- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- I3-6809-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01199-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S., J. R.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjams: A. S., J. R., pareiškėjo A. S. atstovės - Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S., J. R. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl įsakymų skirti tarnybines nuobaudas panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2021 m. gegužės 26 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. Nr. 21/08-299 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui A. S.“;
2) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 21/08-305 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui J. R.“.
Pareiškėjai skunde (b. l. 1-8) nurodė, taip pat jie ir Profesinės sąjungos atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, o Išvados surašymas buvo tik formalus veiksmas, kuris buvo būtinas tarnybinių nuobaudų paskyrimui. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo analizuotos visos būtinos ir reikšmingos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pareiškėjų paaiškinimuose, kaip tiesiogiai turinčios reikšmės tarnybinės atsakomybės taikymui ir tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti įvertintos bei patvirtintos arba paneigtos faktais (pagrįstos dokumentais), tačiau tas nebuvo padalyta. Kaltė buvo grindžiama tik subjektyviu tikrintojo vertinimu ir aukštesnes pareigas užimančių pareigūnų paaiškinimais apie įstaigoje vyraujančią tarnybos praktiką, bet tai nėra grindžiama konkrečiuose teisės aktuose suformuluotomis tvarkomis, kas neatitinka teisinės atsakomybės taikymui privalomo priešingumo teisei reikalavimo.
Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos 2020 m. balandžio 1 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau - Instrukcija), 11.1. punktas Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-35 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ yra pakeistas ir Išvadoje aprašomų įvykių dieną galiojo jau kitokia punkto redakcija: „nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane)“. Instrukcijos norma, Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto Pareigybės aprašymo norma, kurių pažeidimu yra kaltinami pareiškėjai, yra blanketinės, todėl kvalifikuojant nusižengimą pagal blanketines teisės normas, kaltinimuose turėjo būti nurodytos ne tik pačios blanketinės teisės normos, bet ir konkreti teisės norma (konkretus teisės aktas ir šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas), kurią pareigūnas kaltinamas pažeidęs. Paminėtos teisės normos, taip pat ir Pareigybės aprašymo 5.15 punktas daro nuorodą į Apsaugos ir priežiūros postų planą, todėl kaltinimuose ir turėjo būti nurodoma konkreti Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų plano norma (šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas), kurią pareiškėjai pažeidė. Tai nebuvo padaryta. Konkrečios normos nenurodymas kaltinimuose reiškia, kad pareiškėjai yra kaltinami tik bendro pobūdžio, blanketinių teisės normų pažeidimu, kas nėra pakankamas pagrindas asmenį traukti teisinėti atsakomybėn.
Pabrėžė, jog Apsaugos ir priežiūros postų planas yra dokumentas, kuris įstaigos vadovo tvirtinamas kiekvienoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje. Šis dokumentas yra kiekvienos įstaigos vidinis dokumentas, o darbuotojai su tokiu dokumentu, kuris apibrėžia jų pareigas, darbo (tarnybos) sąlygas, privalo būti pasirašytinai supažindinti. Pareiškėjai nebuvo pasirašytinai supažindinti su Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų plano nuostatomis. Išvadoje niekur nėra nurodyta, kada pareiškėjai buvo pasirašytinai supažindinti su Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų planu. Budėtojų dalyje yra kiekvienam pareigūnui prieinama dokumentinė medžiaga, susijusi su Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų planu, tačiau tai nereiškia, jog pareigūnai neturėjo būti pasirašytinai supažindinti su šiuo lokaliu teisės aktu, nes toks supažindinimas yra privalomas. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Tarnybinio patikrinimo metu buvo apklausti SVS vyriausieji specialistai budinčiajai, kurie savo tarnybiniuose pranešimuose visi nurodė, jog instruktažų metu ir jie patys pavaldiems pareigūnams nuolat akcentuoja, kad nuteistieji kamerose nakties metu būtų tikrinami kas 30 minučių. Toks žodinis reikalavimas nėra tapatus Išvadoje nurodomai Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų plano nuostatai „nakties metu, ne rečiau kaip du kartus per valandą, stebėti nuteistuosius pro kamerų durų langelius“. Pastarojoje nėra išskiriamas griežtas 30 min. tikrinimo intervalas. Formuluotė „ne rečiau kaip du kartus per valandą“, gramatiškai aiškinant, nereiškia, kad turi būti tikrinama tik kas 30 min. Tai gali būti ir kitokie laiko intervalai valandos bėgyje. Taigi reiškia, kad jaunesniesiems specialistams nuolat žodžiu yra duodami nurodymai pagal Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų plano nuostatas, tačiau jie realiai tų nuostatų neatspindi, o su pačiu Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų planu pareiškėjai nėra pasirašytinai supažindinti. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja nuteistųjų tikrinimo kamerose tvarkos neapibrėžtumas. Išvadoje akcentuojama taisyklė nuteistųjų kameras nakties metu tikrinti kas 30 minučių, bet tokios nuostatos Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų plane nėra įtvirtinta. Nesant teisinio apibrėžtumo, taip pat nėra ir teisinio pagrindo laikyti, jog SVS vyriausiųjų specialistų budinčiajai pamainai bei SVS specialistų reikalavimai nuteistuosius kamerose nakties metu tikrinti būtent kas 30 minučių yra pagrįsta tvarka. Minėti reikalavimai nuo Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų plano nuostatos skiriasi, o pareiškėjai yra kaltinami ne aukštesniųjų pareigūnų nurodymų nevykdymu, bet Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.15 punkto, darančio nuorodą į Apsaugos ir priežiūros postų planą, su kuriuo pareigūnai nesupažindinti, nesilaikymu.
Nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai kaltinami 2021 m. vasario 24-25 d. pamainos metu savavališkai išeidavę iš posto pirmame aukšte, o kovo 4-5 d. postą pirmame aukšte neva savavališkai palikdavęs pareiškėjas A. S., kaip ir tą pamainą kartu budėjęs jaunesnysis specialistas E. V.. Išvadoje turėjo būti argumentuotai paaiškintos Drausmės grupės posto ribos bei pareigūnų paskirstymo poste nuostatos. Taip pat teisiškai turėjo būti argumentuota, kaip Drausmės grupės poste vykdoma tarnyba ir kur kuris pareigūnas konkrečiu metu turėjo būti. Išvadoje nėra paaiškintas drausmės grupės posto teritorinis apibrėžtumas ir nėra argumentuotai pagrįsta, kiek pareigūnų pagal teisės aktus konkrečiame poste privalėjo vykdyti tarnybą pamainos metu. Vadovaujantis Instrukcijos 15.3. papunkčiu, įstaiga, atlikusi postų įvertinimą (2 priedas) nustato, koks pareigūnų skaičius turi būti skiriamas į konkretų postą. Instrukcijos 2 priede numatyta, jog posto pavojingumo vertinimo išvada pildoma kiekvienam postui atskirai. Įvertinus posto pavojingumą balais nuo 6 iki 10, tarnybą atlikti tokiame poste skiriami du ir daugiau pataisos pareigūnai. Postą įvertintus iki 5,9 balo, skiriamas vienas ar daugiau pataisos pareigūnų. Išvadoje nurodyti argumentai dėl posto ribų nėra argumentuoti, neapibrėžta, kiek poste turi būti įrengta pareigūnams skirtų patalpų, ir kokie reikalavimai tokioms patalpoms yra keliami. Realiai postas yra dviejų aukštų teritorijoje ir pareigūnai toje erdvėje gali judėti be atskirų leidimų. Išvadoje taip pat nėra jokio teisės aktais ir dokumentine medžiaga paremto argumentavimo, kaip pareigūnai turi vykdyti tarnybą drausmės grupės poste ir kaip jie yra pasiskirstomi posto viduje. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnoji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui.
Pabrėžė, kad Išvadoje nepagrįstai teigiama, jog tuo atveju, kai į Drausmės grupę yra skiriami du pareigūnai, jie gali tarpusavyje savarankiškai nuspręsti, kuris tarnybą vykdys pirmame aukšte, o kuris antrame. J. R. tarnybinė nuobauda yra skirta dėl Instrukcijos 82.2. punkto (draudžiama be tiesioginio ar aukštesnes vadovo pareigas einančio pataisos pareigūno leidimo ar nurodymo palikti postą, kol nebus pakeisti) pažeidimo. Tai reiškia, ne pats pareigūnas turi savarankiškai nuspręsti, kur jis privalo fiziškai vykdyti tarnybų o tai turi būti nustatyta, apibrėžta ir pareigūnui, pradedant tarnybą, aiškiai nurodyta. Tik tokiu atveju gali būti keliamas teisinės atsakomybės klausimas už nustatyto reikalavimo nevykdymą. Ginčo situacijoje atsakovas konstatavo, kad abu pareiškėjai savavališkai šalinosi iš posto. Todėl teisiniu požiūriu yra svarbu, kuris iš dviejų pareigūnų turėjo atsakomybę savarankiškai nuspręsti, kas tarnybą vykdys pirmame aukšte, o kas - antrame ir kurio iš jų, užimančių tokias pačias pareigas, pozicija turėjo būti teisiškai reikšminga abiem, kad iš to galėtų kilti ir teisinės atsakomybės taikymo pagrįstumas. Vertinant teisine prasme, nei vieno iš pareiškėjų subjektyvūs tarpusavio sprendimai, jeigu jie nėra pagrįsti teisės aktais, negalėtų būti pakankami tarnybinei atsakomybei kilti. Teisinio aiškumo ir apibrėžtumo dėl Drausmės grupės poste vykdomos tarnybos vietos nėra. Vieta priklauso ir nuo paros laiko, tačiau teisės normomis tai niekur nėra reglamentuota. Tokiu būdu pareiškėjams kaltinimai yra suformuluoti remiantis tik nusistovėjusia tvarka arba praktikos sukurtomis taisyklėmis.
Nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Bylos nagrinėjimo metu teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios leistų panaikinti paskirtas tarnybines nuobaudas, turėtų taip pat vertinti ir paskirtų tarnybinių nuobaudų adekvatumo klausimą ir, įžvelgęs neteisėtumą, pasinaudoti diskrecijos teise bei sušvelninti paskirtąją nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė (b. l. 33-39), kad buvo gauti Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. kovo 12 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 106-05-398, Nr. 106/05-397, Nr. 106/05-396, Nr. 106/05-395 „Dėl 20 būrio pirmo ir antro aukšto vaizdo stebėjimo kameros įrašo peržiūros“. Įvertinęs pateiktus duomenis, Marijampolės PN direktorius pavedė 1 Saugumo valdymo skyriaus viršininkui atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjams buvo įteikti 2021 m. kovo 19 d. Pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuose nurodoma: kad jaunesnysis specialistas J. R. pažeidė „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“ 11.1. punktą (nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose), 82.2. punktą (draudžiama be tiesioginio ar aukštesnes vadovo pareigas einančio pataisos pareigūno leidimo ar nurodymo palikti postą, kol nebus pakeisti), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.15 punktą, kuriame nurodoma vykdyti Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams numatytas funkcijas (nakties metu, ne rečiau kaip du kartus per valandą, stebėti nuteistuosius pro kamerų durų langelius); o jaunesnysis specialistas A. S. pažeidė „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“ 11.1. punktą (nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.15 punktą, kuriame nurodoma vykdyti Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams numatytas funkcijas (nakties metu, ne rečiau kaip du kartus per valandą, stebėti nuteistuosius pro kamerų durų langelius). Pareiškėjų paaiškinimai dėl galimų tarnybinių nusižengimų buvo gauti.
Pabrėžė, kad pareiškėjų Pareigybės aprašymo 5.15. papunktis nustato, kad pareigūnai vykdo Marijampolės PN Apsaugos ir Priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams numatytas funkcijas. Marijampolės pataisos namų 2011 m. Priežiūros postų planas Nr. 14/07-2650 apibrėžia, kad Priežiūros posto Nr. 7 Drausmės grupėje prižiūrėtojo tarybines pareigas nakties metu - ne rečiau kaip du kartus per valandą stebėti nuteistuosius pro kamerų durų langelius. Be to, Kalėjimų departamento 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 ,,Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 11 punktas nurodo, kad asmenų, laikomų įstaigose priežiūra užtikrinama: 11.1. papunktis - nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose; 82 punktas - tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama: 82.2. papunktis - be tiesioginio aukštesnes vadovo pareigas einančio pataisos pareigūno leidimo ar nurodymo palikti postą, kol nebus pakeisti.
Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjai nebuvo supažindinti pasirašytinai su Priežiūros postų planu, negali būti pagrindu neskirti tarnybinių nuobaudų, nes pareiškėjų darbo stažai pataisos namuose daugiau kaip 25 metai, niekada pareiškėjai nėra kreipęsi dėl to, jog nežino ar nesupranta kaip reikia vykdyti tarnybą Drausmės grupėje ar kitame tuo metu jam priskirtame poste. Pareiškėjams keliami specialieji reikalavimai būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo sistemos veiklą, korupcijos prevenciją, valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, dokumentų rengimą (Pareigybės aprašymas 4.3. papunktis). Tai patvirtina išvadą, jog pareiškėjai kaip statutiniai valstybės tarnautojai turi domėtis taip pat kreiptis dėl iškilusių neaiškumų į aukštesnes pareigas einančių pareigūnų pagalbos. Be to, budinčių pamainų instruktažų metu nuolat kalbama ir jaunesniesiems specialistams primenama, kad tiek kalėjimo režime, tiek uždarojoje zonoje bei drausminėje zonose apėjimai bei nuteistųjų patikrinimai kamarose vykdomi kas 30 minučių. Analizuojant pateiktus Marijampolės PN l Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybinius pranešimus, matyti, kad iš pavaldžių pareigūnų reikalaujama, jog jie nuteistuosius kamerose tikrintų ne rečiau kaip 30 min., kad Drausminėje zonoje nakties metu vienas turi budėti 1 aukšte, kitas 2 aukšte. Visa tai atsispindi ir Priežiūros postų plane, kuriame Drausmės grupės 1 aukšto postas pažymėtas Nr. 7.
Pareiškėjų skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjai jiems inkriminuojamų tarnybinių pažeidimų metu buvo statutiniai valstybės tarnautojai – vykdė Marijampolės pataisos namų 1 Saugumo valdymo skyriuje (toliau - SVS) jaunesniųjų specialistų pareigas. Marijampolės PN direktoriui 2021 m. kovo 12 d. buvo pateikti 4 tarnybiniai pranešimai, kuriuose, atlikus filmuotos medžiagos analizę, konstatuota, jog pareiškėjai, vykdydami tarnybines pareigas Drausmės grupėje, galimai padarė tarnybinius pažeidimus – kas 30 minučių nevykdė nuteistųjų kontrolės kamerose ir be pateisinamos priežasties palikdavo posto ribas (b. l. 41-44). Pareiškėjams susipažinimui buvo pateikti 2021 m. kovo 19 d. Pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 45-46, 51-52). Pareiškėjui A. S. buvo inkriminuota tai, kad jis 2021 m. vasario 24 - 25 d. bei 2021 m. kovo 4 - 5 d. aplaidžiai vykdė tarnybą Drausmės grupės patalpose: 2021-02-24 22.00 val. iki 2021-02-25 d. 7.00 val. nevykdė nuteistųjų priežiūros antro aukšto kamerose - 2021-02-25 nuo 1.39 val. iki 2.45 val., nuo 3.53 val. iki 5.35 val., nuo 5.35 val. iki 7.00 val. 2021-02-24 nuo 23.28 val. iki 0.31 val. kelis kartus tikrino nuteistuosius pirmo aukšto kamerose, tačiau po patikrinimų iš posto savavališkai išeidavo ir postą palikdavo be priežiūros; Drausmės grupės antro aukšto patalpose nevykdė nuteistųjų priežiūros kamerose - 2021-03-05 nuo 1.32 val. iki 4.00 val.; nuo 4.57 val. iki 7.00 val.
Atsakovas A. S. inkriminavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos 2020 m. balandžio 1 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V- 88, 11.1. punkto (nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.15 punkto, kuriame nurodoma vykdyti Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams numatytas funkcijas (nakties metu, ne rečiau kaip du kartus per valandą, stebėti nuteistuosius pro kamerų durų langelius) pažeidimus.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ir pareiškėjui J. R. buvo inkriminuota tai, kad jis nuo 2021-02-24 22.00 val. iki 2021-02-25 7.00 val. Drausmės grupės pirmo aukšto patalpose nevykdė nuteistųjų priežiūros kamerose: 2021-02-24 22.00 val. parvedęs nuteistuosius į kamerą iš pasivaikščiojimo kiemelio, nestebėjęs nuteistųjų kitose kamerose, savavališkai išeina iš posto ir palieka jį be priežiūros iki 2021-02-25 d. 1.03 val., taip pat nevykdo nuteistųjų priežiūros kamerose nuo 1.39 val. iki 2.46 val., nuo 3.58 val. iki nuteistųjų rytinio maitinimo (6.40 val. išeina iš posto ir palieka jį be priežiūros).
Atsakovas pareiškėjui J. R. inkriminavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos 2020 m. balandžio 1 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-88, 11.1. punkto (nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose), 82.2. punkto (draudžiama be tiesioginio ar aukštesnes vadovo pareigas einančio pataisos pareigūno leidimo ar nurodymo palikti postą, kol nebus pakeisti), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.15 punktą, kuriame nurodoma vykdyti Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams numatytas funkcijas (nakties metu, ne rečiau kaip du kartus per valandą, stebėti nuteistuosius pro kamerų durų langelius) pažeidimus.
