Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-73-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
eAN2-73-626/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-73-626/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-01049-2018-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nutarimo, kuriuo T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. J. nubaustas už tai, kad jis, 2018-04-20, apie 23.25 val., Vilniuje, Gariūnų gatvėje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiųjų patrulių N. G. ir M. M. teisėtiems ir aiškiai išreikštiems (per garsiakalbį liepiant sustoti ir įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius) reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir, padidinęs vairuojamo automobilio greitį, nuvažiavo.

Šalies argumentai

2. T. J. pateikė skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, kuriame prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Pasak apelianto jo kaltė pagrįsta abejonėmis, o taip pat jo veiksmuose nėra tyčios, apibūdintos ANK 8 straipsnis.

3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad policijos pareigūnų reikalavimas stabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas. Nurodo, kad pirmą kartą policijos automobilį su įjungtais švyturėliais T. J. pro galinio vaizdo veidrodį pastebėjo Lentvario g., Vilniuje, netoli VĮ „Regitros“ bei „Tuvlitos“ pastatų ir tuo metu, kai policijos automobilis priartėjo prie pat jo vairuojamo VW automobilio, jį lenkė ir nurodė sustoti. Jis iškart pakluso pareigūnų reikalavimui ir sustojo Lentvario g., prie geležinkelio tilto. Šis faktas yra matomas vaizdo įraše, kuris buvo analizuojamas teismo posėdyje ir yra vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendime. Pažymi, kad viename vaizdo įraše užfiksuotas policijos automobilio, iš kurio buvo filmuojama, posūkis iš Kirtimų g. į Lentvario g., tačiau nesimato T. J. transporto priemonės (įrašo failo pavadinimas: [01] alwa_20180420_222723_F), kitame įraše užfiksuotas T. J. transporto priemonės stabdymo momentas (įrašo failo pavadinimas: [02] event_20180420_222751_F) (b. l. 75). Antro įrašo trukmė 30 sekundžių; filmuotas kelio atstumas – apie 400 m. Byloje pateiktose nuotraukose parodyta ir aprašyta šio veiksmo vieta (b. l. 76-77). Taip pat nurodo, kad vaizdo įrašo ([02] event_20180420_222751_F) pradžioje galima matyti įjungtus T. J. automobilio VW Golf avarinės signalizacijos žibintus, po to matomi įjungti stabdymo žibintai, greitis sumažėja ir sustojama saugioje vietoje, įvertinant tamsų paros laiką, gatvės apšvietimo nebuvimą ir duobėtus kelkraščius, kas patvirtina, kad T. J. pastebėjo policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir buvo pasiruošęs vykdyti policijos reikalavimus bei stabdyti savo transporto priemonę. Jis elgėsi protingai, nebėgo nuo policijos pareigūnų, sumažino greitį ir sustabdė automobilį; jis elgėsi būtent taip, kaip byloje pateiktoje publikacijoje (delfi.lt) apie transporto priemonės stabdymą savo paaiškinimus pateikia Kelių policijos specialistas (b. l. 79). Byloje taip pat pateikta apie 4 min. trukmės policijos automobilio sistemų veikimo ataskaita (nuo 23.25.00 val. iki 23.29.38 val.), pagal kurią galima daryti išvadą, kad garso sistemos iki pat policijos ir T. J. automobilių sustojimo veikė tik apie 26 sekundes (nuo 23 val. 27 min. 46 sek. iki 23 val. 28 min. 12 sek.), maždaug tiek, kiek trunka antras vaizdo įrašas ([02] event_20180420_222751_F). Tuo tarpu (pasak apelianto) jokių įrodymų, kad T. J. transporto priemonė buvo stabdoma Gariūnų gatvėje, kad buvo naudojamos teisės aktuose numatytos stabdymo priemonės, garso signalai, nurodymai sustoti per garsiakalbį ir pan., nėra. Nesutinka ir su teismo argumentu, kad buvo įjungta sirena ir garsiakalbis, nes ataskaitoje nenurodomas garsiakalbio veikimas, o tik garso sirenos veikimas, todėl jis jokių nurodymų per garsiakalbį negirdėjo.

