Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, darbo biržoje neregistruotas, nedirbantis, iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2016 m. liepos 1 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajam A. J. į kaklą, tuo padarydamas jam poliežuvinio kaulo lūžį, kraujosruvą gerklų dešinėje pusėje, sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sulaužydamas nukentėjusiajam A. J. priklausančius akinius, 58,00 eurų vertės, taip jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdžio metu perskaičius du 2016 m. liepos 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. U. tarnybiniu pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 5–6 b. l.), liudytoja A. U. patvirtino, kad juose nurodyta informacija teisinga, surašyta taip, kaip nurodė įvykio dalyviai, jei jame nenurodytos aplinkybės, kad paimti daiktai ar nustatyti įvykio liudininkai, reiškiasi įvykio metu to atlikta nebuvo. Liudytoja papildė, kad naujų įvykio aplinkybių nepasakys, tik paaiškins procesą, kad jei pranešimas apie įvykį buvo gautas liepos 1 d. dvidešimtą valandą, tai procesinius dokumentus, ji surašė galimai po dvidešimt ketvirtos valandos, tai yra liepos 2 d. Pagal pirminius duomenis nusikalstamos veikos požymių neįžvelgė ir priėmė preliminarų sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tarnybinį pranešimą, esantį 6 bylos lape). Nusikalstamos veikos kvalifikaciją vertino pagal susiklosčiusią situaciją, t. y. kad kaimynų tarpusavio santykiai yra asmeniniai, kaip suprato konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, todėl vertino, kad V. Š. veika nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, o tiesiog būnant jam neblaiviam, susipykus su kaimynu dėl asmeninių priežasčių, buvo panaudotas fizinis smurtas. Veiką kvalifikavo, kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas, todėl kitų veiksmų neatliko. Kaltinamojo neapklausė, nes jis buvo girtas, jis buvo galbūt kažkiek agresyvus, impulsyvus, bet mintis dėstė adekvačiai, papasakojo įvykio aplinkybes ir jo parodymus užfiksavo tarnybiniame pranešime. Kitų proceso dalyvių parodymai taip pat užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Vėliau, gavus pranešimą iš gydymo įstaigos, kad asmuo paguldytas į ligoninę ir nėra aišku koks sveikatos sutrikdymas jam padarytas, ji surašė tarnybinį pranešimą, patikslinti informaciją (tarnybinį pranešimą, esantį 5 lape), tuomet vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. Š. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Liudytojas A. K. 2016 m. rugpjūčio 9 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad 2016 m. liepos 1 d. apie 20.00 val. jis buvo pas savo draugą A. M. svečiuose. A. M. kažką darė savo lauko virtuvėje, o jis sėdėjo ant suoliuko šalia lauko virtuvės durų, apie 30 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Jis matė, kaip gretimame kieme ant suoliuko sėdėjo J. J., o priešais ją buvo atsitūpęs pažįstamas V. Š.. Jis tvarstė jai kojas. Netrukus į kiemą išėjo J. J. vyras A. J.. Jis priėjo prie tupinčio bei kojas J. J. tvarstančio V. Š. ir jam kumščiu vieną kartą trenkė į pakaušį. Kai A. J. trenkė kumščiu V. Š. į pakaušį, šis atsistojo ir jie abu pradėjo stumdytis, muštis. Į kurias vietas jie vienas kitam sudavė smūgius, A. K. nematė, nes jie nusistumdė iki šalia esančių krūmų, kurie jam užstojo vaizdą. Jis matė, kaip prie jų, juos skirti nubėgo A. J. žentas, o tada prie jų nubėgo ir A. M.. A. K. į konfliktą nesikišo ir jų skirti nėjo (1 tomas, 29 b. l.).

Liudytoja G. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad su J. ir A. J. bei V. Š. yra kaimynai. Su J. nesutaria, jie konfliktiški. 2016-07-01 apie 20.00 val. ji buvo pas kaimynę R. M., gėrė kavą, kai išgirdo triukšmą lauke. Išėjusios į kiemą, gretimo namo kieme pamatė J. ir J. J. žentą, jo vardo ir pavardės nežino, kuris laikė prie žemės prispaudęs V. Š. Vaizdą jai užstojo krūmai, todėl visko gerai nematė. A. J. ji nematė, o jo žmoną matė sėdinčią ant suoliuko. Dėl ko kilo konfliktas, ji nežino. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai (1 tomas, 26 b. l.).