Marijampolės PN direktorius 2021 m. balandžio 8 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo Išvadą Nr. 63/05-23. 2021 m. balandžio 27 d. Marijampolės PN direktorius priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamus įsakymus, kuriais pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos - papeikimai. Paminėti įsakymai buvo priimti remiantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 6, 10 dalimis (b. l. 9-29).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams - statutiniams valstybės (vidaus tarnybos) pareigūnams paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo.
Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 str. 12 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 buvo patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 3 punktas taip pat nustato, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 24 punktas).
Vertindamas administracinėje byloje ginčijamus įsakymus teismas pabrėžia, kad Tvarkos aprašo 21 punktas imperatyviai nurodo, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – Pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai.
Taigi, tarnybinis nusižengimas – tai priešinga teisei (vidaus tarnybai) veika, kurios priešingumas pasireiškia nesilaikymu teisės aktuose nustatytų draudimų, taip pat nevykdymu teisės normų nustatytų teisinių įpareigojimų. Pažymėtina ir tai, jog valstybės statutiniam pareigūnui pavedimai turi būti aiškūs, tikslūs, susiję su jo tiesioginių funkcijų vykdymu. Ginčo kontekste teismas pabrėžia, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) taip pat turi būti nurodyti motyvuotoje Išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti tinkamai kvalifikuojamas (nurodoma atitinkamai Statuto, ar kito įstatymo, Pareigybės charakteristikos ir t.t. konkreti norma), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Tvarkos aprašo normos nustato pareigą surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, po tokio pranešimo gavimo turi teisę pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Šiomis Tvarkos aprašo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti paminėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą.
Vertindamas ginčijamų įsakymų teisėtumą teismas taip pat akcentuoja, kad apygardos administracinio teismo atliekamas paskirtos tarnybinės nuobaudos vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas jau kilusio ginčo kontekste tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių vidaus tarnybos pareigūnui taikymo teisės teorijoje ir teismų praktikoje perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra šių teisinių santykių silpnesnioji šalis. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui – statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. S. tarnybinė nuobauda (papeikimas) paskirta už Instrukcijos (redakcija, galiojusi pažeidimų ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu) 11.1 punkto (asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama nuolatine elgesio kontrole nuteistųjų buvimo vietose - atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.15 punkto, kuriame nurodyta vykdyti Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose ir kituose teisės aktuose pareigūnams numatytas funkcijas (b. l. 95-96), pažeidimus. Priežiūros postų plane (toliau – Planas)(b. l. 97-100) įtvirtinta pareiga nakties metu, ne rečiau kaip du kartus per valandą, stebėti nuteistuosius pro kamerų durų langelius).
Pareiškėjui J. R. tarnybinė nuobauda (papeikimas) paskirta už Instrukcijos 11.1. punkto, 82.2. punkto (tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama be tiesioginio ar aukštesnes vadovo pareigas einančio pataisos pareigūno leidimo ar nurodymo palikti pataisos įstaigą, postą, kol nebus pakeisti), Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.15 punkto (b. l. 93-94) pažeidimus.
Šioje administracinėje byloje ginčas pagrinde kilo dėl Plane aprašyto Priežiūros posto Nr. 7 struktūros (ribų) bei tarnybos jame teisinio reglamentavimo apimties (pakankamumo). Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad Postas Nr. 7 yra Drausmės grupės patalpose, kurios išsidėstę per 2 aukštus, ir poste tarnybą nuolatos vykdo 2 pareigūnai. Instrukcijos 20.3 punktas (privalomi reikalavimai Plano turiniui) reglamentuoja, kad kiekvienam apsaugos ar priežiūros postui pagal tabelius suteikiamas numeris. Šiuose tabeliuose nurodoma kiekvieno apsaugos ir priežiūros posto vieta, apsaugos ir priežiūros postų skaičius ir išdėstymas, kurie yra Apsaugos ir priežiūros postų plano sudėtinė dalis; 20.6, 20.7 punktai apibrėžia, kad yra privaloma įstaigos stacionariųjų ir mobiliųjų priežiūros postų schema, įstaigos apsaugos postų schema; 20.9 punktas įpareigoja numatyti pataisos pareigūnų, vykdančių apsaugą, priežiūrą ir dinaminę priežiūrą, pareigas.