4. Pasak apelianto, priešingai nei nurodo teismas, T. J. veiksmuose nebuvo tyčios ir ketinimų nepaklusti policijos pareigūnų reikalavimams bei pasišalinti nuo jų. Be to, T. J. neturėjo ir jokių motyvų ar objektyvių priežasčių bėgti nuo policijos; sustabdžius jo blaivumas buvo patikrintas ir, kaip rodo protokolo duomenys, nustatytos 0,00 promilių.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apelianto nuomone, byloje yra daug abejonių, kurių nėra galimybės pašalinti, todėl jos turi būti aiškinamos jo naudai. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad iš pateiktos policijos tarnybinio automobilio sistemos veikimo ataskaitos neįmanoma nustatyti, ar iki 23.25 val. 00 sek. tarnybinio automobilio šviesos ir garso sistema buvo įjungta (nutarimo 5 psl.). Toliau kalbama apie pareigą reaguoti į švyturėlių mėlynos ir raudonos spalvų signalus ir galimai netinkamą T. J. elgesį tokių signalų atžvilgiu. Šiuo klausimu pažymi, kad pirmajame nedidėlės trukmės vaizdo įraše ([01] alwa_20180420_222723_F), kurį minėjo teismas, iš policijos automobilio tam tikru atstumu matomi trys šalia vienas kito važiuojantys automobiliai, vienas iš jų pasuko į dešinę (į Lentvario g.), kiti du nuvažiavo tiesiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal įrašą negalima identifikuoti sukančio automobilio, tačiau padarė išvadą, kad tai yra T. J. automobilis. Taigi konkretų neaiškumą teismas vertino T. J. nenaudai. Tačiau, apelianto nuomone, nepaisant tokios aplinkybės konstatavimo reikšmės, įraše galima matyti, kad kiti du automobiliai taip pat visiškai nereaguoja į važiuojantį iš paskos policijos automobilį (neužsidega stabdžių žibintai, nerodomi posūkiai ir pan.), kas iš esmės gali patvirtinti, kad policijos automobilis buvo pakankamai toli nuo visų trijų automobilių ir konkrečioje kelio atkarpoje nė vienas nematė objektyvaus poreikio duoti kelią ar stabdyti. Pažymi ir tai, kad transporto priemonių su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais nepraleidimas, nesustojimas ar kitoks kliudymas jų eismui užtraukia atsakomybę pagal kitą ANK straipsnį (ANK 417 straipsnio 6 dalis), tačiau šioje byloje nurodytos argumentacijos pagrindu apeliantui inkriminuotas nusižengimas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

6. Nurodo, jog pirmojo vaizdo įrašo pradžioje galime matyti, kad policijos automobilis iki sukimo manevro pradžios važiuoja Kirtimų gatve labai dideliu greičiu (apie 140 km/val.) ir tai, kad jis dar nėra prisiartinęs nei prie vieno automobilio. Todėl neturint objektyvių įrodymų, kas buvo iki šio įrašo pradžios ir vertinant aplinkybes pagal loginį dėsningumą, galima daryti išvadas, kad policijos automobilis nebuvo prisiartinęs prie T. J. automobilio Gariūnų gatvėje ir tai, kad T. J. automobilis VW Golf, kuris nepasižymi galingumu, net fiziškai (techniškai) negalėtų pasprukti (pabėgti) nuo 140 -160 km/val. greičiu važiuojančio policijos automobilio (jeigu toks būtų priartėjęs) ir nuvažiuoti tokį didelį atstumą nuo Gariūnų kalno, pravažiuoti šviesoforu reguliuojamą Gariūnų turgavietės sankryžą, toliau pakankamai didelę Kirtimų gatvės atkarpą nuo nurodytos sankryžos iki pat Lentvario gatvės, kurioje jau matome, kaip policijos automobilis dideliu greičiu (apie 110 km/val.) prisiartina prie T. J. automobilio. Kaip rodo vaizdo įrašas, per 15 sekundžių policijos automobilio greitis sumažėja nuo 110 iki 38 km/val. Apelianto nuomone, jeigu tokia situacija būtų Gariūnų gatvėje, tai ji turėtų atrodyti panašiai; jeigu T. J. bėgtų nuo policijos nuo pat Gariūnų kalno, tai vertinant policijos pareigūno nurodytus greičius (policijos automobilio apie 160 km/val., T. J. automobilio apie 110 km/val.), T. J. automobilis turėtų būti labai arti ir sekamas per visą nurodytą kelią, tačiau net pirmajame įraše T. J. automobilio nesimato, o pirmas priartėjimas matomas tik Lentvario gatvėje. Be to, dar kartą pabrėžia, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad T. J. buvo persekiojamas ilgą laiką nuo pat Gariūnų g., byloje nėra ir nuoseklių bei neprieštaringų policijos pareigūnų ir kito asmens (pareiškėjo) parodymų dėl konkrečių aplinkybių.

