- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-19-1059/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02931-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „EKO Perdirbimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Metmedė“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO Perdirbimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EKO Perdirbimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir prevencinio reikalavimo dėl uždraudimo atlikti žalą sukeliančius veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Metmedė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EKO Perdirbimas“ (toliau – ir ieškovė) pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2023 m. birželio 12 d. Gamybinių nuotekų tvarkymo pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimą pagal atsakovės UAB „Nemėžio komunalininkas“ (toliau – ir atsakovė) 2025 m. liepos 10 d. pranešime Nr. 5K - 135 nurodytą pagrindą, nepagrįstu ir negaliojančiu; 2) uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti šalių 2023 m. birželio 12 d. Gamybinių nuotekų tvarkymo pirkimo–pardavimo sutartį 2025 m. liepos 10 d. pranešime Nr. 5K – 135 nurodytu pagrindu; 3) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovei ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2023 m. birželio 12 d. Gamybinių nuotekų tvarkymo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 15/2023 atsakovės 2025 m. liepos 10 d. pranešime Nr. 5K – 135 nurodytu pagrindu.
3. Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo ir reiškiamas prevencinis reikalavimas užkirsti kelią žalą sukeliantiems veiksmams. Jei teismas pripažintų nutraukimą neteisėtu, tačiau ginčo nagrinėjimo laikotarpiu Sutartis būtų faktiškai nutraukta, o ieškovės veikla būtų sustabdyta arba įvyktų avarijos rizika, atkurti nutrauktus teisinius santykius ir atstatyti faktinę situaciją taptų sudėtinga ar iš viso neįmanoma. Taip pat yra reali rizika netekti nuotekų tvarkymo paslaugų, todėl būtina išsaugoti status quo.
4. Ieškovė, siekdama išvengti veiklos nutraukimo ir užtikrinti nuotekų tvarkymą, nuo 2025 m. vasario mėn. neišleidžia gamybinių nuotekų į atsakovės tinklus, tačiau, kaip gamybinė įmonė, ieškovė šiuo metu privalo nuolat užtikrinti galimybę šalinti nuotekas pagal Sutartyje ir teisės aktuose nustatytus parametrus. Tokia galimybė yra kritiškai svarbi tuo atveju, jei kiti nuotekų tvarkytojai (pvz., UAB „Vilniaus vandenys“) dėl technologinių trikdžių, avarijų ar kitų nenumatytų priežasčių tam tikrą laikotarpį negalėtų priimti atsakovės nuotekų, kurios šiuo metu šalinamos asenizacinėmis transporto priemonėmis. Taip pat ieškovės gamybos procese gali kilti situacijų, kurios lemtų būtinybę nedelsiant (informavus atsakovę) perduoti gamybines nuotekas tvarkytojui dėl gamybinių priežasčių.
5. Ieškovės vertinimu, teisėta ir galiojanti Sutartis yra būtina sąlyga sklandžiai ieškovės veiklai, todėl neteisėtas Sutarties nutraukimas gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių ieškovės veiklai, įskaitant gamybos sustabdymą bei dėl to kylančias prastovas, juo labiau, kad ieškovė vykdo aplinkai jautrią ir technologiškai sudėtingą veiklą, kuri apima atliekų tvarkymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „EKO Perdirbimas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pažymėjo, jog ieškinio pateikimo dienai (2025 m. rugpjūčio 11 d.) yra suėjęs atsakovės 2025 m. liepos 10 d. pranešime „Dėl vienašalio sutarties nutraukimo“ nurodytas 30 kalendorinių dienų terminas, skaičiuotinas nuo pranešimo išsiuntimo (2025 m. liepos 10 d. ) ir kuriam suėjus Sutartis yra laikoma nutraukta. Taigi, ieškinio pateikimo, atitinkamai ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo dienai, Sutartis jau yra laikoma nutraukta suėjus pranešime nurodytam terminui. Dėl to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti nutraukti Sutartį yra nepagrįstas iš esmės.
8. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, jog nors ieškovė tvirtino, kad sustojus jos veiklai, ji prarastų didelę dalį veiklos pajamų ir negalėtų užtikrinti pastoviųjų sąnaudų, todėl galėtų iškilti ieškovės nemokumo situacija, Sutarties nutraukimas reikštų ne tik formalų teisinio santykio pabaigimą, bet ir realią grėsmę veiklos stabilumui, investicijų praradimui ir gamybinių procesų tęstinumui, tačiau iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, jog ji yra sustabdžiusi nuotekų išleidimą į atsakovei priklausančius tinklus nuo 2025 m. vasario mėnesio, perduodant nuotekas tvarkyti UAB „Vilniaus vandenys“, taigi atitinkamai ieškovės veiklos tęstinumas yra užtikrintas.