2016 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) namo kiemas (1 tomas, 9–12 b. l.).

2016 m. liepos 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada, kad A. J. padaryti kūno sužalojimai: poliežuvinio kaulo lūžis, kraujosruva gerklų dešinėje pusėje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu į kaklo sritį. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl poliežuvinio kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, 26–27 b. l.).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2016 m. liepos 1 d. 20.52 val. kaltinamajam V. Š. nustatytas 2,78 promilių girtumas (1 tomas, 63 b. l.).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2016 m. liepos 1 d. 20.54 val. nukentėjusiajam A. J. nustatytas 1,19 promilių girtumas (1 tomas, 15 b. l.; baudžiamosios bylos Nr. 01-1-3140216, 48 b. l.).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2016 m. liepos 1 d. 21.04 val. liudytojui A. M. nustatytas 0,46 promilių girtumas (1 tomas, 32 b. l.).

Iš prie baudžiamosios bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-3140216, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl vieno ir to paties įvykio, kurioje 2016 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 417 straipsnio 1 dalimi, nutrauktas, nukentėjusiajam V. Š. išaiškinta, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo jis turi teisę kreiptis į Akmenės rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimas pradėtas 2016 m. liepos 25 d., baigtas – 2016 m. liepos 27 d.) matyti, kad V. Š. 2016-07-04 13 val. 40 min. paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligų skyrių, galutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). 2016-07-05 jaučiasi geriau, nedusina. (Duomenys neskelbtini). 2016-07-06 išrašytas į namus (duomenys iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykio aplinkybės nurodytos iš 2016 m. liepos 5 d. užduoties atlikti objektų tyrimą, kad 2016-07-01 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kilus muštynėms tarp kaimynų buvo sužalotas V. Š., kuris 2016-07-04 paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pateikta specialisto išvada, kad V. Š. padarytos kraujosruvos kaklo srityje ir gerklų kairėje pusėje. Padaryti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į kaklą. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo tiesioginio trauminio poveikio. V. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-3140216, 21 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas.

Pažymėtina, kad kaltinamasis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neneigė fakto, kad konflikto metu galėjo nukentėjusįjį A. J. sužaloti, tačiau, jo teigimu, tai jis galėjo padaryti tik gindamasis, nes pirmas suduodamas jam smūgį, konfliktą išprovokavo nukentėjusysis.

Kaltinamasis nurodė, kad J. J. tvarstė sužalotas kojas, jis girdėjo, kad iš sodo šaukdamas parbėga A. J., tačiau kaip jis pribėgo prie jo, jis negirdėjo, tik pajuto smūgį į galvą. Nukentėjusysis pirmas jį puolė. Tada jis pradėjo gintis, rankomis stumti jį į šalį, nukentėjusysis nuvirto ir jis jį prispaudė prie žemės. Nurodė, kad nukentėjusiajam galėjo kur kliūti, kuomet jis gynėsi, nes nukentėjusysis blaškėsi.

BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Sprendžiant klausimą ar buvo būtinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismas turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą. Taip pat būtina tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, ar iš viso egzistavo būtinosios ginties situacija, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015).

Kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis jam sudavė smūgį pirmas, patvirtina tik liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis matė, kaip gretimame kieme ant suoliuko sėdėjo J. J., o priešais ją buvo atsitūpęs pažįstamas V. Š. Jis tvarstė jai kojas. Netrukus į kiemą išėjo J. J. vyras A. J. Jis priėjo prie tupinčio bei kojas J. J. tvarstančio V. Š. ir jam kumščiu vieną kartą trenkė į pakaušį. Kai A. J. trenkė kumščiu V. Š. į pakaušį, šis atsistojo ir jie abu pradėjo stumdytis, muštis. Į kurias vietas jie vienas kitam sudavė smūgius, A. K. nematė, nes jie nusistumdė iki šalia esančių krūmų, kurie jam užstojo vaizdą.

