Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-02 · Byla Nr. ATP-424-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
ATP-424-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00762-2011-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-424-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-04-3-00762-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties, kuria netenkintas V. A. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011 m. spalio 26 d. nutarimas nubausti V. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 130 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 150 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskiriant V. A. galutinę nuobaudą – 150 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis 2011-10-22, 14.30 val., Parko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini) naudojosi rankomis mobiliojo ryšio telefonu, sukdamas sankryžoje į dešinę, nerodė posūkio signalo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. A. skundą, 2012-01-24 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Administracinės veiklos skyrius) 2011-10-26 nutarimą.

Šalies argumentai

V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį ir Administracinės veiklos skyriaus 2011-10-26 nutarimą bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba sušvelninti jo administracinę atsakomybę.

Nurodo, kad iš tikrųjų inkriminuotu laiku jis vairavo automobilį „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini) išsuko iš Karklėnų g. ir važiavo Parko g. esančios parduotuvės „IKI“ link. Įsukus į aikštelę, prisistatė policijos pareigūnai ir pasakė, jog jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu bei neparodė posūkio signalo. Iš pateiktos mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinės matyti, kad jis 14.30 val. nekalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Prieš tai, 14.26 val., jis kalbėjo su savo žmona, pokalbis truko 22 s. Tvirtina, kad jis nekalbėjo 14.32 val., mobiliojo ryšio telefonas paspaudė atsitiktinai, per klaidą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio numerio savininkas yra jo brolis Ž. A., kuris gali paliudyti, jog buvo atsitiktinai surinktas jo mobiliojo ryšio telefono numeris ir kad su juo niekas nekalbėjo. Pasak apelianto, jis negalėjo surinkti šio numerio, nes tuo metu kalbėjo su policijos pareigūnu. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra nedarbingas asmuo (nustatytas 90 procentų netektas darbingumas), taip pat jam nustatyta specialioji nuolatinė priežiūra, dėl ko jam neįmanoma vienu metu vairuoti transporto priemonę ir kalbėti mobiliojo ryšio telefonu. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog jis, vairuodamas automobilį, neparodė posūkio signalo, neužfiksuota jokiomis techninėmis priemonėmis, todėl nesurinkta teisėtų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo. Kadangi jis yra I grupės invalidas, todėl prašo sušvelninti jo administracinę atsakomybę.

Atsiliepimas

Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. A. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. A. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Policijos pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-10-22 dirbant kartu su kolega A. D., 14.30 val., pastebėjo iš Karklėnų g. į dešinę Parko g. link važiuojantį automobilį „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. A. naudojosi rankomis mobiliojo ryšio telefonu (laikė kaire ranka telefoną prie ausies), taip pat sukdamas ir prieš darydamas posūkį, nerodė posūkio signalo (b.l. 8). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. S. nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 20). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas A. S. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti V. A., jo parodymai yra nuoseklūs, todėl laikytini patikimais.

Pritartina apylinkės teismui, kad apelianto atsakomybės nepaneigia ta aplinkybė, jog mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinėje nėra duomenų apie tai, kad jis 14.30 val. kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, kadangi nuo nurodyto teisės pažeidimo padarymo laiko iki išklotinėje užfiksuoto pokalbio (14.32 val.) praėjo tik dvi minutės. Įvertinus atskirų laiko fiksavimo prietaisų rodmenų neatitikimus, tokia paklaida yra galima. Apeliacinio skundo teiginys, kad 14.32 val. pats mobiliojo ryšio telefonas atsitiktinai, per klaidą paspaudė Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįtikėtinas, todėl atmetamas. Atkreiptinas dėmesys, kad V. A. iškėlė tokią versiją tik bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Be to, apeliantas nurodė tik tikimybę, kad 14.32 val. pats mobiliojo ryšio telefonas galėjo įsijungti ir skambinti į minėtą numerį (b.l. 20). Kita vertus, V. A. apeliaciniame skunde jau vienareikšmiškai tvirtina, jog jo mobiliojo ryšio telefonas pats atsitiktinai paskambino. Priešingai nei teigia apeliantas, tai, kad jis yra netekęs 90 procentų darbingumo, nepatvirtina, jog jam neįmanoma vienu metu vairuoti transporto priemonę ir kalbėti mobiliojo ryšio telefonu. Šiuo atveju nėra pagrindo apklausti liudytojo Ž. A., kadangi nėra abejonių, jog teisės pažeidėjas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas automobilį. Be to, apeliantas neprašė apklausti kokius nors asmenis apylinkės teisme, o minėtą asmenį jis nurodė tik apeliaciniame skunde.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Tarnybinis pranešimas ir liudytojo A. S. parodymai laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. prasme, kadangi jais yra nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės ir jie yra gauti teisėtais būdais. Remiantis minėtais įrodymais nustatyta, kad V. A., inkriminuotu laiku bei vietoje vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, v/n (duomenys neskelbtini) ir sukdamas sankryžoje į dešinę, nerodė posūkio signalo. Taigi, yra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių šį apelianto padarytą teisės pažeidimą, nors jis neužfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis.

Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. V. A. paskirta galutinė bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis – 150 Lt.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. įtvirtinta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. A. padarė du Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis padarė teisės pažeidimus būdamas neįgalus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 10 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kita vertus, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog apeliantas praeityje tris kartus baustas administracine tvarka (b.l. 9-10). Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jam taikytos nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjai atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Atsižvelgiant į tai, V. A. paskirta mažesnė galutinė bauda nei Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. sankcijoje numatytas vidurkis nėra per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. įtvirtintus administracinės atsakomybės taikymo tikslus.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį ir Administracinės veiklos skyriaus 2011-10-26 nutarimą V. A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011 m. spalio 26 d. nutarimą nepakeistus bei V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis