4 asmenys); nuo 2010-12-22 iki 2010-12-29 – kameroje Nr. 198 (plotas 7,94 m², 3–4 asmenys); nuo 2010-12-30 iki 2011-01-23 – kameroje Nr. 255 (plotas 24,38m², 8–11 asmenų); nuo 2011-01-13 iki 2011-01-23 – kameroje Nr. 309 (plotas 7,72 m², 3–4 asmenys); 2011-01-24 – kameroje Nr. 263 (plotas 7,83 m², 1–4 asmenys); 2011-02-10 – kameroje Nr. 113 (plotas 6,43 m², 5 asmenys); nuo 2011-02-11 iki 2011-02-28 – kameroje Nr. 295 (plotas 7,95 m², 2–4 asmenys); nuo 2011-03-01 iki 2011-03-29 – kameroje Nr. 273 (plotas 7,79 m², 2–4 asmenys); 2011-04-12 – kameroje Nr. 105 (plotas 7,38 m², 4 asmenys); 2011-04-12 – kameroje Nr. 32 (plotas 7,76 m², 3 asmenys); nuo 2011-04-13 iki 2011-04-20 – kameroje Nr. 320 (plotas 7,76 m², 3–4 asmenys) (b. l. 89–93). Pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, 5 m² minimalus kalėjimo kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, J. S. nebuvo užtikrintas, o minimalus plotas – 3,6 m² buvo užtikrintas 2010-06-14 ryte, 2010-08-10 ryte, 2010-10-21 ryte, 2011-02-11 ryte, 2011-03-03, 2011-03-04 ir 2011-03-05 ryte. Vadinasi, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pareiškėjas buvo kalinamas 5 dienas. Likusį laikotarpį, t. y. 706 dienas, J. S. buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nustatytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime metu nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t. y. 5 m² ir 3,6 m² gyvenamojo ploto kameroje. Šių aplinkybių Lukiškių TI-K neginčija. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad 706 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei nustatytas minimalus kameros plotas.
Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143 – 1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Pareiškėjas teigia, kad dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sutriko miegas, jaučiamas dirglumas, baimė ir kt.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 706 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad J. S. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, tvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko jo sveikata, miegas, atsirado kitokių neigiamų padarinių sveikatai. Teismas vertina, kad
Gyvenamasis kameros plotas tiesioginės įtakos J. S. sveikatos būklei neturėjo, nes esminiai sveikatos sutrikimai pareiškėjui atsirado prieš atvykstant į Lukiškių TI-K. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 m² ar ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, pažeidimo trukmę (706 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 800 Lt), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 3530 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas, – būtų itin didelis, todėl 3530 Lt sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendė:
pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui J. S. iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 3530 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.