Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-25 · Byla Nr. A2.6.-4568-276/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-25
Bylos Nr.
A2.6.-4568-276/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03088-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Pažeidėjas
J. K.
Nukentėjusysis
L. V.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-4568-276/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03088-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 25 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainyssekretoriaujant Rasai Zdanavičienei

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K.

nukentėjusiajai L. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2016-02-20 apie 01.54 val. vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Renault Laguna“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Įsruties g., Vilniuje buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį ties antru namu automobilį „Mercedes Benz C 200 CDI“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. V. ir jį apgadino, po ko iš eismo įvyko vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 9, 126, 222 p.p. bei LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d..

J. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-02-20 naktį važiavo pro Pilaitės mikrorajoną, kad būtų kliudęs stovintį automobilį nejuto. Apgadinimai ant jo automobilio dešinės pusės priekinio bamperio ir šono buvo padaryti 2015 metų lapkričio mėnesį autoįvykio metu.

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad automobilį „Mercedes Benz C 200 CDI“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ji 2016-02-19 vakare pastatė aikštelėje prie namo Įsruties g. 2, Vilniuje priekiu į važiuojamąją kelio dalį. 2016-02-20 ryte pamatė, kad jos automobiliui apgadintas priekinis bamperis, už valytuvo rado policijos raštelį. Jos automobilis draustas Kasko draudimu, žala jai nebuvo apskaičiuota, automobilį apžiūrėjęs serviso darbuotojas sakė, kad žala bus iki 1000 eurų. Ant savo automobilio bamperio matė raudonų dažų likučių.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji atliko tyrimą šioje byloje. Ji telefonu bendravo su moterimi, kuri pranešė apie eismo įvykį, ši prisistatyti ir atvykti į policiją atsisakė, motyvuodama baime dėl savo saugumo. Paaiškino, kad 2016-02-20 apie 02.00 val. kartu su vyru grįžo iš svečių, matė kaip raudonos spalvos automobilis „Renault“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktas buvo stiprus, ji jį išgirdo, nukentėjęs automobilis sujudėjo. Kaltininko automobilis stabtelėjo, po to nuvažiavo. Tyrimo eigoje ji automobilius sugretino, sugadinimų aukštis sutapo. Ant automobilio „Renault Laguna“ buvo daug įvairių senų apgadinimų, ant dešinio priekinio bamperio ir šono buvo naujų apgadinimų, automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimų vietoje matėsi raudonų dažų likučių.

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2016-02-20 01.54 val. paskambino neprisistačiusi pranešėja ir nurodė, kad matė kaip „Renault“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į stovintį automobilį „MB“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b.l. 6).

Iš eismo įvykio vietos schemos ir priedo prie jos matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į važiuojamąją kelio dalį, jam 0,38 m – 0,46 m aukštyje apgadintas priekinis bamperis (b.l. 7-9).

Iš J. K. paaiškinimo matyti, kad 2016-02-20 jis važinėjo po miestą, važiavo ir pro Pilaitę, kad būtų padaręs eismo įvykį, žinių neturi, po poros dienų pamatė įbrėžimus ant savo automobilio (b.l. 14).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo 2016-03-01 protokolo matyti, kad automobiliui „Mercedes Benz C 200 CDI“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, valstybinio numerio ženklas, yra likusių pašalinių dažų dalelių, automobiliui „Renault Laguna“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimai nauji, sutampa pagal aukštį (b.l. 15-16).

Iš 2015 metų (mėnesis ir dienos nenurodyti) eismo įvykio deklaracijos matyti, kad eismo įvykio metu „Renault Laguna“ buvo apgadinta priekinė dešinė pusė (b.l. 22).

Įrodymų vertinimas:

Tyrimo metu ir teisme J. K. pripažino, kad 2016-02-20 vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ važiavo Pilaitės rajone, neigia padaręs eismo įvykį, jautęs, kad kažką kliudė ir tyčia pasitraukęs iš eismo įvykio vietos.Iš bylos dokumentų ir D. B. parodymų matyti, kad eismo įvykį mačiusi moteris teisingai nurodė „Renault Laguna“ valstybinius numerius, nurodė, kad kontaktas buvo stiprus ir garsus, stovintis automobilis sujudėjo, iš to teismas daro išvadą, kad J. K. kontaktą juto ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo padarė LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimus.

J. K. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, jo vairavimo stažas nuo 2015-05-13, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojui nuo 868 eurų iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta LR ATPK 30¹ str. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. LR ATPK 30¹ str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

J. K. pažeidimą padarė nebūdamas baustas už KET pažeidimus, eismo įvykio metu nepadaryta didelė žala kitam asmeniui, todėl darytina išvada, kad nors ir minimalios LR ATPK 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos paskyrimas, aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl yra pagrindai taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir tuo bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286-287 str. str. –

nutarė:

J. K. už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą nubausti 30 eurų bauda, už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nubausti 500 eurų bauda ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinti ir paskirti J. K. 500 eurų baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16055768119, ir įmokos kodą - 1001.

Sumokėjus baudą baudos mokėjimo kvitas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo gavimo dienos turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), baudos mokėjimo kvito, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras