Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-09 · Civilinė byla Nr. 2-1678/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
2-1678/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir akcinės bendrovės DnB NORD banko atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ generalinio direktoriaus P. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir akcinės bendrovė DnB NORD bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ (toliau – ir įmonė) iškėlimo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad įmonės akcininkai 2011 m. sausio 7 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai priėmė sprendimą patvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pagrindinė įmonės plėtojama veikla yra pramoninių hidrotechninių statinių statyba ir remontas, kuriuos įmonė atlieka įgyvendindama projektus Klaipėdos uoste (pagrindinis užsakovas yra VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) ir Ignalinos atominėje elektrinėje (užsakovas yra VĮ Ignalinos atominė elektrinė). Bendrovė atlieka ir kitos ūkinės veiklos statinių, inžinerinių tinklų ir komunikacijų statybą, metalo konstrukcijų gamybą ir montažą, geležinkelio kelių, atšakų ir pokraninių kelių įrengimą, vandens telkinių šlaitų ir dugnų tvirtinimo darbus. Siūlomam plataus spektro statybinių paslaugų atlikimui įmonė turi sukaupusi didžiulį kiekį statybinių mechanizmų, plaukiojančių priemonių ir kitų statybinių įrengimų, kurie priklausomai nuo užimtumo yra nuomojami. Esminės priežastys, nulėmusios įmonės laikinus finansinius sunkumus, yra statybos darbų sumažėjimas ir padidėjusi konkurencija, ekonominis nuosmukis visose pramonės šakose, dėl bendros ekonominės situacijos vėluojantys atsiskaitymai už darbus. Sumažėjus įmonės teikiamų paslaugų paklausai ir padidėjus jų pasiūlai, ženkliai sumažėjo paslaugų ir atliekamų darbų kaina, taip pat padidėjo mokesčiai bei išlaidos kurui. Tačiau įmonės administracija, specialistai deda visas jėgas veiklos atgaivinimui, naujų rinkų bei užsakymų paieškai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi iškėlė įmonei restruktūrizavimo bylą.

Teismas sprendė, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas. Pirma, įmonė turi ir per artimiausius tris mėnesius turės finansinių sunkumų. Įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis sudaro 23 864 174 Lt, todėl kreditoriai, suėjus terminui, įgis reikalavimo teisę į šią sumą, o įmonė negalės jos visiškai sumokėti. Antra, įmonė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos. Iš 2010 m. atliktų darbų pardavimų suvestinės duomenų matyti, kad įmonė perka kurą, vykdo darbus, teikia paslaugas, moka privalomus mokesčius. Iš 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonės turto vertė sudaro 51 527 836 Lt, iš jo ilgalaikis turtas sudaro 22 411 710 Lt, trumpalaikis turtas 29 116 126 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 23 864 174 Lt. 2009 m. įmonė uždirbo 18 347 356 Lt pajamų. Tai reiškia, jog įmonė nėra nemoki. Trečia, įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, jai nebuvo ir nėra iškelta bankroto byla. Ketvirta, įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki šio pareiškimo pateikimo teismui dienos. Penkta, įmonei niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla.

Teismo nuomone, įrodymai patvirtina, kad įmonės veikla nuostolinga, įsiskolinimai kreditoriams dideli, tačiau atsižvelgiant į tai, jog įmonės akcininkai vienbalsiai priėmė sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis, įmonės administracija, specialistai vysto veiklą, ieško naujų rinkų bei užsakymų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, manytina, kad yra pagrindas taikyti restruktūrizavimo teisės normas, siekiant užtikrinti visų įmonės kreditorių interesų gynimą per restruktūrizavimo procesą. Ieškovas, vadovaudamasis ĮRĮ 5-6 straipsniais, parengė restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose yra nurodyta, kokia yra esama įmonės būklė, priežastys, dėl kurių įmonė patiria finansinių sunkumų, kreditorių sąrašas, laidavimai, garantijos ir kitos prievolių užtikrinimo priemonės, informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, preliminarus įmonės verslo planas, administravimo išlaidų sąmata ir kita svarbi informacija. Teismas pažymėjo, kad jis netikrina įmonės pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų duomenų teisingumo, o tik konstatuoja, kad įmonės mokumą galima atstatyti tik patvirtinus restruktūrizavimo planą ir sudarius galimybę atsiskaitinėti su kreditoriais per ĮRĮ ir teismo numatytą laikotarpį. Taip pat nurodė, kad kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo planui ar teismui jo nepatvirtinus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Apeliantas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, netikrindamas restruktūrizavimo plano metmenų duomenų teisingumo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

2. Teismas nevertino apelianto argumentų, kad įmonė yra nemoki, restruktūrizavimo bylos iškėlimas mokumo atstatyti nepadės, o tik dar labiau sumažins kreditorių galimybes atgauti skolas.

3. Teismas, neatsižvelgdamas į apelianto prašymą išreikalaut visų įmonės sąskaitų išrašus, užkirto kelią surinkti papildomus įrodymus.

4. Teismas vadovavosi realybės neatitinkančiais duomenimis, nes vertino daugiau kaip pusės metų senumo finansinius duomenis.