9. Papildomai teismas pabrėžė ir tai, kad įvertinus deklaratyvaus pobūdžio ieškovės pateiktus argumentus, ieškovė žalos, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, taip pat neįrodė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „EKO Perdirbimas“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei UAB „Nemėžio komunalininkas“ vienašališkai nutraukti Sutartį atsakovės UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2025 m. liepos 10 d. pranešime Nr. 5K – 135 nurodytu pagrindu.
10.1. Nurodo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir nepagrįstai nebuvo tenkintas, kadangi šiuo metu ieškovės turima alternatyva nuotekų šalinimui nėra lygiavertė Sutartimi įtvirtintai šalinimo paslaugai, be to, yra laikina, rizikinga ir neužtikrina stabilumo, kadangi nuotekos yra išvežamos specialiu transportu, o UAB „Vilniaus vandenys“ galimybė priimti nuotekas priklauso nuo to metu susidariusios infrastruktūros pajėgumo.
10.2. Be to, jeigu UAB „Vilniaus vandenys“ būtų galėję užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamą nuotekų priėmimą iš ieškovės, ji nebūtų atlikusi ženklių investicijų (47 919,33 Eur) siekiant prisijungti prie atsakovės tinklų ir nesikreiptų į teismą dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
10.3. Atskirajame skunde pabrėžiama, jog bet koks nuotekų vežėjų veiklos sutrikimas ir/arba UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų tvarkymo sutrikimas ir dėl to kilęs alternatyvios infrastruktūros nepasiekiamumas gali sukelti ne tik tiesioginę žalą ieškovei, kuri turėtų stabdyti veiklą, bet ir atitinkamas aplinkosaugines bei teisines pasekmes, todėl tokia situacija sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti realią žalos atsiradimo grėsmę ateityje. Visa tai ieškovei sukeltų tiesioginius ekonominius nuostolius, reputacijos žalą bei galimus ginčus su klientais dėl įsipareigojimų nevykdymo.
10.4. Ieškovės vertinimu, atsakovės veiksmai nutraukti ieškovei nuotekų priėmimą kelia grėsmę tiek galimo sprendimo įvykdymui, tiek viešajam saugumui, todėl yra reikalingas laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas. Be to, ieškovė ieškinyje pateikė visus įrodymus apie galimą patirti žalą, kurią sudaro: (i) negautos veiklos pajamos, (ii) negalėjimas padengti pastoviųjų kaštų, (iii) negalėjimas išsaugoti darbo vietų; (iv) prarastos investicijos.
10.5. Ieškovė taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio pateikimo dieną Sutartis jau yra laikoma nutraukta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, teismo pozicija dėl termino skaičiavimo yra nepagrįsta.
10.6. Šiuo atveju 2025 m. rugpjūčio 11 d. yra diena, kai pagal atsakovės pranešimą turėjo įvykti vienašalio Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Tačiau tą pačią dieną buvo pateiktas ir ieškinys dėl Sutarties nutraukimo ginčijimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai reiškia, kad ieškovė ne tik nepraleido jokio termino, bet ir inicijavo teisminę gynybą laiku.
10.7. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad vienašalio sutarties nutraukimo teisinės pasekmės atsiranda tik tuo atveju, jeigu toks nutraukimas buvo teisėtas. Šis klausimas gali būti įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10.8. Taigi, Ieškinio pateikimo dieną Sutartis negali būti laikoma galutinai nutraukta, ieškovė veikė laiku ir tinkamai, o teismo nurodytas argumentas dėl Sutarties nutraukimo datos skaičiavimo yra nepagrįstas.
10.9. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra įsitikinusi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas bei atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir būtinos, be to, byloje yra pagrįstų duomenų apie galimą Atsakovo nesąžiningą elgesį.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašo atmesti ieškovės UAB „EKO Perdirbimas“ atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11.1. Nurodo, kad nors atskirojo skundo įžanginėje dalyje kaip skundo teikėja nurodoma ieškovė, tačiau procesinis dokumentas yra pasirašytas UAB „Foksita“, kuri šioje byloje nedalyvauja, vardu veikiančio atstovo advokato. UAB „Foksita“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 305 ir 338 straipsniais, neturi teisės paduoti atskirojo skundo ieškovės vardu, todėl, esant tokiai prieštaringai procesinei situacijai, lieka neaišku, kas yra tikrasis apeliantas ir ar jam priklauso teisė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį.
