Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-846-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
1S-846-719/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Advokatai
Kristina Jakeliūnaitė
Kategorijos

Teisėjas Dainius Strautininkas Baudžiamoji byla Nr. 1S-846-719/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 17 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjai advokato padėjėjai Kristinai Jakeliūnaitei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. Ž. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. įtariamas tuo, kad jis 2014 m. spalio 1 d. apie 19 val. prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš R. A. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

2014 m. spalio 1 d. V. Ž. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. numatyta tvarka, o skundžiama nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis V. Ž. prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Jis dėsto apie suėmimą, jo taikymo teorinius ir praktinius aspektus, cituoja BPK 122 str., skundžiamą nutartį ir mano, kad ši nutartis nepagrįsta. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o skundžiamoje nutartyje tik formaliai išvardinti suėmimo paskyrimo pagrindo buvimo motyvai. Teismas neįvertino jo asmenybės ir to, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei legalų pragyvenimo šaltinį, kad darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, kad kitoje byloje jam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – užstatas, kurio jis yra suinteresuotas neprarasti, kad mokosi. Taip pat teismas neįvertino to, kad ankstesnis ikiteisminis tyrimas, kuriame jam yra pareikštas įtarimas dėl turto prievartavimo, vyksta nuo 2012 metų, anksčiau jis buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą, kad po konflikto su nukentėjusiuoju jis pats, būdamas sužeistu, nuvyko į policijos komisariatą paaiškinti įvykio aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes suimtasis mano, jog apylinkės teismas, neįvertinęs visų bylos duomenų, padarė nepagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtu jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam byloje esantį įtarimą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus.

Suimtasis turi deklaruotą nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje, jo paties teigimu, gyvena kartu su savo tėvais ir sugyventine, mokosi, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Tai yra pakankamai svarbios aplinkybės sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Tačiau jos negali būti vienintelės, lemiančios šio klausimo sprendimą suimtojo naudai. Nemažiau svarbu yra tai, kad V. Ž. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad jam inkriminuojamame nusikaltime V. Ž. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Itin svarbu yra tai, kad suimtasis anksčiau teistas, o šiuo metu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo. Pastarajame ikiteisminiame tyrime V. Ž. buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – užstatas. Nežiūrint to, minėta kardomoji priemonė, skundą nagrinėjančio teismo manymu, nebuvo pakankamai efektyvi, nes šios kardomosios priemonės taikymo metu V. Ž., kaip įtariama, padarė naują nusikalstamą veiką. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis ateityje gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užkirsti tam kelią bei pasiekti kardomųjų priemonių tikslus negalima.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 3 p., kuris patvirtintas byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

Suimto įtariamojo V. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas