Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-963/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-08
Bylos Nr.
1-149-963/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42691-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
H. A.
Advokatai
Julija Manakas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-963/2018Proceso Nr. 1-01-1-42691-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Svajonei Krakienei, Robertai Idzelytei-Baniulienei,dalyvaujant prokurorėms Kristinai Blinstrubinei, Vidai Kaubrytei, Nijolei Žemaitytei,kaltinamajam H. A., jo gynėjai advokatei Julijai Manako–Galminei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 13.30 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus ranka smogė I. U. į pakaušį bei, sugriebęs ją už plaukų, pargriovė ant žemės ir ne mažiau penkių kartų spyrė į veidą, krūtinę, šlaunį bei pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityje, dešinės akies vokų išoriniame krašte, muštines žaizdas abiejų lūpų gleivinėje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą su V šonkaulio lūžimu, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir taip nesunkiai sutrikdė I. U. sveikatą.

Kaltinamasis H. A. teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Paaiškino, kad buvo per daug išgėręs, jam pasivaideno kažkas. Kai buvo uždarytas į areštinę, suprato, kad įvykdė nusikaltimą. Sutiko su visomis aplinkybėmis, nurodytomis kaltinamajame akte. Pripažino, kad tris kartus smogė į pakaušį nukentėjusiajai, daugiau aplinkybių neprisiminė, nes buvo neblaivus. Savo elgesį vertino nepatenkinamai. Atsiprašė nukentėjusios, su ja draugauja, yra kaimynai. Žalos dar neatlygino. Nukentėjusiajai turi sumokėti 10 eurų už vaistus. Dėl moralinės žalos su nukentėjusiąja nesitarė. Taip pat neatlygino žalos ligonių kasai, Sodrai. Nurodė, kad dirba neoficialiai. Pažymėjo, kad didelių problemų su alkoholiu neturi, alkoholį vartoja retai. Sutiko su civiliniais ieškiniais. Pažadėjo atlyginti žalą.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

H. A. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 8-9 val., su kaimynėmis I. U., gyvenančia (duomenys neskelbtini), ir R. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini), gėrė alų pas R. S.. Išgėrė gal 5 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Po kurio laiko jis išėjo į savo butą (duomenys neskelbtini). Jam pasirodė, kad I. U. paėmė jo telefoną, todėl jis nuėjo atgal pas R. S. ir pradėjo I. U. reikalauti atiduoti telefoną. Ji gynėsi, kad telefono neturi. Būdamas girtas, supyko ir tris kartus trenkė rankos delnu jai į pakaušį, nes buvo įsitikinęs, kad meluoja ir slepia jo telefoną. Ji toliau gynėsi, kad telefono neturi, todėl jis nesusilaikė ir, sugriebęs ją už plaukų, nuvertė ant žemės ir mano, kad tikrai galėjo įspirti jai penkis kartus į veidą, krūtinę, šlaunį ir pilvą. Viskas vyko apie 13.30 val. Po to grįžo į savo butą ir rado telefoną po pagalve. Nuėjo atgal pas R. S. ir bandė I. U. atsiprašyti, kad taip įvyko. Bet I. U. buvo supykusi ir nenorėjo kalbėti. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Įvykio metu buvo gerokai apsvaigęs. Jis I. U. atsiprašė, žalą jai atlygino, su ja susitaikė, prašo nutraukti bylą. (b. l. 92-95, 101-104).

