- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- e2-28699-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22618-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Autorsa“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autorsa“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autorsa“ 215,14 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei ieškinys su priedais įteikti 2019 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. birželio 4 d. Ukrainoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė GEELY MR715A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo B. P. D. kaltės. Transporto priemonės BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas UAB „Autorsa“.
Ieškovė apie eismo įvykį sužinojo 2018 m. birželio 20 d. gavusi informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Ieškovei gavus šią informaciją, atsakovei buvo išsiųstas paklausimas dėl informacijos apie eismo įvykį suteikimo, tačiau į pranešimą atsakovė neatsakė. Nurodė, kad negavus informacijos apie draudiminį įvykį, ieškovė negalėjo tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl to ieškovė privalėjo išmokėti draudimo išmoką, remdamasi nukentėjusiojo asmens draudimo bendrovės pateiktais dokumentais. Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovė atlygino transporto priemonės BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą, išmokėdama 1075,69 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis paskaičiuotas pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktus pranešimus. Nurodė, kad jei atsakovė būtų laiku pateikusi informaciją apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, ieškovė būtų galėjusi nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes, tuo tarpu atsakovei neinformavus ieškovės apie įvykį, ieškovė turėjo sumokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Dėl šių aplinkybių ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20,00 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 215,14 Eur.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 60.3 punkte numatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20,00 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu nepranešė draudikui, apdraudusiam jos civilinę atsakomybę (ieškovei), apie eismo įvykį, nepateikė ieškovei duomenų apie įvykio aplinkybes, t. y. nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 20,00 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos sumos, t. y. 215,14 Eur (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (215,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 59,75 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, iš viso – 74,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,58 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autorsa“, į. k. 304416515, 215,14 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autorsa“, į. k. 304416515, 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.