- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 1-10-434/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui adv. Sigitui Lukauskui, nukentėjusiajai R. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Biržų r., (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržų r., teistas, teistumas išnykęs,
Kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Kaltinamasis J. G. laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2012-03-09 d., tęstiniu būdu Biržų rajone, Širvėnos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, R. M. priklausančiame miške vagystės tikslu nukirto ir slaptai pagrobė 60 uosio medžių 50,158 m3 tūrio, vieną juodalksnį 0,834 m3 tūrio, tuo padarydamas nukentėjusiajai bendrą 2499,34 Lt dydžio turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Kaltu kaltinamasis prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku iš jame nurodyto miško per kelis kartus, padedant R. M., G. O., R. Č., R. D., prisikirto ir išsivežė uosio malkų. Ten prikirstų malkų išvežė ir pardavė vieną priekabą Š., vieną priekabą N., taip pat vieną – K.. Už tai, kad jam K. parvežė vieną mašiną malkų, davė K. taip pat išsivežti vieną mašiną malkų. Gailisi nusikaltęs.
Kaltinamojo kaltė dėl šios vagystės įrodyta.
Nuk. R. M. parodymais, š.m. kovo 12 d. pas juos į namus atvykę policijos pareigūnai jos klausė, ar turi miško, nes jiems gyventojai pranešė, kad yra vagiama mediena. Jos vyras kartu su pareigūnais nuvyko į jai priklausantį mišką ir pamatė, kad viename iš sklypų yra iškirsti ir pavogti medžiai, daugiausiai uosis. Buvo iškirsti tiek žali medžiai, tiek vėjovartos. Leidimo kirsti medžius ji niekam nedavė. Pasikvietė urėdijos specialistą, kad jam padedant būtų suskaičiuoti ir išmatuoti iškirsti ir pavogti medžiai. Padarytą turtinę žalą įvertina 6000 Lt, kadangi uosio mediana yra brangi. Kadangi dėl įvykdytos vagystės patyrė stresą, nepatogumus, prašo priteisti iš kaltinamojo ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes jis iki šiol padarytos žalos neatlygino nei kiek.
Liud. G. M. parodymais, atvažiavę policijos pareigūnai pranešė, kad yra išvogtas miškas, todėl jis, pasiėmęs dokumentus, nuvyko į vietą ir pamatė, kad iš tiesų yra iškirstas žmonai priklausantis miškas, o mediena – pavogta. Kartu su urėdijos specialistu apžiūrėjo, suskaičiavo ir apmatavo iškirstus medžius bei pavogtą vėjovartų medieną. Iškirsta buvo toje vietoje, kur augo uosynas, todėl buvo pavogta uosio mediena, kuri yra brangi.
Liud. V. A. parodymais, jis tame miške, kur buvo įvykdyta medžių vagystė, dažnai lankosi, nes yra medžiotojas, tačiau to miško savininkų niekada nebuvo matęs. Leidimo J. G. kirsti šį mišką nedavė, kadangi neturi tokių įgaliojimų. Buvo atvejis, kai paskambinęs J. G. paprašė susitikti, todėl jis atėjo iš namų iki kelio, kur buvo sustojęs automobilis, kuriame sėdėjo girtas kaltinamasis bei K. su B.. G. jo klausė, ar jis gali kirsti (duomenys neskelbtini) mišką, tačiau jis su juo į kalbas nesileido ir jokio leidimo kirsti mišką nedavė. Jam buvo žinoma, kad J. G. kerta tą mišką, tačiau jis jam sakė, kad jam kirsti leido melioracija.
Liud. A. N. parodymais, dienos neprisimena, susitikus su kaltinamuoju šis pasiūlė pirkti malkų, sakė, kad tai uosio vėjovartos. Malkas su traktoriumi atvežė Ga.. Už malkas sumokėjo G. 200 Lt. Sakė, kad malkos iš uošvio miško.
Liud. R. Š. parodymais, su J. G. susitinka kaime ir matė, kad jis veža malkas, todėl praprašė malkų atvežti ir jam. Kaltinamasis sakė, kad malkas veža iš uošvio miško. Po kelių dienų su traktoriumi atvežė uosinių malkų, kurių buvo iki bortų apie 4 m³ , už jas sumokėjo 300 Lt. Pinigus padavė malkas atvežusiam traktorininkui, nes taip buvo liepęs J. G.. Medis buvo supjautas panašiai po 2 metrus ilgio rąstais. Žinojo, kad malkos vežamos iš (duomenys neskelbtini) miško. Kaltinamasis buvo sakęs, kad reikia mišką išvalyti nuo vėjovartų.
Liud. A. K. parodymais, po Naujųjų Metų jam J. G. pasiūlė pigiau, nei įprastai, malkų, t.y. uosio vėjovartų. Jis sutiko su tokiu kaltinamojo pasiūlymu, todėl pasamdė traktorių ir nuvažiavo į vietą miške, kurią parodė J. G., kuris ten jau buvo. Ten su traktoriumi iš miško traukė rąstus, kuriuos krovė į priekabą. Miške dar dirbo trys žmonės, t.y. M. ir dar du jam nepažįstami. Kuriuos medžius vilkti nurodė kaltinamasis. Pakrautus medžius nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą pas uošvienę G. ir ten juos išvertė. J. G. sakė, jog jam medžiotojai liepė išvalyti mišką. V. A. nepažįsta ir su juo nekalbėjo.
Liud. V. B. parodymais, kažkur sausio ar vasario mėnesį G. jam buvo užsiminęs, ar jam nereikia malkų, nes yra išvirtusių medžių, todėl galima pasigaminti malkų, dėl ko kartu su Kregžde nuvyko pas jį į namus. Kaltinamasis pasakė, kad reikia nuvykti į vietą pasižiūrėti ir kad reikia atsiklausti V. A., nes buvo paminėta, kad ar tai jis miško savininkas, ar tai eigulys. Jie sustojo ant kelio prie vienos sodybos, prie mašinos priėjęs V. A. kalbėjosi su J. G. ir pasakė, kad gali važiuoti pasigaminti malkų. V. A. su jais nevažiavo, mišką parodė J. G., tačiau tame miške be technikos nieko nebuvo galima padaryti, kadangi medžiai stambūs, todėl jis pasiūlymo atsisakė.
Liud. V. K. parodymais, š.m. pavasarį J. G. prašė parvežti malkų iš (duomenys neskelbtini) miško ir už tai siūlė malkų. Kažkurią dieną kartu su V. B. ir J. G. nuvažiavo pas Aukštikalnį, kurį J. G. įvardijo kaip eigulį, nes sakė, kad jo reikia atsiklausti dėl malkų, ar galima kirsti. Su juo kalbėjo J. G., tačiau jis girdėjo, kaip A. jam leido važiuoti į mišką prisikirsti malkų. Tada kažkurią kitą dieną su savo automobiliu Mersedes Benz nuvažiavo į mišką ir J. G. į namus (duomenys neskelbtini) kaime parvežė smulkesnių uosio malkų, o sau į namus – geresnių uosio malkų apie 4 kietmetrius. Kur važiuoti į mišką nurodė J. G., ten malkas į automobilį pakrovė ten buvę žmonės, nes mediena jau buvo paruošta, jis pats jos neruošė. Už malkas J. G. nemokėjo.
Liud. B. D. parodymais, praeitą žiemą J. G. paprašė padėti dirbti miške. Miškas buvo už (duomenys neskelbtini), jį vadina (duomenys neskelbtini) ar tai (duomenys neskelbtini) mišku. Miške buvo daug vėjovartų, todėl vieni J. G. pagalbininkai valė šakas, vieną iš jų pažįsta, tai buvo R. M.. J. G. sakė, kad tai jo uošvio miškas ir draugas A. davė išvalyti mišką. Jis dirbo dvi dienas iki pietų ir į baltos spalvos automobilį Mersedes Benz pakrovė šakų, kurias nuvežė į J. G. kiemą ir ten išvertė. Kitą dieną į tą patį automobilį pakrovė uosio malkų, kurios buvo supjautos kaladėmis. Jam dirbant buvo sutvarkyta tik dalis vėjovartų.
Liud. E. L. parodymais, pernai gruodžio mėnesį atvažiavo R. V. ir pasiūlė pigiai pirkti uosio malkų dvi priekabas už 600 Lt. Tą pačią dieną R. G. malkas su traktoriumi ir atvežė, ji jam pinigus sumokėjo. Po kokių dviejų dienų atvažiavo J. G. ir pasakė, kad tos malkos yra pavogtos iš jo miško, todėl ji jam už tai nupirko butelį alkoholio ir nuvežusi į namus paliko.
