Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens H. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietį H. B. perduoti baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Ravensburgo prokuratūros 2017 m. sausio 31 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 15 Js 9701/16.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta Europos arešto orderio vykdymo byla Nr. 14.3.-48/17 ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Ravensburgo prokuratūros 2017 m. sausio 31 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. 15 Js 9701/16 dėl Lietuvos Respublikos piliečio H. B. suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui už jos teritorijoje padarytą nusikaltimą - bendrai įvykdytą plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis ir pavojingą kūno sužalojimą, padarytą žmogaus nuo 18 iki 21 metų su suaugusio žmogaus branda. H. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje, 250 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 224 straipsnio 1 dalyje, Jaunimo teisių įstatymo 1 ir 105 straipsniuose.

Europos arešto orderio e punkte nurodoma, jog H. B. įtariamas tuo, kad 2015 m. balandžio 15 d., apie 15.33 val., keturi asmenys bendrininkaudami su įtariamuoju užpuolė juvelyrinių dirbinių parduotuvę, esančią Ravensburge, Bachstrasse 44. Tai darant vienas asmuo pagrasino abiem ten buvusioms darbuotojoms tariamai tikru pistoletu. Šios bijodamos, kad ginklas bus panaudotas, vykdė jo nurodymus. Todėl kiti trys asmenys galėjo išmušti stiklines vitrinas ir pagrobti iš viso 21 laikrodį, kurių bendra vertė siekė apie 116 000 eurų. Be to, buvo padaryta 23 000 eurų dydžio materialinė žala. Siekdami užtikrinti grobį, prieš pabėgdami, du asmenys apipurškė abi darbuotojas dujų balionėliais. Tokiu būdu, darbuotojos buvo sužeistos (akių sužeidimas ir potrauminio streso sutrikimas).

Užpuolimas prieš tai buvo sutartas su įtariamuoju. 2015 m. balandžio 14 d. kartu su kitais asmenimis, tarp kurių buvo R. M., pastarojo 2015 m. balandžio 11 d. Lietuvoje išnuomotu automobiliu, H. B. važiavo į Ravensburgą, kad apžiūrėtų juvelyrinių dirbinių parduotuvę Bartels ir patikrintų, ar ji yra tinkama planuojamam apiplėšimui. Tai, ką sužinojo, jis pirmiausia perdavė kitiems automobiliu kartu važiavusiems asmenims, o vėliausiai kitą dieną – kitiems šiuo tikslu atvykusiems asmenims. Dalyviams patiko apžiūros rezultatai, todėl apiplėšimui buvo parinkta juvelyrinių dirbinių parduotuvė Bartels. Apiplėšimui buvo parinkti keturi asmenys, kurie bendradarbiaudami su įtariamuoju bei laikydamiesi sutarto nusikaltimo plano 2015 m. balandžio 15 d. įvykdė anksčiau aprašytą nusikaltimą.

Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šią nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra 15 metų.

Vykdant Europos arešto orderį, H. B. 2017 m. vasario 21 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi jam buvo paskirtos keturios kardomosios priemonės: namų areštas; dokumentų paėmimas; įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje; intensyvi priežiūra.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. vasario 27 d. apklausos metu, dalyvaujant gynėjui advokatui R. M., supažindinus su Europos arešto orderio turiniu ir išaiškinus supaprastintą perdavimo tvarką bei teisines pasekmes, o taip pat specialiosios taisyklės sąvoką, H. B. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka ir atsisakė specialiosios taisyklės reikalavimo.

Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 9 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimas dėl H. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Europos arešto orderį.

Motyvuojamoji dalis

Perduotino asmens H. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio H. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį, nepažeidė BK 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71¹, 73 straipsniuose bei Sprendime 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų.

Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai.

BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderis buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl H. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį, aukščiau nurodytus reikalavimus įvykdė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad H. B. prašomas perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl bendrai įvykdyto plėšimo sunkinančiomis aplinkybėmis ir pavojingo kūno sužalojimo, padaryto žmogaus nuo 18 iki 21 metų su suaugusio žmogaus branda. Atsakomybė už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje, 250 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 224 straipsnio 1 dalyje, Jaunimo teisių įstatymo 1 ir 105 straipsniuose. Šiuo atveju Europos arešto orderis išduotas dėl Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – organizuoto arba ginkluoto apiplėšimo, už kurį Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta maksimali iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši veika taip pat laikoma nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalį, t. y. atitinka dvigubo baudžiamumo principą. Imperatyvių ar diskrecinių Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse, nėra nustatyta.

Nors H. B. skunde aukštesniajam teismui nurodo, kad nusikaltimo, kuriuo jis yra įtariamas, aprašymas Europos arešto orderyje yra lakoniškas ir trumpas, jame nenurodomos nusikaltime galimai dalyvavusių asmenų pavardės, tačiau susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta Europos arešto orderio vykdymo byla Nr. 14.3.-48/17, nenustatyta, jog Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos išduotame Europos arešto orderyje yra esminių trūkumų dėl jo turinio. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė pateikė prašymą Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingai institucijai patikslinti, koks konkretus vaidmuo ir kokius konkrečius veiksmus H. B. padarė jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje (vykdymo bylos l. 21). Iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos buvo gautas atsakymas su detaliu H. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymu (vykdymo bylos l. 17-18). Aukštesniojo teismo vertinimu, Europos arešto orderyje nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje Europos arešto orderio turiniui keliamus esminius reikalavimus. Europos arešto orderyje išvardintos aplinkybės, kurioms esant padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, veikos padarymo laikas, vieta. Taigi, formalūs pagrindai perduoti H. B. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra.

H. B. skunde aukštesniajam teismui nurodo, kad jis jokio nusikaltimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje nėra padaręs. Perduotinas asmuo mano, kad jis galėjo būti apkalbėtas pažįstamų asmenų arba verslo konkurentų, o byla yra sąmoningai klastojama, joje nėra jokių H. B. kaltės įrodymų. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderį šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios Europos arešto orderį teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji Europos arešto orderį valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Šio proceso metu teismas netiria H. B. inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos tiriant baudžiamąją bylą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veikas padariusius asmenis. Šiuo atveju prašančioji valstybė pateikė pakankamai informacijos, kuri leidžia spręsti H. B. perdavimo pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinei Respublikai klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją perduotino asmens skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

perduotino asmens H. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.