- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-277-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00232-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- J. J.
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. 2016 m. kovo 21 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), VšĮ Kelmės ligoninės teritorijoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Vento“, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini), ažiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į aikštelėje stovintį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. Š., ir jį apgadino.
Be to, J. J. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį patrauktas ir už tai, kad jis, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 21 d. nuosavu automobiliu atvyko į Kelmės ligoninę aplankyti ten besigydančio giminaičio. Statydamas automobilį prie ligoninės įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, važiavo atbuline eiga, galinio matymo veidrodėlyje pamatęs, kad privažiavo arti kitos transporto priemonės, nuvažiavo į kitą vietą, kur laisvai pasistatė savo automobilį. Jokio trenksmo garso negirdėjo, smūgio, kuris turėtų būti kontaktuojant su kitu automobiliu, nepajuto. Neprisimena, kad būtų apžiūrinėjęs savo automobilį, nes neturėjo nei mažiausio įtarimo, kad važiuodamas atbuline eiga apgadino savo ar svetimą automobilį. Ligoninėje lankydamas giminaitį užtruko daugiau kaip valandą laiko. Visą tą laiką jo automobilis stovėjo prie ligoninės, jam niekas dėl padaryto pažeidimo pretenzijų nereiškė. Po kelių dienų atvykę policijos pareigūnai, apžiūrėję jo automobilį, parodė įbrėžimą ant galinio bamperio kairės pusės. Jis neginčija, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, dėl padaryto pažeidimo labai pergyvena, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.
Eismo įvykio vietos schemoje (5 b. l.), foto nuotraukose eismo įvykio vietoje (6 b. l.) užfiksuotas apgadintas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. Š., (duomenys neskelbtini), Kelmės ligoninės teritorijoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, matyti, kad apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje ir dešinės pusės priekinis sparnas.
Iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto (9 b. l.), foto nuotraukų (7-8 b. l.) matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. apžiūrėjus J. J. priklausantį automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. kieme (duomenys neskelbtini), užfiksuoti įbrėžimai, esantys ant automobilio kairės pusės galinio bamperio, kairės pusės galinio sparno, kairės pusės galinių durelių.
Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad J. J. nebuvo pakankamai atidus ir atsargus vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, galine automobilio dalimi kliudė toje aikštelėje stovėjusį A. Š. automobilį „Mazda“ ir jį apgadino, todėl J. J. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Administracinio teisės pažeidimo protokole (2 b. l.) nurodyta, kad J. J. eismo įvykį padarė 2016 m. kovo 23 d., tačiau iš visos bylos medžiagos matyti, kad tą dieną policijos pareigūnai gavo pranešimą apie padarytą eismo įvykį, iš paties J. J. paaiškinimo ir pareigūnų apklaustos L. G., mačiausios eismo įvykį, paaiškinimo (13 b. l.) matyti, kad tai įvyko 2016 m. kovo 21 d. apie 10 val., todėl pažeidimo padaryto data ir laikas, nurodyti protokole, tikslinami, nurodant, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. kovo 21 d. apie 10 val.
Be to, J. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, nepranešęs policijai apie eismo įvykį, jo padarytą 2016 m. kovo 23 d. 14 val. 10 min Kelmės ligoninės teritorijoje, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Šalies argumentai
J. J. nurodė, jog nepastebėjęs, kad važiuodamas atbuline eiga, apgadino savo ir svetimą automobilį – smūgio garso negirdėjęs, kontakto su kitu automobiliu nepajutęs. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo matyti, kad jis pastatęs automobilį kitoje vietoje, nuėjo lankyti ligoninės besigydančio savo giminaičio, užtruko ilgiau nei valandą. Praėjus porai dienų po įvykio, policijos pareigūnams apžiūrėjus J. J. automobilį, buvo matomi įbrėžimai, patvirtinantys kontaktą su kita transporto priemone. Iš automobilių apžiūros duomenų galima spręsti, kad automobiliai apgadinti nežymiai – matomi tik įbrėžimai. Kaip matyti iš VĮ “Regitra” transporto priemonių registro informacijos (16 b. l.), techninės apžiūros IS įrašo (17 b. l.), LR transporto priemonių draudikų biuro duomenų (18 b. l.), J. J. priklausantis ir jo vairuojamas automobilis „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam buvo atlikta vadybinė techninė apžiūra. Iš vairuotojo pažymėjimo (23 b. l.) matyti, kad J. J. turi teisę vairuoti transporto priemones, iš pažymos apie asmens baustumą (19-22 b. l.) matyti, kad jis niekada nebuvo baustas už grubius KET pažeidimus, piktnaudžiavimą alkoholiu. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadas, kad susidūrimas su kitu automobiliu nebuvo stiprus, dėl to J. J. galėjo nepastebėti, kad kliudė kitą mašiną, priežasčių, dėl kurių jam būtų buvę naudinga pasišalinti iš eismo įvykio vietos, padarius nedidelį eismo įvykį, nenustatyta, eismo įvykio pėdsakų jis nepašalino, nors išvažiavęs iš eismo įvykio vietos, iki pareigūnų atvykimo į jo namus turėjo realią galimybę tai padaryti. Aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nesuprasdamas, kad tai jis sukėlė eismo įvykį, J. J. neturėjo. Tai reiškia, kad ir J. J. pasitraukimas iš įvykio vietos nelaikytinas pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinė byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad J. J. kaltu prisipažino, gailisi nusižengęs, nukentėjusiojo atsiprašė (28 b. l.), todėl prisipažinimas laikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jis turi dvi galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, vieną už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestintomis prekėmis – cigaretėmis, todėl jam skirtina didžiausia bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, teismas
nutarė:
J. J. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) bauda.
Administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. J. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.