Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė R. U. (buvusi pavardė B.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuoka Lietuvoje nebuvo įregistruota. Iki santuokos sudarymo jie susilaukė nepilnametės dukros G. B. (gim. (duomenys neskelbtini) Šalys santuoką sudarė jau po to, kai susilaukė dukros, gyveno (duomenys neskelbtini). Pablogėjus santykiams, atsakovė kartu su dukra G. 2021 metų gegužės mėnesį išvyko gyventi į Lietuvą, tuo tarpu ieškovas ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad jų sudaryta santuoka nenutraukta nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje (kadangi santuoka Lietuvoje nebuvo įregistruota). Teigia, jog atsakovė įregistravo naują santuoką su D. U., nors su ieškovu santuoka nebuvo nutraukta. Šiuo metu nėra galimybės nutraukti santuokos sudarytos tarp ieškovo su atsakove, nes Lietuvoje ji nebuvo įregistruota. Tuo tarpu įregistruoti su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos ieškovas negali dėl to, kad ji yra sudariusi antrą santuoką su D. U.. Ieškovas Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius jo prašymą atmetė bei išaiškino jo teisę kreiptis dėl santuokos su atsakove įtraukimo į apskaitą Lietuvoje. Ieškovas pateikė prašymą Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui (pagal savo gyvenamąją vietą) prašymą įtraukti jo ir Atsakovės užsienyje ((duomenys neskelbtini)) įregistruotą santuoką į apskaitą Lietuvoje, tačiau Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus specialistė elektroniniu laišku Ieškovo atstovui nurodė, kad tokio prašymo nenagrinės, kadangi atsakovė Lietuvoje yra įregistravusi kitą santuoką ir ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl atsakovės ir D. U. sudarytos santuokos pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas negali nei įregistruoti, nei nutraukti (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarytos santuokos, visa tai ieškovui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovės ir D. U. sudarytos santuokos pripažinimas negaliojančia galimas tik teismo sprendimu, todėl ieškovas šiuo ieškiniu kreipiasi į teismą ir prašo pripažinti atsakovės ir D. U. sudarytą santuoką negaliojančia ab initio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos CK 3.12–3.17 straipsniuose numatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat CK 3.21 straipsnio 3 dalyje, 3.39 ir 3.40 straipsniuose numatytais pagrindais. CK 3.16 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo, sudaręs santuoką ir įstatymų nustatyta tvarka jos nenutraukęs, negali sudaryti kitos santuokos, t. y. vyras ar moteris negali turėti dviejų sutuoktinių. CK 3.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.16 ir 3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas, gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliūtis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį. Ieškovas nurodo, kad atsakovė šiuo atveju atsakovė grubiai pažeidė imperatyvias CK 3.16 straipsnyje nustatytas materialinės teisės normas ir sudarė naują santuoką, nenutraukusi įstatymų nustatyta tvarka pirmosios galiojančios santuokos, sudarytos su ieškovu. Ieškovo teigimu, toks atsakovės elgesys sukėlė ir sukelia jam teisines pasekmes, nes jis negali nutraukti santuokos su atsakove (kadangi negali jos įregistruoti), ir dėl to negali sudaryti naujos santuokos. Ieškovas taip pat negali išspręsti kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, todėl iš esmės yra teisinio neapibrėžtumo būsenoje. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė pilnai.