7. Taip pat nurodo, kad visų trijų liudytojų E. Š., M. M., N. G. parodymai dėl tų pačių vaizdo įraše neužfiksuotų aplinkybių, kiek tai susiję su įvykiais Gariūnų gatvėje ir galimais reikalavimais sustoti, yra pakankamai skirtingi ir kelia abejones dėl jų objektyvumo ir nuoseklumo. Liudytojų parodymai nepatvirtina, kad būtent T. J. automobilis buvo stabdomas Gariūnų ar Kirtimų gatvėse, kad šiose gatvėse buvo aiškiai išreikšti reikalavimai sustoti, kad T. J. objektyviai galėjo matyti, girdėti ir suprasti tokius reikalavimus. Pasak apelianto, pagal net galimas liudytojų nurodytas T. J. automobilio buvimo vietas ir atitinkamus atstumus pakankamai akivaizdu, kad jokio automobilio važiuojančio tamsiuoju paros metu identifikuoti neįmanoma, taip pat neįmanoma ir persekiojamam asmeniui suvokti, kad jam yra nukreipti reikalavimai sustoti. Pažymi, kad T. J. objektyviai neturėjo jokio pagrindo manyti ir žinoti, kad jo automobilis dėl kažkokių priežasčių galėjo būti ir buvo persekiojamas policijos pareigūnų.

8. Nurodo, jog taip pat skiriasi pareigūno N. G. parodymai ir situacijos apibūdinimas dėl stabdymo Lentvario gatvėje nuo vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. N. G. nurodė, kad priartėjus prie T. J. mašinos, T. J. nepakluso reikalavimui sustoti, padidino greitį, važiavo toliau ir sustojo tik jį užblokavus. Tuo tarpu įraše matyti, jog T. J. parodė ketinimo sustoti ženklus (avarinį ir stabdžių signalus), sulėtino greitį ir sustojo, o policijos automobilis po to, kai su juo susilygino, tiesiog jį apvažiavo, o ne blokavo vengiantį sustoti automobilį. Kitaip, policijos pareigūnas būtų priverstas sustoti priešpriešinėje eismo juostoje.

9. Byloje taip pat pateikti pavyzdiniai T. J. atstovo filmuoti vaizdo įrašai, daryti tamsiuoju ir šviesiuoju paros metu (įrašų failų pavadinimai: [03] dienos filmavimas, [04] dienos filmavimas, [05] nakt filmavimas ir [06] nakt filmavimas) (b. l. 75-77). Šiuose įrašuose matoma, kad tiek tamsiuoju, tiek šviesiuoju paros metu faktiškai neįmanoma identifikuoti nutolusius objektus, ir konkrečiai, matyti važiuojančius į Gariūnų g. kalną automobilius nuo liudytojų byloje nurodytų kelio vietų. Atstumas nuo E. Š. nurodytos vietos iki T. J. tariamos buvimo vietos (ant Gariūnų kalno) yra apie 2,3 km; atstumas nuo policijos automobilio tariamos buvimo vietos (Gariūnų tilto ar „Depo“ prekybos centro) iki T. J. tariamos buvimo vietos ant kalno galėjo būti nuo 1,4 iki 1 km. Esant tokiems atstumams, vietovės landšaftui ir matomumui, neįmanoma matyti ir identifikuoti konkrečios transporto priemonės. Pakankamai akivaizdu, kad iš tokio tariamo atstumo iki policijos automobilio Gariūnų g. ir pats T. J. negalėtų matyti ar girdėti policijos reikalavimų sustoti, jeigu tokie ir būtų. Nurodyti vaizdo įrašai buvo peržiūrėti 2018-11-07 teismo posėdyje, dėl jų teismo nutarime nepasisakoma.