11.2. Nepaisant to, atsakovė pažymi, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo tinkamai įrodytas bei pagrįstas.
11.3. Atsakovės vertinimu, prevencinis ieškinys nagrinėjamu atveju pareikštas vien tam, kad būtų sudarytos tariamos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti nutraukti sutartį, kuri faktiškai jau yra nutraukta. Tokiu būdu ieškovė siekia nepagrįstai pasinaudoti teismų praktika, kuri leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tapačias prevencinio ieškinio reikalavimams.
11.4. Atsiliepime pažymima, kad ieškovė neįrodė pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo, kadangi Sutartis buvo teisėtai ir tinkamai nutraukta vienašaliu atsakovės sprendimu, laikantis CK reikalavimų bei sutartyje numatytos tvarkos, todėl ieškovės prevencinis ieškinys yra nukreiptas į jau įvykusius ir savaime teisėtus veiksmus, kurie negali būti uždrausti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
11.5. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimą žalą ar faktinį neigiamą poveikį jos veiklai, o pateikti duomenys kaip tik rodo stabilias pajamas bei veiklos tęstinumą. Tokiu būdu ieškovės ieškinys preliminariai turi būti vertintinas kaip nepagrįstas, kas savaime eliminuoja galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.6. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokios realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieškovė jau daugiau nei pusę metų nesinaudoja atsakovės paslaugomis, nuotekas perduoda alternatyviems tvarkytojams, o jos veiklos perkėlimas į kitą savivaldybę buvo suplanuotas dar prieš Sutarties nutraukimą. Reikšminga ir tai, kad pateikti finansiniai duomenys patvirtina, jog ieškovė, kaip įmonė, stabiliai vysto veiklą ir pajamos bei darbuotojų skaičius augo net ir nesinaudojus atsakovės paslaugomis, o atsakovė yra stabili įmonė, kuri yra finansiškai pajėgi įvykdyti bet kokį teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo.
11.7. Atsakovė pabrėžia ir tai, kad šioje byloje ieškovė sąmoningai klaidina teismą, pateikdama iškraipytą faktinį ir teisinį kontekstą, nepagrįstai remiasi kitos bylos duomenimis, taip pat sistemingai pažeidžia Sutarties bei aplinkos apsaugos reikalavimus, tiekiant į nuotekų tinklus itin užterštas nuotekas, nors atsakovė, prieš imdamasi kraštutinės priemonės – vienašalio Sutarties nutraukimo, sąžiningai siekė konstruktyvių sprendimų, įskaitant naujos sutarties sudarymo galimybes, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas nuotekų taršos lygis.
11.8. Šiuo atveju ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo de facto ir de jure įmanomos tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu, tiek šį klausimą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi Sutartis priimant skundžiamą teismo nutartį jau buvo nutraukta, o ieškovė, pareikšdama ieškinį paskutinę Sutarties galiojimo dieną, negalėjo nežinoti ieškinio priėmimo bei prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo terminų, įtvirtintų įstatyme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2023 m. birželio 12 d. Gamybinių nuotekų tvarkymo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 15/2023 atsakovės 2025 m. liepos 10 d. pranešime Nr. 5K - 135 nurodytu pagrindu.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
17. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei duomenis, sprendė, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos dėl to, kad jau yra suėjęs atsakovės nurodytas Sutarties nutraukimo terminas, o be to ieškovė naudojasi alternatyvia nuotekų išvežimo paslauga ir neįrodė galimos žalos kilimo pagrįstumo.
19. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka ir pirmiausia pažymi tai, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra savaime ar akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Tačiau, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
20. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pati ieškovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, jog naudojasi alternatyvia nuotekų šalinimo galimybe. Taigi realus situacijos sprendimas, kaip pagrįstai tą nurodė pirmosios instancijos teismas, pačios ieškovės yra taikomas, o ieškovė Sutartimi tiekiamomis paslaugomis nesinaudoja. Dėl išdėstyto nėra pagrindo vertinti, kad egzistuoja būtinybė laikinai įtvirtinti draudimą nutraukti Sutartį, kuri faktiškai nėra vykdoma pačios ieškovės.
21. Atskirajame skunde ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su galimu alternatyvaus nuotekų šalinimo sprendimo rizikingumu savaime nepatvirtina prašymo drausti nutraukti Sutartį pagrįstumo, kadangi, kaip nurodo ir pati ieškovė, ji alternatyviu nuotekų šalinimo variantu naudojasi jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2025 metų vasario mėnesio, kai atsakovės paslaugomis išvis nesinaudoja. Tai rodo, kad ieškovės teiginiai apie taikomo alternatyvaus sprendimo varianto neužtikrintumą nėra pagrįsti, nes jau pakankamai ilgą laiką ieškovės taikomas alternatyvus nuotekų šalinimo būdas yra efektyvus ir patikimas.
22. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė neturėtų galimybių sudaryti naujos sutarties su atsakove ar kreiptis į kitus alternatyvius paslaugų tiekėjus kilus atitinkamam poreikiui ar rizikai dėl nuotekų šalinimo. Šiuo atveju Sutarties nutraukimo draudimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra grindžiamas tik galima rizika ir dėl to galimai atsirasiančia žala ateityje, tačiau jokie duomenys apie tai, kad faktinis ieškovės veiklos vykdymas ir galimos žalos išvengimas yra galimas tik esamos Sutarties pagrindu, pateikti nebuvo.
23. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su atliktomis investicijomis į prisijungimą prie atsakovės tinklų, taip pat kylančius jų tarpusavio nesutarimus dėl Sutarties vykdymo nuostatų, yra susiję su šios civilinės bylos nagrinėjimu iš esmės ir yra reikšmingos sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
24. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog iš viešojoje erdvėje esančių duomenų, susijusių su atsakovės veikla, matyti, kad jos pardavimo pajamos 2024 metais buvo daugiau nei 7 milijonai eurų, darbuotojų skaičius viršija 150 apdraustųjų, taip pat įmonė turi 47 automobilius, kas, net ir esant grynajam 2024 metų nuostoliui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nebūtų pajėgi atlyginti galimą žalą ieškovei, juo labiau, kad joks realios ir tikėtinos žalos faktas ieškovės nebuvo nurodytas.
25. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nors atskirajame skunde ieškovė tvirtina atsakovę esant nesąžiningą, tačiau jokių konkrečių atsakovės nesąžiningų veiksmų nenurodė, taip pat neįvardijo, kaip ir koks galimas atsakovės nesąžiningas elgesys gali būti priežastimi dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Vien tai, kad kitoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priimtas ieškovei palankus procesinis sprendimas, savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo šioje nagrinėjamoje byloje, automatiškai nepaneigia pirmiau aptartų faktinių aplinkybių dėl ieškovės nesinaudojimo Sutartimi apibrėžtomis paslaugomis bei neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.
26. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs šių priemonių taikymo sąlygų.
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu Sutarties nutraukimo termino skaičiavimu iš esmės nėra aktualūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog net ir tuo atveju, jei, kaip teigia ieškovė, būtų vertinama, kad paskutinė Sutarties nutraukimo diena yra 2025 m. rugpjūčio 11 d, kurią ir buvo pateiktas ieškinys kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai nesudarytų pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
28. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne vien remdamasis ieškinio pateikimo termino skaičiavimu, tačiau ir tuo, jog nėra nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
29. Kita vertus, CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Taigi, ieškovė, pateikdama ieškinį, kaip ji pati nurodo, paskutinę Sutarties galiojimo dieną, negalėjo nežinoti pirmiau aptartų CPK įtvirtintų terminų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų nagrinėjimą, kurie jau ieškinio pateikimo metu leido vertinti, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti nagrinėjamas jau suėjus atsakovės nurodytam Sutarties nutraukimo terminui.
30. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamoje nutartyje, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimo bei skundžiamos nutarties priėmimo metu Sutarties nutraukimo terminas, nurodytas atsakovės, jau yra suėjęs, yra pagrįsta ir neprieštarauja net ir pačios ieškovės nurodomam terminų skaičiavimui.
31. Papildomai pastebėtina, kad, kaip pagrįstai tą pažymi atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, nors atskirojo skundo įžanginėje dalyje kaip skundo teikėja nurodoma ieškovė, tačiau procesinis dokumentas yra pasirašytas UAB „Foksita“ vardu, kuri šioje byloje nedalyvauja, tačiau atskirąjį skundą pateikė advokatas J. S., kuris, 2022 m. rugsėjo 12 d. atstovavimo sutarties pagrindu, atstovauja ieškovę, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo įžanginėje dalyje nurodyta, jog ieškovė yra būtent UAB „EKO Perdirbimas“, o atskirasis skundas paduotas ieškovės interesais, t. y. dėl teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas jos prašymas, apeliacinės instancijos teismas atsakovės minimą neatitikimą atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris nesudaro pagrindo nenagrinėti atskirojo skundo ar vertinti, kad jį pateikė neįgaliotas asmuo.
32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė šioje byloje neįrodė egzistuojant būtinas sąlygas, kurioms esant galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta, ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.