Įvertinus teismui atsakovo atstovo pateikto Plano ir jo priedų (b. l. 76-83, 97-100) turinį aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjų paaiškinimuose (b. l. 47-50, 53-55) ir skunde teismui išdėstytų argumentų dėl tarnybos Poste Nr. 7 ypatumų ir nepakankamo reglamentavimo. Išnagrinėjus teismui pateiktų Plano dokumentų turinį, darytina išvada, kad tarnyba Poste Nr. 7 nėra reglamentuota detaliai ir nedviprasmiškai. Plane neatsispindi konkrečios pareigūnų buvimo vietos 1 ir 2 pastato aukštuose, taip pat neišskirti atskirų aukštų postų perimetrai (ribos), nėra jokių duomenų apie faktiškai dviejų postų buvimą, nėra jokių draudimų tarnybą atliekantiems pareigūnams judėti iš 1 aukšto į 2 ir atvirkščiai. Visos šios aplinkybės turi būti aiškinamos pareiškėjų naudai ir todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjai atskirais atvejais palieka Postą Nr. 7 laikytina nepagrįsta.
Pareiškėjams taip pat buvo inkriminuota, kad netinkamai vykdė Drausmės grupės nuteistųjų elgesio kontrolę ir iš esmės pažeidė Plane aprašyto Posto Nr. 7 reikalavimus – nakties metu, ne rečiau kaip du kartus per valandą, stebėti nuteistuosius pro kamerų durų akutes.
Atsiliepimas
Atsakovas Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjai turėjo pareigą stebėti kas 30 minučių, pareiškėjai teigė, jog 30 minučių laiko intervalas teisės aktuose neapibrėžtas. Teismas iš dalies pritaria pareiškėjų argumentams ir pabrėžia, kad teisės aktai nenumato pareiškėjams pareigos kas 30 minučių pažvelgti pro kameros durų langelį. Plane įtvirtinta ne 30 minučių terminas, o laiko intervalas apibrėžtas gan nekonkrečiai – 2 kartus per valandą. Dėl šios priežasties teismas laiko nepagrįstu Išvados teiginį, kad pažvelgti pro langelį pareiškėjai privalėjo tiksliai kas 30 minučių. Atsakovui nėra kliūčių Plane nustatyti kitokius laiko intervalus, neprieštaraujančius Instrukcijos imperatyvioms nuostatoms.
Atsakovas Išvados teiginius dėl pareigūnų nuolatinio buvimo po vieną atskiruose Drausmės grupės pastato aukštuose ir 30 minučių intervalo tarp patikrinimų grindžia iš esmės vien tik pareigūnų A. Ž., E. A., D. K., V. C., J. S., V. L. tarnybinių pranešimų (paaiškinimų) duomenimis (b. l. 86-92).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu apklaustų pareigūnų paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais patvirtinti aplinkybėms, kurios turi būti įrodinėjamos tam skirtais rašytiniais įrodymais – pareigūno tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, tiksliai apibrėžiančiais tiek jo funkcijas tarnybos vietoje, tiek konkrečius veiksmus, kuriuos privalo atlikti jas įgyvendindamas. Nagrinėjamu atveju, kai ginčo faktinės aplinkybės nėra pakankamai detaliai reglamentuotos Instrukcijoje, Pareigybės aprašyme, Plane, laikytina, kad atsakovas, tinkamai nereglamentavęs pareigūnų tarnybos tvarkos Poste Nr. 7, dėl jos nepakankamo apibrėžtumo negali pritaikyti tarnybinės atsakomybės pareigūnams (pareiškėjams).
Statuto 38 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Statuto 38 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
Teismui pateikti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjai atskirais atvejais valandos laikotarpyje du kartus nestebėjo atskirų Drausmės grupės kamerų pro durų langelius, tačiau teismas tai vertina kaip mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, už kurį tarnybinė nuobauda neskiriama, nes tai tiki formalūs pažeidimai, kurie nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Be to, šiai išvadai netiesioginės įtakos turi ir vaizdo įrašų kokybė (atskiri trikdžiai), kai nėra galimybės vizualiai įvertinti įraše fiksuojamo laiko trukmės (b. l. 40, 123-129).
Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjams tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – valstybės pareigūno neteisėto elgesio (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjų kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu atsakovui pažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatas. Minėtame Tvarkos apraše įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra pakankamo pagrindo neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų priešingus teisei veiksmus, pareiškėjų skundas patenkintinas ir skundžiami įsakymai, kuriais pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, panaikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Likusieji tiek pareiškėjų, pareiškėjo atstovo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir E. Ž. Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V, de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų A. S., J. R. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. Nr. 21/08-299 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui A. S.“.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 21/08-305 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui J. R.“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.