- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- eI3-1008-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03063-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
- Atsakovas
- E. V.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Dainos Kukalienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai: 5 331,47 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. spalio 23 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad NMA 2021 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą „Dėl E. V. išmokėtos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo 2014 metais taisykles dalies susigrąžinimo“ (toliau – 2021 m. birželio 8 d. skolos sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas E. V. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.
Pareiškėja nurodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovas NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini)gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir 2015 m. kovo 19 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ 2015 m. kovo 19 d. paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) bei buvo patvirtintas paramos gavėju. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo įgyvendinti mišraus ūkio sektoriaus projektą nepažeisdamas Sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E. V. ūkio įkūrimas“ (toliau – Projektas) įgyvendinimu, reikalavimų.
2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovas pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvertintas, ir 2015 m. lapkričio 13 d. jam išmokėta 40 000,00 Eur paramos suma už įsigytą žemės ūkio techniką: sėjamąją, purkštuvą, ruloninį presą.
Pažymėjo, jog, vertinant 2020 m. liepos 6 d. pateiktą paskutinę užbaigto Projekto metinę ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buvo nustatyta, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas plotas yra tik 8,76 ha žemės ūkio naudmenų (toliau – ir ŽŪN) (pažeistos Sutarties 16.18 papunkčio, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 23.2 papunkčio nuostatos). Teigė, kad, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, jog atsakovas neturi trūkstamo 11,24 ha ŽŪN ploto. Nurodė, jog atsakovas kartu su paskutine projekto metine ataskaita pateikė paaiškinimą, kad žemės neįsigijo dėl didelių skolų ir COVID-19, taip pat paprašė netaikyti sankcijos. Pastebėjo, kad 2021 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. atsakovui buvo siųsti paklausimai „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, buvo informuota apie galimą sankciją, tačiau atsakovas įrodančių dokumentų dėl išimtinių aplinkybių nepateikė. Tad buvo nustatyta, kad padarytas pažeidimas, todėl, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 68 punktu ir 66.1 papunkčiu, kai atsakovas per 5 metų laikotarpį nuo paramos paraiškos pateikimo datos neišplečia valdos iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavos žemės ploto, iš jo susigrąžinamas paramos dydis už trūkstamą ha skaičių (taikoma kuriant gyvulininkystės, augalininkystės ir mišrų ūkį), bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 5.9, 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais, pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. susigrąžinama 11 240,00 Eur už trūkstamą 11,24 ha ŽŪN plotą, atsižvelgiant į Įgyvendinimo taisyklių 11 punktą, kuriame nurodyta, kad „Kuriant gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį už 1 ha ŽŪN skiriama 3 452,80 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt du litai aštuoniasdešimt centų) (1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų)“.
Pažymėjo, kad atsakovas NMA 2021 m. birželio 8 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes. Pastebėjo, jog atsakovo skola NMA šiuo metu yra 5 331,47 Eur, metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, todėl susidariusią skolą bei susidariusias metines palūkanas prašo iš jo priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos siekia susigrąžinti iš atsakovo 5 331,47 Eur skolą, t. y. grąžintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 31 d. NMA pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini)gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir 2015 m. kovo 19 d. pasirašė Sutartį bei buvo patvirtintas paramos gavėju. Pagal minėtą Sutartį atsakovas įsipareigojo įgyvendinti mišraus ūkio sektoriaus projektą nepažeisdamas Sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E. V. ūkio įkūrimas“ įgyvendinimu, reikalavimų.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvertintas, ir 2015 m. lapkričio 13 d. jam buvo išmokėta 40 000,00 Eur paramos suma už įsigytą žemės ūkio techniką: sėjamąją, purkštuvą, ruloninį presą.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.2 papunktį, taip pat Sutarties 16.18 papunktį, pareiškėjas (šiuo atveju atsakovas) įsipareigoja per 5 metus nuo paramos paraiškos pateikimo išplėsti savo valdą iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio naudmenų ploto, verslo plane numatydamas tokias galimybes bei reikalingas lėšas.