Nukentėjusysis, liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio nurodė, kad pirmas smūgį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis ir nors, šie proceso dalyviai dėl savo specifinės padėties (nukentėjusiojo statuso, nukentėjusiojo šeimos narys) yra ar gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, teismas neturi pagrindo visapusiškai juos paneigti ir remtis liudytojo A. K., bei kaltinamojo parodymais, nes liudytojas A. K. dėl objektyvių priežasčių (išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, nebuvo galima nustatyti jo buvimo vietos, įteikti teismo šaukimo) nebuvo betarpiškai apklaustas teisiamojo posėdžio metu, jo parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti juos pagarsinus, o vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, negalima daryti neabejotinos išvados, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Kitų įrodymų, patvirtinančių šio liudytojo nurodytas faktines aplinkybes, byloje nėra.

Nors byloje nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusysis pirmas sudavė kaltinamajam smūgius, tačiau net ir tikint kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, V. Š. veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, teismo nuomone, nebūtų jokio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad konflikte nuo pat pradžių dalyvavo kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja J. J. Byloje nepaneigta, kad konflikto pradžią galėjo matyti ir liudytojas A. K., eigą matė – liudytojai A. M. ir A. M.

Kaltinamasis V. Š. teigdamas, kad gynėsi, vis tik teismui pripažino, kad rankomis stūmė nukentėjusįjį į šalį, nukentėjusysis nuvirto ir jis jį prispaudė prie žemės. Nurodė, kad nukentėjusiajam galėjo kur kliūti, nes nukentėjusysis blaškėsi. Šiuos kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina teisiamojo posėdžio metu liudytojo A. M. parodymai, kad jis matė prasidėjusias V. Š. ir A. J. grumtynes, ristynes, jų judesiai buvo greiti, jie ritosi pasilenkę, jų pozicijos keitėsi. Liudytojas A. M. nutraukė jų grumtynes stodamas tarp jų, V. Š. pavedė toliau, tačiau A. J. dar norėjo pulti, bet jis nebeleido; taip pat ir liudytojo A. M. parodymai, kad jis pamatė nukentėjusįjį klūpojantį ant kelių, į žemę pasirėmusį alkūnėmis, jį V. Š. pasilenkęs dešiniu keliu buvo prispaudęs, taip pat jį laikė ranka. Jis matė kaip V. Š. smūgiavo uošviui į veido sritį. Jis nustūmė V. Š., kvietė policiją, tačiau V. Š. vėl puolė nukentėjusįjį ir vėl antrą kartą ranka prispaudė uošvį prie žemės, bet smūgiuoti nesuspėjo, nes jis jį nustūmė. Nors nukentėjusysis, liudytoja J. J. neigia, kad A. J. grumtynių metu priešinosi, naudojo fizinę jėgą, sudavė smūgius, jų parodymus paneigia aukščiau nurodyti liudytojo A. M. parodymai, liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kad jis matė, jog abu (V. Š. ir A. J.) pradėjo stumdytis, muštis.

Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl vieno ir to paties įvykio sužalojimai buvo padaryti tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam – A. J. padaryti kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini) lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, todėl A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamajam V. Š. padarytos (duomenys neskelbtini), tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Abiejų asmenų atsiradimo mechanizmas vienodas – rastiems sužalojimams reikėjo padaryti po vieną smūgį buku kietu daiktu į kaklą.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad įvykio metu nebuvo susidariusi tokio pavojingumo konfliktinė situacija, kad V. Š. būtų turėjęs gintis, suduodamas nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kaklą ir padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Net ir tikint kaltinamojo parodymais, kad jis gynėsi nuo pirmojo nukentėjusiojo jam suduoto smūgio, iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad V. Š. agresyviai, aktyviais veiksmais įsijungė į muštynes, naudojo fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais. Muštynes tęsė savo noru ir jas nutraukė tik dėl liudytojų – A. M., A. M., veiksmų.

