- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1384-173/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- UAB „Libra Vitalis“
- Atsakovas
- UAB „SDG“
- Advokatai
- Dalius Povilius
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Libra Vitalis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Libra Vitalis“ ieškinį atsakovui UAB „SDG“, dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo bankrutuojanti UAB „Ikspritas“,
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Libra Vitalis" pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „SDG" 9422,93 Lt skolai grąžinti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2007 m. gruodžio 5 d. su UAB „Iksprintas" sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-2007.12.05, o su UAB „SDG" - laidavimo sutartį Nr. L-2007.12.05, kurios 1.1. punktas atsakovą įpareigojo solidariai atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi, jeigu tretysis asmuo neįvykdys prievolių, įskaitant delspinigių ir kitų netesybų mokėjimą, pagal 2007 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-2007.12.05. Pagal Delspinigių ir įsiskolinimų paskaičiavimo lentelę, 2009 m. rugsėjo 3 d. tretysis asmuo ieškovui buvo skolingas 32375,62 Lt bei 1812,72 Lt delspinigių. Pareikalavus įsiskolinimus padengti laiduotojui (atsakovui), 2009 m. rugsėjo 9 d. pastarasis grąžino tik 24764,41 Lt jų dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų turinį, teismas nustatė, kad UAB „Iksprintas" skola ieškovui už parduotas prekes sudarė 24.765,41 Lt (b.l. 10-34, 90-94). Iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir Delspinigių ir įsiskolinimo paskaičiavimo lentelės (b.l. 35-42), teismas taip pat nustatė, jog iš laiduotojo atgavęs 24.765,41 Lt, ieškovas pirmiausia užskaitė vienašališkai apskaičiuotus, įmonės buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytus, iš atsakovo (laiduotojo) bei trečiojo asmens (pirkėjo) nepareikalautus delspinigius, o likusią 9.422,93 Lt sumą, kurią buvo prašoma priteisti, ieškovas įvardino kaip skolą už neapmokėtas prekes. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad UAB „Iksprintas" pradėjo vėluoti atsiskaityti ieškovui dar nuo 2008 m. kovo 5 d., o šis ir toliau tiekė jam prekes ir nei karto nepateikė reikalavimo sumokėti delspinigių (t.y. nebendradarbiavo), teismas sprendė, kad susiklosčiusių verslo santykių eigoje ieškovui nenorint prarasti gero kliento, delspinigiai niekada ir nebuvo skaičiuojami, o įmokų paskirstymas pirmiau užskaitant delspinigius buvo atliktas ne jų gavimo momentu, o tik vėliau, kai paaiškėjo, kad buvęs pelningu klientas tapo nemokiu, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodomas, kad šalių laidavimo sutartis ir minimus santykius reglamentuojančios CK normos nenumato privalomos kreditoriaus pareigos informuoti laiduotoją apie kiekvieną skolininko prievolės pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie bylos šalių bendradarbiavimą, nutylėjo aplinkybes, jog atsakovo ir trečiojo
asmens įmonės buvo susijusios. Apylinkės teisme UAB „SDG" atstovavo E. S.. Byloje yra nustatyta, kad minėtas asmuo prieš tampant UAB „Iksprintas" direktoriumi dirbo UAB „SDG". Būtent jis yra pasirašęs 2007m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-2007.12.05 ir būtent su juo buvo derinti įmonių atsiskaitymo klausimai. Sunkėjant UAB „Iksprintas" finansinei padėčiai (įmonė bylos nagrinėjimo metu paskelbta bankrutuojančia) minėtas asmuo atsistatydino iš UAB „Iksprintas" direktoriaus pareigų ir vėl grįžo dirbti į UAB „SDG" strategijos direktoriumi. Dėl to, apeliantas ne tik, kad nebuvo įpareigotas pranešti laiduotojui apie skolininko vykdomus sutarties pažeidimus, tačiau tam ir nebuvo jokio faktinio pagrindo, nes laiduotojas puikiausiai šias aplinkybes žinojo. Apylinkės teismas siekdamas pagrįsti savo neteisingą sprendimą ignoravo šį, jo pozicijai prieštaraujantį faktą, kas daro jo sprendimą naikintinu. Be to, skolininko prievolė bendradarbiauti su laiduotoju yra nepalyginamai žymesnė nei kreditoriaus. Juk būtent skolininkui pažeidus prievolę atsiranda pagrindas laiduotojo atsakomybei. Būtent skolininko veiksmai sąlygoja laiduotojo pareigą. Juk skolininkui pranešus apie prievolių pažeidimą, kreditoriui jokia prasme nėra net teorinės pareigos pakartotinai apie tai informuoti laiduotoją. Susidaro neabejotinai aiški situacija, kad jeigu laiduotojas ir nežinojo apie susidariusią padėtį, tai dėl to skolininkas yra kaltesnis daug didesne prasme nei gali būti teoriškai kaltas kreditorius. Tokiu atveju ir atsakomybė už susidariusią situaciją turi tekti skolininkui, tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu skolininkas ir laiduotojas faktiškai buvo atleistas nuo netesybų mokėjimo.
Sprendimo išvadas, kad delspinigiai iš viso nebuvo apskaičiuoti yra nepagrįsti bei prieštarauja reikalavimo pagrindą sudarančių sutarčių nuostatoms. Teiginiai apie būtinybę delspinigius apskaityti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas yra deklaratyvūs ir neaiškūs. Neįvertinta, kad delspinigių atsiradimą sąlygojo skolininko (trečiojo asmens), o ne ieškovo, veiksmai. Negalėdamas įtakoti jų atsiradimo, apeliantas negalėjo siekti pasipelnyti arba piktnaudžiauti savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Atsakovas nurodė, kad atsakovo įmoka, apmokėjus trečiojo asmens nurodytą įsiskolinimo sumą, ieškovui pilnai padengia įsiskolinimą už prekes, todėl, ieškovui neprieštaravus, jis neturėjo teisės šias įmokas panaudoti delspinigiams užskaityti, o atsakovas turi būti laikomas laiku tinkamai įvykdęs pagrindinę prievolę. Ieškovas niekada nereikalavo mokėti delspinigių, nenurodė jų dydžio, o tai rodo, kad šalys sutartį suprato ir vykdė vienodai, užskaitant visus mokėjimus pagrindinės prievolės dengimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Be to, ieškovas pažeidė ne tik sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principus (CK 6.200 str. 2-3 d.), savo iniciatyva taikant tokią mokėjimų užskaitymo tvarką, bet ir pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Trečiajam asmeniui vėluojant atsiskaityti už prekes, ieškovas ir toliau jas tiekė, teigdamas nenorintis prarasti gero kliento, niekada neinformavo apie delspinigių skaičiavimą, jų neįtraukė į PVM sąskaitas-faktūras. Pats delspinigių skaičiavimo faktas atsakovui ir trečiajam asmeniui nebuvo žinomas, jis taip pat nebuvo užfiksuotas ieškovo finansiniuose dokumentuose, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi trečiojo asmens mokėjimai buvo įskaitomi pagrindinės prievolės padengimui.
Svarbi aplinkybė ta, jog tik nutrūkus trečiojo asmens prievoliniams santykiams su ieškovu, buvo pateikta jo mokėjimų įskaitymo tvarka, nurodant, kad pirmiausia buvo įskaitomas delspinigių mokėjimas, o ne apmokama pagrindinė prievolė (CK 6.200 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad,, delspinigiai, susiklosčiusių santykių eigoje ieškovui nenorint prarasti gero kliento, niekada ir nebuvo skaičiuojami, o įmokų paskirstymas pirmiau užskaitant delspinigius buvo darytas ne įmokų gavimo momentu, o tik vėliau, kai paaiškėjo, kad buvęs pelningu klientas tapo nemokiu".
Apeliacinis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162-6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6. 154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Sutarties esmė yra šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų(CK 6.162 straipsnio 2 dalis).
CK 6. 193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus. Jos turi būti aiškinamos sąžiningai(CK 6.193 straipsnio 3 dalis).
Palūkanų, mokėtinų už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, paskirtis sutartiniuose santykiuose yra ne tik kompensuoti kreditoriaus praradimus, bet ir drausminti skolininką. Vienas iš sutarties vykdymo principų yra tai, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Pagal šį įstatymą pareigą bendradarbiauti turi abi sutarties šalys. Jos turi padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie su prievolės vykdymu susijusius faktus, siekti išvengti nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. gruodžio 5 d. UAB „Libra Vitalis“ ir tretysis asmuo UAB „Iksprintas“sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-2007.12.05. Šalys sutarė, kad Pirkėjas(UAB „Iksprintas) sumoka pardavėjui už pateiktas prekes per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos pagal Pardavėjo(UAB „Libra Vitalis) PVM sąskaitos faktūros duomenis(Sutarties 5.1 punktas). Jei Pirkėjas pažeis šios sutarties 5.1 punkte nustatytą mokėjimo terminą, tai jis Pardavėjui moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną(Sutarties 5.2 punktas). Tuo atveju, jeigu Pirkėjas neįvykdys šia sutartimi prisiimtų savo prievolių ar jų dalies, arba jas įvykdys netinkamai Pardavėjas turės teisę ne ginčo tvarka pareikšti savo reikalavimus dėl prievolių pagal šią sutartį įvykdymo laiduotojui UAB „SDG“ prisiėmusiam solidarią prievolę atsakyti pagal šios sutarties įsipareigojimus kartu su pirkėju 2007m. gruodžio 5 d. laidavimo sutartimi nr. L-2007m. gruodžio 5 d.(Sutarties 5.3 punktas).
Šalies argumentai
Ieškovas PVM sąskaitose-faktūrose nurodydavo jų apmokėjimo terminus, kurių atsakovas nesilaikydavo(b. l. 10-34; 35-42;). Tačiau ieškovas palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6d. pareikalavo tik 2008 m. rugsėjo 4 d. Kolegija daro išvadą, kad negalima laikyti, jog atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti už prekes PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais terminais. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta tinkamai vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagrįstai atsižvelgus ir tinkamai įvertinus šalių tarpusavio praktiką bei elgesį:šalys buvo sutarusios dėl apmokėjimo terminų ir delspinigių, bet UAB „Iksprintas“ nuo 2008 m. kovo 5d. vėlavo atsiskaityti už gautas prekes, ieškovas ir toliau tiekė prekes, nereikalavo sumokėti delspinigius, išrašomose sąskaitose-faktūrose buvo nurodomos tik pinigų sumos už eilines prekes. Delspinigiai pradėti skaičiuoti tik tada, kai UAB „Ikspritas“ tapo nemokia. Byloje nustatytos aplinkybės teikia teisinį pagrindą išvadai, kad šalys sutartimi nebuvo sulygusios dėl griežtų atsiskaitymo pagal sutartį terminų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nekonstatavo šių terminų praleidimo ir netinkamo prievolės vykdymo, pagrįstai netaikė CK 6. 210 straipsnio, nes šalys buvo sutarusios kitaip.
Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Iš ieškovo valstybei išieškotina 4, 05 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Išieškoti iš ieškovo UAB „Libra Vitalis“, įmonės kodas 140817146, valstybei 4, 05 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.