Liud. L. V. parodymais, jos ir J. G. šeimos draugauja. Pernai metų vasarą visiems kartu išgėrinėjant girdėjo, kaip J. G. jos vyrui leido pasirinkti miške nuo pagriovio vėjo išvartų. Kieno tai miškas, nežinojo, tačiau iš pokalbio suprato, kad tai J. G. miškas.
Liud. R. V. parodymais, R. G. paprašė padėti nuvažiuoti į mišką paruošti malkų bei klausė, ar jis nežinantis, kam jas parduoti. Todėl jis pasiūlė E. L. pirkti uosio malkų, kuriai ir nuvežė dvi traktorines priekabas iš viso apie 10 m³. Kam priklauso miškas, nežino, tačiau pagriovyje su R. G. šio prašymu tvarkė uosio vėjovartas. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose bei akistatoje nurodė, kad malkų prisikirsti pasiūlė J. G. ir jis jam už tai pirko alkoholį, negali paaiškinti, nes taip nebuvo.
Liud. A. G. parodymais, pernai metų kovo mėnesio pabaigoje paprašytas policijos pareigūno, kaip specialistas dalyvavo apmatuojant (duomenys neskelbtini) miške nukirstus medžius. Miške buvo rasti nupjauti iš viso 61 medis, iš kurių buvo nukirsti 8 žali medžiai, iš jų 7 – uosiai ir vienas juodalksnis, o likę – uosio vėjovartos. Pagal išmatuotus kelmus suskaičiavo nukirstų medžių tūrį ir, vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu, paskaičiavo žalą gamtai bei savininkui. Nukirstų medžių kelmus matavo tik miške, tai nebuvo senas kirtimas, mediena buvo išvežta, tačiau likusios šakos, kirtimo vieta nesutvarkyta.
Liud. D. K. parodymais, jis tyrė miško vagystę ir byloje apklausė R. V. bei R. G.. Jų parodymus jis rašė iš jų žodžių, o kadangi jie buvo apklausiami ne vieną kartą, todėl negali būti, kad protokolai iš jų žodžių būtų buvę surašyti neteisingai.
Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys: iš apžiūros protokolo (b.l.6-10, 1 t.) matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiajai priklausantis miškas, rasta nukirstų 60 uosių, iš kurių 53 vėjovartos ir 7 žali medžiai, bei vienas juodalksnis; kelmai buvo apmatuoti ir paskaičiuota žala gamtai ir savininkui (b.l.13-18, 1 t.); iš privataus miško sklypo miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto (b.l.20) matyti, kad rasta neteisėtų miško kirtimų, t.y. iš miško valdos nupjauta ir pavogta 53 uosio vėjovartos (43,331 ktm.) ir aštuoni žali medžiai – 7 uosiai (6,827 ktm), 1 juodalksnis (0,834 ktm); iš pateiktų nuosavybės teisės dokumentų (b.l.21-25, 1 t.) matyti, kad miškas priklauso R. M.; iš apžiūros protokolų (b.l.27-53, 1 t.) matyti, kad pas A. K., J. G., R. Š., A. N., R. V. buvo rastos ir apžiūrėtos uosio malkos bei paliktos jų saugojimui. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino vietoje (b.l.149-153, 1 t.). Liudytojas R. V. taip pat savo parodymus patvirtino vietoje (b.l.96-99, 1 t.).
Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl šio nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 178 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi jis pagrobė svetimą turtą.