Teismo vertinimu, V. Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą. Tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo) egzistuoja priežastinis ryšys, nes nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Todėl konstatuotina, kad šiuose V. Š. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nustatinėjama V. Š. kaltė, teismas detaliau nevertins nukentėjusiojo veiksmų ir neaptarinės šios specifinės konfliktinės muštynių situacijos, galimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusių abipusių muštynių. Nes abu sukėlę muštynes kaltininkai atsako dėl vienas kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir vertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad nurodyti požymiai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Todėl ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K- 159/2009). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Taigi, baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

Pažymėtina, kad viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus V. Š. atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvės, daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, taip pat kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė didesniu atstumu, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad V. Š. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą – tyčia vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajam A. J. į kaklą, tuo jam padarydamas (duomenys neskelbtini), sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šie V. Š. veiksmai pripažintini įžūliu elgesiu, demonstruojančiu nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Minėta, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktuojančių V. Š. ir A. J. atėjo skirti A. M., A. M., dėl jų veiksmų pagalbos šaukėsi J. J., konfliktą matė R. M., E. V., A. K., G. B.. Iš šių visų duomenų matyti, kad V. Š. panaudojus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. J. buvo kilusi sumaištis ir dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad tarp kaimynų – kaltinamojo V. Š. ir nukentėjusiojo A. J. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl to, kad V. Š. paprašytas ar savo iniciatyva, tvarstė ar tik ruošėsi tvarstyti, teismo vertinimu, veikos kvalifikavimui šios aplinkybės reikšmės neturi, nukentėjusiojo A. J. žmonos žaizdotas kojas. Nustatyta, kad žodinis konfliktas peraugo į muštynes viešoje vietoje, kas, teismo vertinimu, nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).

Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo V. Š. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), šios nusikalstamos veikos yra baigtos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, teismo vertinimu, ši aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Iš charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis nusikaltimus padarė būdamas neteistu (1 tomas, 53 b. l.), baustas administracine tvarka (1 tomas, 54–55 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (1 tomas 56 b. l.), iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai) (1 tomas, 117 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje, priklausomybių ligų registre neįrašytas (1 tomas, 59 b. l.).

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, vieną iš BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, skiriant įpareigojimus, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui, ir vieną iš BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių – baudą, nustatant jos dydį artimą baudos dydžio, numatyto BK 47 straipsnyje, vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tik iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai), nusikaltimu padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamajam skirtini įpareigojimai – būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Teismo vertinimu, tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis, tikimasi, padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi V. Š. padaryti du nusikaltimai sudaro idealiąją BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje nusikaltimų sutaptį, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 662, 75 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už A. J. gydymą (1 tomas, 105–106 b. l.).

Byloje nustatyta, kad V. Š., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, vieną kartą ranka smogė nukentėjusiajam A. J. į kaklą, tuo jam padarė (duomenys neskelbtini), tai yra sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo A. J. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), dėl ko iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo įstaigoms buvo sumokėta 662,75 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo V. Š. priteisti 29,25 Eur turtinei žalai už sulaužytus korekcinius akinius atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl V. Š. jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė skausmą, nepatogumus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pažymėtina, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis prašo teismo priteisti 29,25 Eur turtinei žalai už sulaužytus korekcinius akinius atlyginti. Teismui pateikė (duomenys neskelbtini) garantiją, kasos kvitą, iš ko matyti, kad nukentėjusysis 2014 m. sausio 27 d. įsigijo akinius (1 tomas, 95–95 b. l.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį sulaužė nukentėjusiojo akinius. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad akiniai buvo sugadinti nepataisomai. Liudytojas A. M. patvirtino, kad po muštynių ant žemės rado sugadintus nukentėjusiojo akinius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl tenkintinas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalies, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 200 Eur iki 8000 Eur.

2016 m. liepos 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. padaryti kūno sužalojimai: (duomenys neskelbtini), tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl (duomenys neskelbtini) sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, 26–27 b. l.).

Teismo vertinimu, dėl patirtų sužalojimų A. J. neabejotinai patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus – gydėsi ligoninėje stacionare, vėliau patyrė nepatogumus gydantis ambulatoriškai ir kt. Todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, aukščiau nurodyta teismų praktika, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirbantis, iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 procentai), sprendžia, kad kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyros atstatymui, nukentėjusiajam A. J. iš V. Š. priteistina 500 Eur suma, neturtinei žalai atlyginti. 2017 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. nukentėjusiajam atlygino dalį žalos, tai yra sumokėjo 130 Eur, todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinys šiai sumai mažintinas (529,25 Eur -130 Eur = 399,25 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikaltimo metu), ir jam skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti V. Š. subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. Š. 662,75 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 75 ct) sumą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.

A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš V. Š. 399,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 25 ct) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti V. Š. 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.