10. Atsiliepimai į skundą nepateikti.

Skundas netenkinamas

11. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.

12. ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų); patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Taigi ANK 426 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

13. Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija), patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673. Antai policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

14. Pagal Instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palyginęs teisinį reguliavimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje su nustatytuoju Instrukcijos 25 punkte, nurodė, jog, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas; kita vertus, Instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartis byloje Nr. 2AT-18-689/2018).

16. Instrukcijos 30 punkte įtvirtinti privalomi nurodymai policijos patruliui, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti. Policijos Patrulis privalo: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas; esant galimybei, panaudoti automobilio priverstinio stabdymo priemones, prireikus, vadovaudamasis įstatymais, panaudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą; sustabdęs transporto priemonę, imtis visų atsargumo priemonių; esant būtinumui, teisės aktų nustatyta tvarka pristatyti transporto priemonę, vairuotoją ir keleivius į policijos įstaigą; nesustabdęs transporto priemonės, surašyti tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyti pažeidimo esmę, stabdymo aplinkybes ir priemones, kurių buvo imtasi pažeidėjui sulaikyti, informaciją apie transporto priemonę, taip pat vairuotojo ir keleivių požymius. Dirbdamas kompiuterizuotoje darbo vietoje šią informaciją privalo užregistruoti PRĮR pats, pasinaudodamas PPV modulio funkcionalumu.

17. Iš skundo turinio matyti, jog nėra ginčijama apylinkė, kad pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas. Apylinkės teismui nustatė, šiai išvadai pritaria ir apygardos teismas, jog pareigūnų reikalavimas T. J. sustabdyti jo vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf“ buvo teisėtas, nes gavus pranešimą apie daromus KET grubius pažeidimus, (b. l. 97-98), policijos pareigūnams kilo pareiga reaguoti į minėtą pranešimą, taip pat stabdyti.

Šalies argumentai

18. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog policijos reikalavimas buvo aiškiai išreikštas, nurodo, jog jis nesuprato, jog stabdomas būtent jo automobilis. Taip pat teigia, kad policijos automobilis su šviesos signalu buvo pakankamai toli, todėl jis neturėjo pareigos sustoti ir policijos automobilį praleisti. Nurodo, kad kai tik pamatė, jog yra stabdomas Lentvario gatvėje, iš karto sumažino greitį, įjungė avarinį automobilio signalą ir ieškojo kur gali sustoti, nes buvo tamsu ir kelkraštis nelygus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apylinkės teismas nustatė, kad priešingai nei nurodo apeliantas, yra nustatyta, jog policijos pareigūnų reikalavimas, apeliantui važiuojant Gariūnų gatve, o po to nusukus į Lentvario gatvę, buvo aiškiai išreikštas. Apygardos teismas įvertinęs skundžiamo nutarimo ir skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, pritaria šiai apylinkės tesimo išvadai.

20. Nagrinėjamu atveju kaltinimas T. J. pareikštas dėl to, kad jis važiuodamas Gariūnų gatve, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų aiškiai išreikštiems (per garsiakalbį liepiant sustoti ir įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius) reikalavimams sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir, padidinęs vairuojamo automobilio greitį, nuvažiavo.