Nukentėjusioji I. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 13.30 val., nuėjo pas kaimynę R. S., adresu (duomenys neskelbtini). Pas kaimynę gurkšnojo alų. Į duris pasibeldė kaimynas H. A.. Jį įleido į kambarį ir atsisėdo ant sofos. Įėjęs H. A., nieko nesakęs, ranka jai trenkė į pakaušį. Ji paklausė, kas atsitiko. H. A. dar du kartus trenkė jai ranka į pakaušį ir pasakė, kad atiduotų jo telefoną. Ji pasakė, kad nieko nežino. Tada jis dar labiau supyko, griebė ją už plaukų ir, parvertęs ant žemės, pradėjo spardyti kojomis reikalaudamas atiduoti jo telefoną. Spyrė apie penkis kartus į veido, krūtinės ir pilvo sritį. Po to nieko nesakęs išėjo. Ji nubėgo į dušą nusiprausti ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Po to vėl nuėjo pas kaimynę R. S. laukti greitosios medicininės pagalbos. Netrukus į kambarį vėl įėjo H. A., kuris pasakė, kad savo telefoną surado ir jos atsiprašė. Įvykio metu kaimynas buvo labai girtas, jo akys buvo paklaikusios, iš burnos ėjo putos. Po to atvyko greitoji medicininė pagalba ir ją nuvežė į Klaipėdos Universitetinę ligoninę. Ligoninėje jai nustatyta diagnozė - viršutinės lūpos žaizda ir 5-ojo šonkaulio lūžis. Sutinka atlikti teismo medicininę ekspertizę. (b. l. 1-5).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. 14.28 val. I. U. apžiūros metu ji skundėsi veido, galvos ir krūtinės ląstos skausmais, diagnozė: galvos ir veido sumušimai, viršutinės lūpos žaizda, V šonkaulio lūžis dešinėje. (b. l. 25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1510/2017(03) nurodyta, kad I. U. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityse, dešinės akies vokų išoriniame krašte, muštinės žaizdos abiejų lūpų gleivinėje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas su V šonkaulio lūžimu, poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Minimus sužalojimus I. U. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, maždaug prieš 6-10 parų laiko iki objektyvios apžiūros, galimai 2017 m. rugpjūčio 14 d. I. U. kūne išskiriamos mažiausiai penkios trauminio poveikio vietos (abi akys, burna, dešinysis šonas, kairė šlaunis). Dėl šonkaulio lūžimo I. U. sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 26-27).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis H. A. nesunkiai sutrikdė I. U. sveikatą, t.y. H. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 13.30 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus ranka smogė I. U. į pakaušį bei, sugriebęs ją už plaukų, pargriovė ant žemės ir ne mažiau penkių kartų spyrė į veidą, krūtinę, šlaunį bei pilvą tuo padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų paakių srityje, dešinės akies vokų išoriniame krašte, muštines žaizdas abiejų lūpų gleivinėje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą su V šonkaulio lūžimu, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo teisiamajame posėdyje įrodyta ir kitais byloje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais (b. l. 1-5), 2017 m. rugpjūčio 14 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu (b. l. 25), 2017 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1510/2017(03) (b. l. 26-27). Kaltinamojo H. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo H. A. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes jis nesunkiai sužalojo I. U.. H. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad ranka tyčia tris kartus smogdamas I. U. į pakaušį bei, sugriebęs ją už plaukų, pargriaudamas ant žemės ir ne mažiau penkių kartų spirdamas į veidą, krūtinę, šlaunį bei pilvą, gali ją sužaloti, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis ranka tris kartus smogė I. U. į pakaušį bei, sugriebęs ją už plaukų, pargriovė ant žemės ir ne mažiau penkių kartų spyrė į veidą, krūtinę, šlaunį bei pilvą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo H. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis H. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas. Sprendžiant dėl bausmės rūšies H. A. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra išsituokęs, oficialiai nedirba, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas keturis kartus (b. l. 67-70), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pažadėjo atlyginti žalą, atsiprašė nukentėjusiosios. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti H. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam H. A. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir H. A. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 15.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 14.30 val. (viena para) (b. l. 79-82), bei suėmime nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. išbūtas laikas (keturios dienos) (b.l. 183-184, 189-190), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Kaltinamajai H. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (b. l. 189-190).

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 91,72 Eur civilinį ieškinį (b. l. 31-36), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios I. U. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 110,53 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 45-52), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajai I. U. išmokėtos ligos pašalpos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos pašalpa. Kaltinamasis su pareikštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniu ieškiniu sutiko. Byloje nustatyta, kad dėl jo kaltės nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jam buvo mokama ligos pašalpa, todėl jis privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšas, išleistas nukentėjusiosios ligos pašalpai išmokėti.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

H. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę H. A. paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 15.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 14.30 val. (vieną parą), bei suėmime nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. išbūtą laiką (keturias dienas) ir laikyti, kad yra atlikta dešimt laisvės apribojimo bausmės dienų.

H. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo H. A. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 91,72 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 72 centus).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo H. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 110,53 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 53 centų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Rasa Stonkuvienė