Apeliantas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonė moka privalomus mokesčius. Įmonės skola VSDF biudžetui skundžiamos nutarties priėmimo dieną siekė 1 537 894,90 Lt. Įmonei per mėnesį vidutiniškai priskaičiuojama 58 750,76 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau jos nemokamos nuo 2010 m. kovo mėn.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos, nes nereikalavo pateikti ir netyrė įmonės piniginius srautus kredito įstaigose įrodančių dokumentų. Apelianto duomenimis, labai nežymus piniginių lėšų judėjimas buvo tik vienoje iš sąskaitų. Be to, banko sąskaitos yra areštuotos.

3. Teismas nuodugniai netyrė įmonės balanse nurodytų finansinių rodiklių bei nesiaiškino realios įmonės finansinės padėties (įmonės (ne)mokumo), todėl netinkamai nustatė, kad įmonė atitinka visus ĮRĮ 4 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagal balansą įmonės įsipareigojimai sudaro 50 procentų į balansą įrašyto turto vertės. Nors ilgalaikis turtas įvertintas 22 411 710 Lt, tačiau beveik pusę jo – 10 573 465 Lt – sudaro prestižo vertė, kur nėra realus turtas, be to, ši vertė sumažėjo dėl prasidėjusio ir užsitęsusio bylinėjimosi. Apelianto duomenimis, įmonės transporto priemonės yra įsigytos lizingo būdu, turtas areštuotas antstolių, teismų, o daliai turto taikoma hipoteka. Teismas nesiaiškino, ar įmonės darbuotojams laiku mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Apeliantas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas neįvertino, kad restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nebuvo įrodyta, kad įmonės akcininkų susirinkimas vyko teisėtai ir jo sprendimas patvirtinti metmenis yra galiojantis. Be to, metmenyse nebuvo nurodyti kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai (ĮBĮ 1 d. 3 p.).

2. Teismas nenagrinėjo restruktūrizavimo plano metmenų. Net neatliekant detalios jų analizės, matyti, kad pateikiamos prognozės yra neobjektyvios ir neįgyvendinamos, juose nėra pagal ĮRĮ būtino verslo plano (tik verslo plano gairės). Įmonė restruktūrizavimo sėkmę sieja ne su šiuo metu vykdoma veikla ir esamais klientais, o su naujų užsakovų paieška, kurios rezultatai nėra žinomi.

3. Teismas nesiėmė aktyvių veiksmų nustatyti realią įmonės mokumo būseną. Teismas nepareikalavo duomenų apie įmonės įsiskolinimą valstybės biudžetui.

4. Įmonės restruktūrizavimui nepritarančių ir siekiančių iškelti bankroto bylą kreditorių bendras finansinis reikalavimas sudaro daugiau kaip 2/3 visų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tikėtis sklandaus restruktūrizavimo proceso ir suteikti prioritetą įmonės išsaugojimui.

Apeliantas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė pareiškimą apie prisidėjimą prie apeliantų VSDFV Klaipėdos skyriaus ir AB DnB NORD banko atskirųjų skundų.

Šalies argumentai

Apeliantas AB DnB NORD bankas nurodė sutinkantis su apeliantų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirųjų skundų argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ prašo atskiruosius skundus atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovo nuomone, apeliantai jį siekia sužlugdyti. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turėtų būti suteikta įmonės restruktūrizavimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Įmonės restruktūrizavimas yra visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą.

Restruktūrizavimo taikymo sąlygos ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮRĮ 4, 5 straipsniuose, 7 straipsnio 4,5 dalyse. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo byla negali būti keliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jis netikrina pateikto restruktūrizavimo plano metmenų duomenų teisingumo, o tik konstatuoja, jog įmonės mokumą galima atstatyti tik patvirtinus restruktūrizavimo planą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad tokia teismo pozicija yra nepagrįsta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi patikrinti ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas įmonės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, bet ir įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios įmonės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti įmonės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti pateiktus įmonės restruktūrizavimo plano metmenis atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kriterijus ir konkrečios faktinės situacijos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje J. F. v. UAB „Vilbaiva“, Nr. 3K-3-56/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, šie kasacinio teismo išaiškinimai reikšmingi ir taikant naująjį ĮRĮ.

Pirmosios instancijos teisme apeliantai buvo nurodę tam tikrus pateikto restruktūrizavimo plano metmenų netikslumus, galinčius turėti įtakos įmonės restruktūrizavimui, taip pat aplinkybes, paneigiančias restruktūrizavimo prasmę ir sėkmę, tačiau teismas, nevertindamas metmenų, nepasisakė ir dėl apeliantų argumentų.

Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo keliamas klausimas dėl įmonės nemokumo, tačiau teismas tokios aplinkybės ir ją grindžiančių argumentų iš esmės nenagrinėjo, o apsiribojo tik finansinių duomenų pacitavimu. Būtina pažymėti, kad iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nemažai asmenų, įskaitant įmonės darbuotojus, buvo kreipęsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl tai tik sustiprina būtinumą nuodugniai tirti jos nemokumo klausimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nagrinėjo formaliai, nepagrįstai nevertino restruktūrizavimo plano metmenų pagrįstumo ir realumo, visiškai nepasisakė dėl apeliantų argumentų, įskaitant susijusius su įmonės nemokumu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina. Kadangi padarytų pažeidimų taisymas iš esmės reikštų naują bylos nagrinėjimą, kuriam būtinas didelės apimties faktų ištyrimas ir įvertinimas, restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėKonstantinas GurinasVigintas Višinskis