Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irenai Griškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui K. M. dėl išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. S. ieškiniu prašo šalių nepilnamečių vaikų – G. M. ir F. M. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove O. S., priteisti iš atsakovo K. M. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams – G. M. ir F. M. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę O. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės, priteisti ieškovei O. S. iš atsakovo K. M. išlaikymo įsiskolinimą – 1 060 Eur, nustatyti atsakovo K. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. M. ir F. M. tvarką bei priteisti ieškovei O. S. iš atsakovo bylos eigoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė dėjo visas pastangas į šeimos gerovę, tačiau atsakovas fiziškai ir psichologiškai smurtavo prieš ieškovę, piktnaudžiavo alkoholiu, kartu su alkoholiu vartojo psichotropinius migdomuosius medikamentus, tik minimaliai prisidėjo prie vaikų materialinės gerovės dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Šalys kartu nebegyvena nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. Šalių nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove. Atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik maža dalimi ir nereguliariai. Atsakovas perveda lėšas vaikams savo nuožiūra, nesilaikydamas jokio nustatyto dydžio ar periodiškumo, dažnai neperveda jokių lėšų, kilus nesutarimams, reikalauja kad pervestas lėšas ieškovė gražintų atsakovui. Atsakovas neteikė vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo, kuris sudaro po 705 Eur per mėnesį. Kiekvienas iš tėvų turėtų prie vaikų poreikių prisidėti maždaug 350 Eur suma. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) statybų sektoriuje, jo pajamos siekia apie 5 000 Eur, ieškovės pajamos yra 2 500 Eur. Manytina, kad abu tėvai turi galimybę tenkinti vaikų poreikius. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 1 060 Eur. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius vaikų interesus, užtikrina stabilias gyvenimo sąlygas ir harmoningą vaikų vystymąsi, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė prašo teismo nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką etapais: mažiau intensyvią iki F. M. sukaks septyneri metai ir labiau intensyvią nuo 2030 m. gruodžio 29 d.

Ieškovės atstovė advokatė Evelina Kiznė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais, taip pat iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2026 m. sausio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalį, šeimos nariui. Atsiliepimas į ieškinį negautas. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas tinkamai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog skyriaus nuomone, įvertinus vaikų amžių, bei tai, kad vaikai gyvena kartu su mama, yra jos prižiūrimi, pasak ieškovės, atsakovas ilgą laiką būna užsienyje, kur dirba, ieškovės namuose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis, ilsėtis, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, G. M. ir F. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų vaikų interesus. Taip pat, nurodė, jog prašomas priteisti vaikams išlaikymas atitinka geriausius vaikų interesus bei atsakovui nepateikus įrodymų, kad vaikams teikė išlaikymą, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Irena Griškevičiūtė teismo posėdžio metu palaikė teiktą išvadą. Nurodė, kad išnagrinėjus situaciją, pritaria ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, atsižvelgus į vaikų amžių, atsakovo būdą, į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog šiuo metu atsakovas neturi savo gyvenamosios vietos, į tai, jog nėra duomenų, jog nustačius ilgesnę bendravimo tvarką, vaikams būtų užtikrinta tinkama priežiūra, poilsio, ugdymo sąlygos. Pereinamuoju laikotarpiu bus tinkamai įsitikinta ar atsakovas gali užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad F. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė O. S. ir atsakovas K. M.. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos siekia 2 500 Eur, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) statybų sektoriuje ir uždirba apie 5000 EUR per mėnesį (atskaičius mokesčius). Byloje nėra pateikti duomenys apie šalių nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, registruotą (duomenys neskelbtini), bei transporto priemones.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, išklausęs ieškovės ir institucijos teikiančio išvadą atstovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri tinkamai įgyvendina motinos valdžią, užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o atsakovas ieškinio reikalavimams neprieštarauja, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų G. M. ir F. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl jų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove O. S. (CK 3.168, 3.169 straipsniai, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kita (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri jį išlaiko. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Ieškovė nurodė ir pateikė paskaičiavimą, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 705 Eur suma. Teismo vertinimu, pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą nurodytos sumos yra aiškiai reikalingos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma iš atsakovo (po 350 Eur kiekvienam vaikui) yra mažesnė nei ½ minimalios mėnesinės algos (kuri nuo 2026 m. sausio mėn. atskaičius mokesčius, yra 846 Eur, ½ šios sumos yra 423 Eur).

Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, pateikti tik ieškovės paaiškinimai, tačiau atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei tėvų amžių, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti vienodomis dalimis. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir (ne)galėjimo prisidėti prie papildomų vaiko poreikių tenkinimo, kuriuos užtikrinti ieškovės nurodoma 705 Eur suma kiekvienam vaikui aiškiai negalima (nes ji yra mažesnė už minimalią mėnesinę algą, dėl ko tenkina tik būtinuosius vaiko poreikius), neįrodinėjo. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui po 350 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečių vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra - kiekvieną dieną.

Byloje iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas neteikė vaikų poreikius tenkinančio išlaikymo nepilnamečiams sūnums nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo 2025 m. lapkričio 12 d. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog 2025 m. rugsėjo ir spalio mėn. atsakovas pervedė 340 Eur išlaikymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog teikė vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą nepilnamečiams vaikams ieškovės nurodytu laikotarpiu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į anksčiau nustatytą priteistiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, būtiną jų kasdieniams poreikiams tenkinti, pripažintina, kad ieškovės prašomas priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimo dydis 350 Eur per mėnesį yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteisiamas 1 060 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. spalio mėn. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo tvarkos su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: 1) Tėvo K. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iki 2030-12-29: 1.1. Iki 2030-12-29, laikotarpiais, kai tėvas K. M. būna (duomenys neskelbtini), tėvas K. M. bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais G. M. ir F. M. kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis šeštadieniais nuo 09:00 val. iki 12:00 val. ir sekmadieniais nuo 17:00 val. iki 20:00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar jų buvimo vietos ir po bendravimo pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą (2026 m. sausio 22 d. ieškinio reikalavimo patikslinimas DOK-10521); 1.2. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis; 1.3. Nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties; 1.4. Jeigu tėvas, nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių negali prižiūrėti vaikų, jis nedelsiant privalo informuoti apie tai vaikų motiną, kad pastaroji galėtų jais pasirūpinti. 2) Tėvo K. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nuo 2030-12-29: 2.1. Kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis (išskyrus toliau aptartas švenčių dienas, įsimintinas dienas ir vaikų atostogų laikotarpius) tėvas su vaikais bendrauja savaitgaliais – nuo penktadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar vaikų gyvenamosios vietos penktadienį po ugdymo pabaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val.; 2.2. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Kiekvienais kalendoriniais metais vasaros atostogų laikotarpiu tėvas su vaikais nepertraukiamai praleidžia pirmąsias 15 liepos mėnesio dienų ir laikotarpį nuo rugpjūčio 15 iki rugpjūčio 30 dienos. Paskutinę atostogų dieną tėvas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19:00 val. Kiekvienais kalendoriniais metais laikotarpį nuo liepos 16 dienos iki rugpjūčio 14 dienos vaikai nepertraukiamai praleidžia su motina; 2.3. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja ugdymo įstaigos nustatytu žiemos (ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikas vasario ar kovo mėn.) ir rudens atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šiuo laikotarpiu vaikai bendrauja su motina. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja ugdymo įstaigos nustatytu pavasario (išskyrus atskirai aptartas šv. Velykų dienas) atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šiuo laikotarpiu vaikai bendrauja su motina. Paskutinę atostogų dieną tėvas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19:00 val.; 2.4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 14:00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar šalių sutartos vietos Kūčių dieną 14:00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 14:00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šiomis dienomis su vaikais bendrauja motina; 2.5. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja gruodžio 31 dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos gruodžio 31 dieną 14:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 31 dieną iki 19:00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais gruodžio 31 dieną su vaikais bendrauja motina; 2.6. Sausio 1 dieną, einančią po kalendorinių lyginių metų gruodžio 31 dienos, su vaikais bendrauja tėvas, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos sausio 1 dieną nuo 09:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 19:00 val. Sausio 1 dieną, einančią po kalendorinių nelyginių metų gruodžio 31 dienos, su vaikais bendrauja motina; 2.7. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja Šv. Velykų pirmą dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos Šv. Velykų pirmą nuo 09:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą iki 19:00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos antrąją Šv. Velykų dieną nuo 09:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 19:00 val.; 2.8. Kalendoriniais lyginiais metais vaikų gimimo dienomis vaikai bendrauja su tėvu, nelyginiais metais – su motina. Jei vaikai savo gimimo dieną yra pas motiną, tėvas juos pasiima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos su motina sutartą valandą ir grąžina vaikus tą pačią dieną iki 19:00 val. Vaikams švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų – kitas turi teisę pasveikinti vaikus su gimtadieniu, su jais bendrauti, perduoti dovanas; 2.9. Tėvo gimimo dieną bei tėvo dieną vaikai bendrauja su tėvu, motinos gimimo dieną bei motinos dieną vaikai bendrauja su motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų pagal nustatytą tvarką turėtų bendrauti vaikai; 2.10. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikai leidžia laiką su tėvu; 2.11. Nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties; 2.12. Jeigu tėvas, nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių negali prižiūrėti vaikų, jis nedelsiant privalo informuoti apie tai vaikų motiną, kad pastaroji galėtų jais pasirūpinti; 2.13. Jeigu tėvas, bendraudamas su vaikais, juos perduoda kitų asmenų priežiūrai (stovyklos, giminaičiai ir kt.), tėvas turi informuoti apie tai vaikų motiną bei nurodyti asmenį, kuris prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys, adresas; 2.14. Tėvas nuo 2030-12-29 turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką bei gauna rašytinį motinos sutikimą. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria ieškinyje nurodytai atsakovo bendravimo tvarkai su vaiku, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas prieštaravimų prašomai nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnum tvarkai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo nustatyti optimalią, pereinamąją tėvo su sūnum bendravimo tvarką, pagrindo spręsti, kad toks bendravimas galėtų pakenkti vaiko interesams, teismas nenustatė, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nustatoma ieškinyje prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnum tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikė prašymą dėl 3 158,10 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro: išlaidos pasrengimui ir bylos nagrinėjimui bei atstovavimui teismo posėdyje (363 Eur), prašymas dėl ieškinio dalyko tikslinimo ir papildomų įrodymų prijungimo (544,50 Eur), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisinė konsultacija, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas posėdyje (1 089 Eur), ieškinio parengimas (1 161,60 Eur). Taip pat ieškovė turėjo 228 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 3 158,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 228 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 15,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Už šiuos reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 213 Eur (189 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 24 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo tenkintas minėtas žyminis mokestis priteistinas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones (2026 m. sausio 21 d. laikinosios apsaugos priemonės pakeistos). Bylą išnagrinėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo šio sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnamečių vaikų F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams – F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2025 m. lapkričio 12 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams – F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečiams vaikams K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jų motiną O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemiau nurodytomis sąlygomis:

1) Tėvo K. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iki 2030 m. gruodžio 29 d.:

1.1. Iki 2030 m. gruodžio 29 d., laikotarpiais, kai tėvas K. M. būna Lietuvoje, tėvas K. M. bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais G. M. ir F. M. kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis šeštadieniais nuo 09:00 val. iki 12:00 val. ir sekmadieniais nuo 17:00 val. iki 20:00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar jų buvimo vietos ir po bendravimo pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą (2026 m. sausio 22 d. ieškinio reikalavimo patikslinimas DOK-10521);

1.2. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis;

1.3. Nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties;

1.4. Jeigu tėvas, nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių negali prižiūrėti vaikų, jis nedelsiant privalo informuoti apie tai vaikų motiną, kad pastaroji galėtų jais pasirūpinti.