21. Buvo tamsus paros metas. Iš policijos pareigūnų M. M. ir N. G. parodymų matyti, kad jie švyturėlius įsijungė iš karto gavę pranešimą apie pavojingai kelyje manevruojantį autoobilį. Apelianto vairuojamą automobilį pastebėjo Gariūnų gatvėje, ties parduotuve „Depo“, pradedantį kilti į kalną. Jų vairuojamas automobilis nuo apelianto vairuojamo automobilio buvo apie 300 m atstumu. Pasivijo T. J. vairuojamą automobilį ant kalno. Toje vietoje važiavo du sidabrinės spalvos „Volkswagen Golf“ automobiliai. Įsijungė garsinį signalą ir per garsiakalbį reikalavo sustoti. N. G. nurodė, jog pareikalavo, kad sustotų abu „golfai“. Vienas pradėjo stabdyti, o apeliantas atsidaręs automobilio langą „kažką pamojavo“ ir padidinęs greitį nuvažiavo Kirtimų link. Jie taip pat pradėjo stabdyti, tačiau iš paskos važiavęs pranešėjas E. Š. parodė, jog reikia važiuoti paskui nuvažiavusį „Volkswagen Golf“. Antrą kartą apelianto vairuojamą automobilį prisivijo ties posūkiu į Lentvario gatvę. Per garsiakalbį reikalavo sustoti, tačiau apeliantas nereagavo, todėl buvo sustabdytas užblokuojant. Aplinkybę, kad policijos pareigūnai buvo įsijungę švyturėlius ir per garsiakalbį reikalavo apeliantui sustoti, kad apeliantas nestojo, priešingai nei šalia važiavęs kitas automobilis, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas E. Š., kuris iki atvykstant policijos pareigūnams visą laiką stebėjo apelianto vairuojamą automobilį. Iš jo parodymų taip pat matyti, jog pirmą kartą policijos pareigūnai stabdė apelianto automobilį Gariūnų gatvėje, ant kalno, tuo metu jis pats važiavo paskui policijos automobilį, girdėjo policijos pareigųnų įjungtą garsinį signalą ir reikalavimą sustoti, nurodė pareigūnams, kad reikia važiuoti paskui nestojusį „Wolksvagen Golf“ automobilį. Taigi, E. Š. situaciją Gariūnų gatvėje matė gerai, nes važiavo paskui pareigūnus. E. Š. taip pat patvirtino, kad nuo Gariūnų gatvės iki automobilio „Wolksvagen Golf“ sustabdymo policijos pareigūnų vairuojamas automobilis važiavo su įjungtais švyturėliais. Iš policijos tarnybinio automobilio sistemos veikimo ataskaitos taip pat matyti, jog joje užfiksuotas laikotarpis nuo 23.25 val., tarnybinio policijos automobilio šviesos sistema buvo įjungta iki pat apelianto automobilio sustabdymo. Iš Vaizdo įrašo (pavadinimas „[01] alwa_20180420_222723_F.avi“), daryto tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo fiksavimo įranga (b. l. 75), matyti, jog policijos tarnybinis automobilis į Lentvario gatvę įsuka 23.27 val. 32 sek. Šiame vaizdo įraše matyti kelio ženkluose atsispindinčios švyturėlių šviesos, taip pat tai, kad prieš policijos tarnybinį automobilį važiuoja tik vienas lengvasis automobilis, kurio vairuotojas nestoja ir važiuoja toliau. Policijos tarnybinio automobilio garso sistema (sirena ir garsiakalbis) buvo įjungta nuo 23:26:57 iki 23:27:02; nuo 23:27:06 iki 23:27:25; nuo 23:27:46 iki 23:28:09 (su sekundžių protrūkiais), t. y. daugiau nei 1 minutę. Vaizdo įraše taip pat užfiksuotas laikotarpis nuo posūkio į Lentvario gatvę, iš kurio matyti, kad policijos automobilis yra pakankamai priartėjęs prie apelianto vairuojamo automobilio ir, kad automobilį vairavęs apeliantas, negalėjo nematyti policijos automobilio švyturėlių, ar negirdėti garsinio signalo. Matyti ir tai, kad apeliantas nors ir įsijungė avarinį signalą Lentvario gatvėje bei sumažino greitį, bet nesustojo ir važiavo toliau, pakankamai ilgą atstumą (iki tilto), kol policijos pareigūnai jam užblokavo kelią.

22. Taigi, apelianto versiją, kad jis Gariūnų gatvėje nesuprato, jog buvo stabdomas, paneigia policijos pareigūnų nuoseklūs ir sutampantys parodymai, taip pat pareiškėjo E. Š. parodymai, kurie patvirtino pareigūnų parodymus dėl pirmo reikalavimo sustabdyti automobilį bei jų visų nurodyta aplinkybė, kad reikalavimą sustoti suprato šalia apelianto važiuojantis tos pačios markės automobilis, kuris pradėjo stabdyti. Taip pat E. Š. rašytinis 2018-04-20 paaiškinimas, N. G. 2018-04-21 tarnybinis pranešimas. Aplinkybę dėl apelianto vairuojamo automobilio stabdymo antrą kartą patvirtino ir vaizdo medžiaga bei tarnybinio automobilio sistemos veikimo ataskaita. Pagrindo netikėti policijos pareigūnų ar E. Š. parodymais, apygardos teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų linkę apkalbėti apeliantą. Duomenų dėl šių asmenų šališkumo nenurodė ir apeliantas. Priešingai nei nurodo apeliantas, policijos pareigūnų ir pranešėjo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių iš esmės sutampa ir neprieštarauja vieni kitiems bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams, vaizdo medžiagai.

23. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytą, kad policijos pareigūnai stabdant apelianto automobilį iš esmės laikėsi Instrukcijos 30 punkte nustatytų reikalavimų (automobilis persekiotas visą laiką esant įjungtiems mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliams, įjungiant specialius garso signalus, per garsiakalbį reikalaujant sustabdyti transporto priemonę). Apelianto vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo persekiojamas reaguojant į pareiškėjo pranešimą bendruoju pagalbos centro telefonu ir ši aplinkybė policijos budėtojui buvo žinoma. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai persekiojant apelianto automobilį būtų palaikę nuolatinį ryšį su budėtoju, tačiau net ir nustačius tokius faktus, tokio pobūdžio pažeidimas galėtų būti vertinamas tik kaip formalus pažeidimas, neįtakojantis reikalavimo sustabdyti transporto priemonę aiškumo, ar apelianto galimybės suvokti iš jo reikalaujamo veiksmo.

24. Apelianto tyčią nepaklusti pareigūnų reikalavimams rodo jo elgesys pirmo policijos pareigūnų reikalavimo metu, kai jis, atidaręs langą, policijos pareigūnams pamojavo ir padidinęs greitį nuvažiavo Kirtimų pusėn. Taip pat tolesnis apelianto elgesys, kai policijos pareigūnai jį prisivijo antrą kartą (prieš apeliantui pradedant daryti posūkį į Lentvario gatvę). Buvo tamsu, aiškiai matėsi policijos pareigūnų žiburėliai, policijos pareigūnai važiavo už apelianto vairuojamo automobilio, tačiau jis nestojo kaip to reikalaujama ne tik KET , bet ir KET 12 punkte, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Nors kaltinime nurodyta, kad apeliantas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti Gariūnų gatvėje, tačiau apelianto veiksmai Lentvario gatvėje, kai jis sumažino greitį ir įjungė avarinį signalą, tačiau toliau važiavo iki policijos pareigūnai jo neblokavo, nėra pareigūnų reikalavimo sustoti įvykdymas. Pažymėtina, kad už posūkio iki jo sustabdymo jis nuvažiavo gan nemažą atstumą (iki tilto), tai patvirtina ir jo paties darytas vaizdo įrašas dienos metu. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad Gariūnų gatvėje policijos pareigūnų reikalavimas apeliantui sustabdyti automobilį buvo aiškiai išreikštas ir, kad apeliantas suvokė, kad policijos pareigūnai Gariūnų gatvėje reikalauja sustabdyti vairavimo priemonę, suvokė, kad šio reikalavimo nevykdo ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Objektyvių priežasčių, galėjusių trukdyti įvykdyti policijos reikalavimą, nenustatyta.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, tinkamai kvalifikavus T. J. padarytą administracinį nusižengimą, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Kiti skundo argumentai, teismo nuomone, nėra esminiai sprendžiant šią administracinio nusižengimo bylą ir niekaip nekeičia skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl T. J. padaryto administracinio nusižengimo, todėl jų teismas nenagrinės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-12 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė