Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad V. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus ir tokiais veiksmais V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad nuo 2017-08-16 iki 2017-09-15 atliko UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisė aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, kuris įformintas 2017-09-15 surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-6167, patikrinimo metu buvo tikrinta piniginių lėšų judėjimas kasoje ir bankų sąskaitose, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą, kreditorius, debitorius, pirkimus, pardavimus nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, ir nustatyta, kad: UAB (duomenys neskelbtini) (kodas 133472116) juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtoja įregistruota 1995-11-01, PVM mokėtojo kodas LT33472113. Bendrovės akcininkai: V. B. valdo 34 proc. akcijų, A. V. K.- 33 proc. akcijų, M. K. - 33 proc. akcijų. Bendrovės direktorius A. V. K.nuo 2017-07-07, iki 2017-07-07 - V. B., buhalterė A. B. nuo 2017-05-01. Bendrovėje dirba 18 darbuotojų. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-03-01 duomenimis (operatyvaus patikrinimo laikotarpio pradžiai) Bendrovė biudžetui buvo skolinga 186657,76 Eur, 2017-07-31 duomenimis ((operatyvaus patikrinimo laikotarpio pabaigai) – 215366,01 Eur, 2017-11-15 (pareiškimo surašymo dienai) – 117846,06 Eur. Operatyvus patikrinimas atliktas pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31. Bendrovė operatyviam patikrinimui pateikė dokumentus: kasos apyskaitas bei dokumentus, banko sąskaitos išrašus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31, įmonės turto anketą, kreditorių ir debitorių sąrašus 2017-07-31, balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą 2017-03-31. Bendrovėje 2016-12-28 įsakymu Nr. DI-16/12/28 paskirti 5 atskaitingi asmenys: V. B., V. I. Š., R. L., A. V. K., V. M., bendrovė pateikė atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, kurios sudaromos kiekvieną mėnesį. Operatyvaus patikrinimo metu patikrinta kasos knyga, kasos apyvartos žiniaraščiai bei kiti kasos dokumentai už laikotarpi nuo 2016-08-01 iki 2017-07-31. Nustatyta, kad lėšų likutis kasoje 2016-08-01 buvo 9390,18 Eur. Per tikrinamą laikotarpį į kasą gauta 500387,88 Eur pajamų, iš kasos išmokėta 504621,89 Eur, likutis kasoje 2017-07-31 - 5156,17 Eur. Pajamos buvo gautos iš parduotuvių už parduotas prekes, už prekes pagal sąskaitas parduotas fiziniams ir juridiniams asmenims. Išlaidos (kitiems kreditoriams): 116687,46 Eur darbo užmokestis darbuotojams; 3504,12 Eur atsiskaitymai su kreditoriais; 187585,20 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, iš kurių kitiems kreditoriams 179873,97 Eur; pagal 2016-12-01 paramos sutartį 2016-12-16 suteikė 2800,00 Eur, 2016-10-30 2600,00 Eur piniginę paramą Kauno rankinio klubui (duomenys neskelbtini) - viso 305465,55 Eur, iš jų pažeidžiantys atsiskaitymo eiliškumą 215366,01 Eur (įsiskolinimas biudžetui operatyvaus patikrinimo laikotarpio pabaigai). Šie atsiskaitymai įrodo, kad Bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, padarė pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Šiuo pažeidimu VMI prie FM buvo padaryta 117846,06 Eur dydžio žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes VMI prie FM pareiškime prašoma UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. B. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200Eur dydžio baudą, bei priteisti iš V. B. 117846,06 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.

V. B. prisipažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, parodė, kad dėl finansinių problemų bendrovė negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl pirmiausia mokėdavo tiekėjams už būtinas paslaugas, kad išgyventų. Dėl mokėjimų tvarkos nesutarė su akcininkais, todėl dabar dirba ne direktoriumi, bet projektų vadovu. Skiriant baudą prašė atsižvelgti į tai, kad augina du mažamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir V. B. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-9), 2017-09-15 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR 1042-6167 (b. l. 10-14); 2017-08-18 UAB (duomenys neskelbtini) dabartinio direktoriaus A. V. K. (nuo 2017-07-07) paaiškinimas, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl įmonės sunkios finansinės padėties (dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių, veiklos pobūdžio, dėl tam tikrų atsiskaitymo sąlygų su kitomis įmonėmis ir kt.), turimą mokestinę nepriemoką Bendrovė pažada sumokėti iki šių metų pabaigos (b. l. 15-16); administracinių nusižengimų registro duomenys, iš kurių matyti, kad V. B. 2016-10-25 buvo nubaustas pagal ATPK 50(6) str. 1 d. dėl kreditorinių teisių pažeidimo 1448 Eur bauda, 2016-12-05 bauda sumokėta (b. l. 17); UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaitos kortelės (b. l. 18-22); UAB (duomenys neskelbtini) kasos žiniaraščio ir banko sąskaitų išrašų kopijos (b. l. 23-57); kita bylos medžiaga.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad V. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryti 117846,06 Eur dydžio nuostoliai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šios bendrovės buvęs direktorius (iki 2017-07-07) V. B.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino nusižengęs ir gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. B. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.