Nors kaltinamasis teigia, kad jam uosio vėjovartas leidęs išvalyti ir išsivežti liud. V. A., kuris šią aplinkybę neigia, tačiau tai nešalina kaltinamojo atsakomybės už padarytą vagystę, kadangi miškas priklauso nuk. R. M.. Be to, kaltinamasis, siūlydamas pirkti malkas liud. A. N. ir R. Š. nurodė, kad miškas, iš kurio jis kerta uosius, yra jo uošvio. Tą pačią aplinkybę jis nurodė ir padėjusiam dirbti miške liud. B. D.. Tuo tarpu liud. A. K. jis jau nurodė, kad mišką išvalyti ir išsivežti medieną jam leidę medžiotojai. Taip pat atmetami ir kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis neleidęs R. G. ir R. V. iš to paties miško pasikirsti ir išsivežti uosio medienos, kadangi tokius jo paaiškinimus paneigia byloje surinkti įrodymai. Liud. L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino išgertuvių metu girdėjusi savo vyro ir J. G. pokalbį apie tai, kad kaltinamasis leido jos vyrui iš nurodyto miško pasikirsti vėjovartų, o iš pokalbio suprato, kad tai J. G. miškas. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir apklausti liudytojais R. V. bei R. G.. Nors teisme liudytojas R. V. savo parodymus pakeitė teigdamas, kad kirsti mišką jam leidęs R. G., tačiau logiškai tokių savo parodymų pakeitimo teisme paaiškinti negalėjo. Tuo tarpu apklaustas liud. D. K. patvirtino teismui, kad R. V. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl šios vagystės buvo apklausti ne vieną kartą ir visą laiką nuosekliai tvirtino jų apklausose nurodytas aplinkybes, kurias jis užrašė iš jų žodžių ir tuose parodymuose jie nuosekliai tvirtino, kad mišką kirsti jiems leido J. G.. Visais šiais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kadangi jie sutampa tarpusavyje bei juos patvirtina ir visi kiti byloje surinkti duomenys. Liud. E. L. patvirtino teismui, kad jai uosio malkas pasiūlė pirkti R. V. ir jas tą pačią dieną su traktoriumi atvežė R. G., tačiau po kelių dienų J. G. jai sakė, kad šios malkos yra pavogtos iš jo miško, dėl ko ji jam nupirko butelį alkoholinio gėrimo.
Tuo būdu, visais šiais virš surinktais ir aptartais duomenimis kaltinamojo kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą vagystę, yra neginčijamai įrodyta.
Tačiau tikslintina kaltinime nurodytas pagrobtų medžių tūris bei jų vertė. Iš byloje esančių duomenų, t.y. kelmų apmatavimo akto, biržės taksavimo lapo ir privataus miško sklypo miškų būklės patikrinimo akto matyti, kad buvo iškirsta iš viso uosio 50,158 m³ , o dėl neteisėta veika padarytos žalos savininkui skaičiavimo pažymos matyti, kad dėl šio neteisėto kirtimo nukentėjusiajai buvo padaryta 2499,34 Lt dydžio žala, kuri paskaičiuota vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nors nukentėjusioji ir nurodo, kad dėl šio kirtimo jai padaryta 6000 Lt turtinė žala, tačiau tokių jos argumentų nepagrindžia jokie byloje esantys bei teismo posėdyje surinkti įrodymai.
Kaltinamojo padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).
Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. G. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, nedirba, yra registruotas darbo biržoje.
Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį, kaltės formą ir rūšį, t.y. kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jo asmenybę – nedirba, yra bedarbis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios.
Kadangi kaltinamasis įstatymo prasme laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.).
Nukentėjusioji yra pareiškusi 6000 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 6000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl miško iškirtimo ji patyrė 6000 Lt turtinę žalą, nes uosio malkos rinkoje yra brangios, dėl ko prašo šią sumą iš kaltinamojo priteisti. Kadangi byloje pateikta pažyma, kad dėl neteisėta veika padarytos žalos miško savininkas patyrė 2499,34 Lt dydžio turtinę žalą, kuri paskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės galiojančiu nutarimu dėl tokios žalos paskaičiavimo dydžio, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies 2499,34 Lt sumai, nes priešingų šiems įrodymams duomenų byloje nepateikta (LR CK 6.263 str.).
Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiosios paaiškinimais nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes dėl įvykdytos vagystės turėjo rūpesčių ir gaišo laiką tiek ikiteisminio tyrimo metu vykdama į apklausas, tiek vykdama į teismo posėdžius.
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingas bei į tai, kad didžioji iškirstų ir pavogtų medžių dalis buvo vėjovartos.
Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 1500 Lt (LR CK 6.250 str. 2 d.).
Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas
Nusprendžia:
J. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, įpareigojant iki 2014-03-01 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba ją pašalinti savo darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš J.G. R.M. 2499,34 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš J. G. 137,80 Lt teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.