2) Tėvo K. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nuo 2030 m. gruodžio 29 d.:

2.1. Kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis (išskyrus toliau aptartas švenčių dienas, įsimintinas dienas ir vaikų atostogų laikotarpius) tėvas su vaikais bendrauja savaitgaliais – nuo penktadienio iki sekmadienio, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar vaikų gyvenamosios vietos penktadienį po ugdymo pabaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val.;

2.2. Vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Kiekvienais kalendoriniais metais vasaros atostogų laikotarpiu tėvas su vaikais nepertraukiamai praleidžia pirmąsias 15 liepos mėnesio dienų ir laikotarpį nuo rugpjūčio 15 iki rugpjūčio 30 dienos. Paskutinę atostogų dieną tėvas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19:00 val. Kiekvienais kalendoriniais metais laikotarpį nuo liepos 16 dienos iki rugpjūčio 14 dienos vaikai nepertraukiamai praleidžia su motina;

2.3. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja ugdymo įstaigos nustatytu žiemos (ugdymo įstaigos nustatytas žiemos atostogų laikas vasario ar kovo mėn.) ir rudens atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šiuo laikotarpiu vaikai bendrauja su motina. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja ugdymo įstaigos nustatytu pavasario (išskyrus atskirai aptartas šv. Velykų dienas) atostogų metu. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šiuo laikotarpiu vaikai bendrauja su motina. Paskutinę atostogų dieną tėvas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19:00 val.;

2.4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaikais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 14:00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar šalių sutartos vietos Kūčių dieną 14:00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 14:00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šiomis dienomis su vaikais bendrauja motina;

2.5. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja gruodžio 31 dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos gruodžio 31 dieną 14:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 31 dieną iki 19:00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais gruodžio 31 dieną su vaikais bendrauja motina;

2.6. Sausio 1 dieną, einančią po kalendorinių lyginių metų gruodžio 31 dienos, su vaikais bendrauja tėvas, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos sausio 1 dieną nuo 09:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 19:00 val. Sausio 1 dieną, einančią po kalendorinių nelyginių metų gruodžio 31 dienos, su vaikais bendrauja motina;

2.7. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja Šv. Velykų pirmą dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos Šv. Velykų pirmą nuo 09:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą iki 19:00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas su vaikais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos ar šalių sutartos vietos antrąją Šv. Velykų dieną nuo 09:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 19:00 val.;

2.8. Kalendoriniais lyginiais metais vaikų gimimo dienomis vaikai bendrauja su tėvu, nelyginiais metais – su motina. Jei vaikai savo gimimo dieną yra pas motiną, tėvas juos pasiima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos su motina sutartą valandą ir grąžina vaikus tą pačią dieną iki 19:00 val. Vaikams švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų – kitas turi teisę pasveikinti vaikus su gimtadieniu, su jais bendrauti, perduoti dovanas;

2.9. Tėvo gimimo dieną bei tėvo dieną vaikai bendrauja su tėvu, motinos gimimo dieną bei motinos dieną vaikai bendrauja su motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų pagal nustatytą tvarką turėtų bendrauti vaikai;

2.10. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikai leidžia laiką su tėvu;

2.11. Nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties;

2.12. Jeigu tėvas, nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių negali prižiūrėti vaikų, jis nedelsiant privalo informuoti apie tai vaikų motiną, kad pastaroji galėtų jais pasirūpinti;

2.13. Jeigu tėvas, bendraudamas su vaikais, juos perduoda kitų asmenų priežiūrai (stovyklos, giminaičiai ir kt.), tėvas turi informuoti apie tai vaikų motiną bei nurodyti asmenį, kuris prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys, adresas;

2.14. Tėvas nuo 2030 m. gruodžio 29 d. turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslią išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką bei gauna rašytinį motinos sutikimą.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 158,10 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 10 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 228 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,22 Eur (penkiolikos eurų 22 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 213 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytas ir 2026 m. sausio 21 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.