Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės S. D. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

P. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 6 dalį), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-08-22, apie 02 val., (duomenys neskelbtini), P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, vairavo D. B. automobilį „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Kaltinamasis P. B. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis niekada neturėjo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. 2025-08-22, nakties metu, tikslaus laiko nepamena, jis, būdamas blaivus, sugyventinei D. B., išvykusiai dirbti į užsienio valstybę, priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas draugą, kur kepė šašlykus ir vartojo alkoholį. Jis gėrė alų ir degtinę. Apie 02 val. iš draugo namų (duomenys neskelbtini), automobiliu nusprendė važiuoti namo - (duomenys neskelbtini). Būdamas neblaivus, sėdo už automobilio „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo (duomenys neskelbtini), o tuomet jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam nustatė neblaivumą. Sugyventinės D. B. minėtą automobilį vairavo be jos žinios ir leidimo. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo P. B. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Liudytoja D. B. parodė, kad 2025-06-13 išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti. Jai priklausantį automobilį „Mercedes-Benz A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko namų kieme, o užvedimo raktus - pakabintus name. Sugyventiniui P. B. neleido naudotis savo automobiliu, nes šis neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025-08-22 A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-08-22, apie 02 val., (duomenys neskelbtini), sustabdyto automobilio „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui P. B. pirmo patikrinimo metu nustatė 1,91 promilių, o antro patikrinimo metu – 1,75 promilių neblaivumą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2025-08-22 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant jo individualius požymius.

2025-08-25 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi darytas vaizdo ir garso įrašas, kur užfiksuotas automobilio „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. B., sustabdymo faktas, pastarojo neblaivumo nustatymo procedūra.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2025-08-22, 01 val. 06 min., privatus fizinis asmuo anonimiškai pranešė, jog neblaivus asmuo vardu P. už valandos planuoja išvažiuoti automobiliu „Mercedes-Benz“ ir važiuoti link (duomenys neskelbtini).

Iš 2025-08-22 AB „Regitra“ registro išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – D. B..

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2006 m. gamybos automobilio „Mercedes-Benz A 180 CDI“ kaina su PVM yra 1910 Eur (be PVM – 1579 Eur).

Alkotesterių tikrinimo istorijoje ir Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. B., kurio nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, 2025-08-22, 02 val. 15 min. nustatytas 1,91 promilių, o 02 val. 35 min. - 1,75 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais P. B. sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo P. B. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2025-08-22, apie 02 val., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, vairavo D. B. automobilį „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis P. B. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi teismo baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymų šaltiniai.

P. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

P. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. B. tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė būdamas neteistas, nebaustas administracine, nedirbantis, (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad P. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudą.

Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl P. B. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

P. B. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta esantis kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką P. B. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad P. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, yra nebaustas administracine tvarka, neteistas, jam nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - taikymo terminas artimas vidurkiui.

Kadangi P. B. neturi ir nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, nustatytina, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones P. B. taikoma nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis P. B. vairavo automobilį „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Todėl automobilis Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje privalo būti konfiskuotas. Tačiau pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kadangi P. B. automobilį „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį D. B., vairavo neblaivus be savininkės žinios ir leidimo, todėl įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, iš P. B. išieškotina automobilio „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, t. y. 1910 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 69 MGL dydžio (3450 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. B. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 46 MGL dydžio (2300 Eur) baudos.

P. B. paskirtą baudą privalo sumokėti per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuotino turto - automobilio „Mercedes-Benz A 180 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1910 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dešimt eurų).

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo gavimo, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.