Vertindama 2020 m. liepos 6 d. pateiktą paskutinę užbaigto projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E. V. ūkio įkūrimas“ metinę ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, NMA nustatė, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas plotas yra tik 8,76 ha ŽŪN (atsakovas neturi trūkstamo 11,24 ha ŽŪN ploto), t. y. pažeistos Sutarties 16.18 papunkčio bei minėtų Įgyvendinimo taisyklių 23.2 papunkčio nuostatos.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas kartu su paskutine projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „E. V. ūkio įkūrimas“ metine ataskaita pateikė paaiškinimą, kad žemės neįsigijo dėl didelių skolų ir COVID-19, taip pat paprašė netaikyti sankcijos.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 2 d. ir pakartotinai 2021 m. balandžio 28 d. atsakovui buvo siųsti paklausimai „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, buvo informuota apie galimą sankciją, į kuriuos atsakydamas atsakovas jokių įrodančių dokumentų dėl išimtinių aplinkybių nepateikė. Kadangi buvo atsakovo padarytas pažeidimas, todėl, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 68 punktu ir 66.1 papunkčiu, kai atsakovas per 5 metų laikotarpį nuo paramos paraiškos pateikimo datos neišplečia valdos iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavos žemės ploto, iš jo susigrąžinamas paramos dydis už trūkstamą ha skaičių (taikoma kuriant gyvulininkystės, augalininkystės ir mišrų ūkį), bei Administravimo taisyklių 5.9, 197.3.1, 197.3.14 papunkčiais, pritaikyta sankcija – paramos dalies susigrąžinimas, t. y. susigrąžinama 11 240,00 Eur už trūkstamą 11,24 ha ŽŪN plotą (11,24 ha ŽŪN x 1 000 Eur = 11 240 Eur), atsižvelgiant į Įgyvendinimo taisyklių 11 punktą, kuriame nurodyta, kad „Kuriant gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį už 1 ha ŽŪN skiriama 3 452,80 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt du litai aštuoniasdešimt centų) (1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų)“.
Teismas pažymi, kad Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
Pagal 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės, 7 straipsnį, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Vadovaujantis jau minėtomis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos x (palūkanų skaičiavimo data, kuri yra paskutinė finansinio mėnesio diena, kai per mėnesį nebuvo užregistruota mokėjimų, arba mokėjimo data minus 1 diena, jei per periodą buvo užregistruota mokėjimų – palūkanų skaičiavimo pradžios data, lygi pirmo laiško išsiuntimo datai + 60 + 1+1) x Palūkanų metinis procentas / (dienų skaičius per metus) / 100.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 8 d. skolos sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo, minėtas sprendimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimas priteisti iš atsakovo paramos skolą yra pagrįstas.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“, 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.
Negrąžinus skolos laiku, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 7straipsnyje.
Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, NMA nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 11 240,00 Eur skolos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Bylos duomenys patvirtina, kad iš atsakovui mokėtinų lėšų NMA 2021 m. rugsėjo 20 d.–2022 m. spalio 24 d. padengė palūkanas (482,07 Eur), apskaičiuotas nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. spalio 23 d. (imtinai), ir dalį skolos (5 908,53 Eur), todėl atsakovo skola NMA šiuo metu yra 5 331,47 Eur.
Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas apie sprendimą dėl skolos grąžinimo buvo informuotas, nepažeidžiant Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9 punkte nustatyto termino. Aplinkybių, numatytų Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 28 punkte, kurioms esant administruojančioji institucija nepradeda arba nebetęsia grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūros, byloje nenustatyta. Taip pat nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl netesėtai gaunamos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.
Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nenustačius tokių aplinkybių, kad atsakovas būtų grąžinęs skolą pareiškėjai ar būtų atleistas nuo jos grąžinimo, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 331,47 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojant jas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2022 m. spalio 23 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra pagrįstas ir tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo E. V. 5 331,47 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt vieno euro ir 47 euro centų) skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2022 m. spalio 23 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant paraiškos numerį – Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.