Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-242-275/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-12
Bylos Nr.
2A-242-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-242-275/09

Teisėjas Alfonsas Guobys Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 36.1.;

55.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. kovo 12 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant V.Čistiakovienei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. G.Gudaitei, atsakovei A. G., jos atstovui J.Butkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo 537-osios DNSB bei atsakovės A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo 537-osios DNSB ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas 537-oji DNSB kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės A. G. priteisti 2 283,91 Lt skolą už buto eksploatacijos ir komunalines paslaugas, 157,41 Lt delspinigius nuo nesumokėtos skolos, 227,85 Lt skolą už kredito grąžinimą namo stogo renovacijai, 212,40 Lt palūkanų už kreditą stogo renovacijai, ventilių ir kranų pakeitimui šildymo sistemoje, 181,49 Lt delspinigius už laiku nesumokėtą kreditą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, viso – 3 063,06 Lt. Nurodė, kad atsakovė ne kartą buvo įspėta sumokėti skolą, tačiau į tai nereagavo. Nagrinėjant bylą, ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, nurodė, kad 2008-08-18 atsakovės bute atlikus vandens skaitiklių patikrinimą buvo nustatyta, kad skaitikliai nuo 1998-07-23 nebuvo nė karto metrologiškai patikrinti, todėl atsakovės suvartoto vandens kiekis buvo perskaičiuotas nuo 2006 birželio mėnesio pagal vidutinę vandens suvartojimo normą vienam gyventojui. Tokiu būdu, perskaičiavus atsakovės skolą sudarė 4 686,55 Lt suma, 331,48 Lt palūkanų nuo nesumokėtos sumos, 238,87 Lt skola už kredito grąžinimą, 222,29 Lt palūkanų už kreditą stogo renovacijai, ventilių ir kranų pakeitimui šildymo sistemoje, 68,07 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-11-12 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš A. G. 537-ajai DNSB naudai 2 283,91 Lt skolą už komunalines ir eksploatavimo paslaugas, 157,41 Lt delspinigių, 227,85 Lt skolą už kredito grąžinimą namo stogo renovacijai, ventilių ir kranų pakeitimą šildymo sistemoje, 212,40 Lt palūkanas už kreditą namo stogo renovacijai, ventilių ir kranų pakeitimui šildymo sistemoje, 181,49 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, viso – 3 063,06 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008-03-18 iki šio sprendimo visiško įvykdymo, 91,89 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktoje lentelėje nurodyta, jog atsakovė 2007 m. spalio mėnesiui yra skolinga ieškovui 2003,67 Lt, o 2008 m. kovo mėnesiui 2 283,91 Lt, nuo šios skolos sumos paskaičiuota 157,41 Lt delspinigių, paskaičiuota kredito už namo renovaciją suma ir nustatytas skolos grąžinimo grafikas. Atsakovei buvo siunčiami įspėjimai sumokėti skolą Bendrijai. Ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir padidino savo reikalavimus. Nurodė, kad paaiškėjus, jog atsakovės karšto ir šalto vandens skaitikliai nebuvo metrologiškai patikrinti, suvartoto vandens kiekį nuo 2006 birželio mėnesio jie perskaičiavo pagal vandens suvartojimo normas, kurios yra nustatytos Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 777V, priimtu 1992-05-07, nurodė, kad skola yra perskaičiuota iki 2008 birželio mėnesio. Ieškovas pateikė įrodymus apie atsakovės įsiskolinimą už komunalines ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2007 kovo iki 2008 balandžio mėnesio. Šią skolą sudaro 2 283,91 Lt. Teismas sprendė, kad suvartoto vandens perskaičiavimas nuo 2006 birželio mėnesio pagal vidutinę suvartojimo normą vienam buto gyventojui, ir dėl to skolos atsakovei padidinimas, buvo padarytas nepagrįstai. Motyvavo, jog nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė metrologiškai netikrino jos bute įrengtų vandens skaitiklių nuo 1998-07-23, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas sunaudoto vandens kiekį automatiškai perskaičiuoti pagal vandens suvartojimo normas vienam buto gyventojui. Toks pagrindas nėra numatytas nei Vilniaus miesto valdybos potvarkyje Nr. 777V, priimtame 1992-05-07, nei kituose su juo susijusiuose teisės aktuose. Ieškovas pateikė 2002 balsavimo raštu protokolą, kuriame nurodyta, kad dauguma bendrijos narių balsavo už tai, jog renovuoti stogą, pakeisti ventilius ir kranus šildymo sistemoje, 2002-11-29 atliktų renovacijos darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad atlikti stogo renovacijos darbai, pakeisti ventiliai ir kranai šildymo sistemoje. Darbų kaina su PVM sudaro 32 472,88 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė privalo mokėti dalį nuo atliktų remonto darbų kainos, nes šie darbai buvo atlikti ir jos interesais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas 537-oji DNSB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-12 sprendimą dalyje dėl įsiskolinimo už suvartotą vandenį priteisimo pagal vandens skaitiklių parodymus ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už suvartotą vandenį vadovaujantis vidutine suvartojimo norma vienam gyventojui, skaičiuojant trims asmenims – 2 484,20 Lt. Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmos instancijos teisme – 1 058 Lt. Priteisti iš atsakovės apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme, pagal teismui pateiktus dokumentus. Nurodo, kad 2006-01-07 Bendrijos valdybos protokolu yra nustatyta, kad butų gyventojai savo sąskaita įsirengę vandens skaitiklius privalo kas 4 metai atlikti skaitiklių metrologines patikras, o kilus ginčui pateikti patikrų atlikimą ir skaitiklių techninį tvarkingumą patvirtinančius dokumentus. Jų nepateikus sunaudotas vandens kiekis skaičiuojamas pagal normą. Kaip matyti iš bylai pateiktų dokumentų, atsakovė A. G. vandens skaitiklius eksploatuoja daugiau nei dešimt metų, per visą dešimties metų laikotarpį vandens skaitikliai metrologiškai nebuvo patikrinti. Firmos UAB „Dzūkija“ plombavimo aktas įrodo, kad skaitikliai (duomenys neskelbtini) sumontuoti 1998-07-23. Teisės normos nurodo, kad eksploatuoti galima tik techniškai tvarkingus ir patikrintus vandens apskaitos įrenginius. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vadovautis atsakovės bute įrengtais skaitiklių parodymais ir atsakovės deklaruojamais skaičiais negalima, kadangi skaitikliams daugiau nei dešimt metų metrologiškai netikrinti ir yra techniškai netvarkingi. Skaitiklių neatitikimą techniniams reikalavimams įrodo 2008-08-18 pasirašytas aktas, ir jame nustatytas faktas, kad neįskaitomas skaitiklio Nr. AH032092/98 tvirtinimo plombos ženklas. Nesutampa vandens skaitiklių gamykliniai numeriai ir nustatyti patikrinimo metu. 1998-07-23 dieną skaitiklių sumontavimo akte pažymėti sumontuotų skaitiklių numeriai: AH 032089, AH 032090, AH 032091, AH 032092. Tuo tarpu 2008-08-18 vandens skaitiklių patikrinimo aktuose pažymėta, kad buvo patikrinti skaitikliai, kurių numeriai: AH 053682, AH 032090, AH 032091, AH 032092. Vadovautis skaitiklių parodymais ir atsakovės deklaruojamais skaičiais negalima, kadangi skaitikliams daugiau nei dešimt metų, neatlikta patikra, o atsakovės deklaruojami skaičiai neatitinka realios tikrovės. 2008 metų liepos mėnesį atsakovė deklaravo, kad karšto vandens sunaudojo nuo 00281 iki 00283, rugpjūčio mėnesį nuo 00283 iki 00281 (skaitikliai pasisuko atgal 2 kubiniais metrais vandens). Šalto vandens liepos mėnesį nuo 00277 iki 00279, rugpjūčio mėnesį 00281 iki 00277 (dingo 4 kubiniai metrai vandens). 2008-08-18 skaitiklių patikros akte nustatyti šalto vandens skaitiklių parodymai yra tokie pat kaip atsakovės deklaruoti liepą ir yra vienodi šaltam ir karštam vandeniui, šalto vandens - 00277 (00142+00135), karšto vandens - 00277 (00042+00236). Po trijų dienų, rugpjūčio 21 d. atsakovė deklaruoja karšto vandens kiekį nuo 00283 iki 00281 (-2 kubiniai metrai vandens). Taigi, akivaizdu, kad arba skaitikliai nesisuka, arba periodiškai atsukinėjami atgal. Vilniaus miesto valdybos 1992-05-07 potvarkiu Nr. 777V priede numatytos „Vienbučio, daugiabučio ir bendrabučio namo gyventojų vidutinės vandens suvartojimo normos“, atsakovės atveju 7.3 punkte numatyta vidutine suvartojimo norma vienam gyventojui šalto vandens 4,2 kubinių metrų, karšto 2,8 kubinio metrų. A. G. bute, nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2008 m. birželio mėnesio, skaičiuojama taip: vidutinė vandens suvartojimo norma, vienam žmogui (atitinkamai 4,2 ir 2,8 kubinio metrų) padauginta iš žmonių skaičiaus (šiuo atveju 3) ir padauginta iš nustatytos vandens kainos pagal savivaldybės pateiktą informaciją. Kiekvieną mėnesį Bendrija patiria nuostolius esant neatitikimams tarp gyventojų deklaruojamo suvartoto vandens kiekio ir įvadinių namo skaitiklių, pagal kurių parodymus bendrija atsiskaito už namo suvartotą vandens kiekį. Tokiu būdu pažeidžiami visų bendrijos gyventojų turtiniai interesai. Įsiskolinimą vandens tiekėjui kiekvieną mėnesį turi padengti bendrijos gyventojai. Teismas turėjo atsižvelgti į teisės aktuose nustatytą atsakovės atsakomybę, neįvykdžius reikalavimo nustatytais periodais atlikti metrologinę skaitiklių patikrą, už suvartoto vandens kiekį mokėti pagal savivaldybių patvirtintas apmokestinamas vandens suvartojimo normas.

Atsiliepimas

Atsakovė A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su priimtu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-12 sprendimu sutinka iš dalies. Apeliantė pripažįsta, kad turi įsiskolinimus: 664,09 Lt už komunalines ir eksploatavimo paslaugas; 227,85 Lt už kredito grąžinimą namo stogo renovacijai, ventilių ir kranų pakeitimui šildymo sistemoje; 75,39 Lt palūkanas už kreditą namo stogo renovacijai, ventilių ir kranų pakeitimui šildymo sistemoje. Apeliantė neginčija teismo sprendimo dėl 967,33 Lt priteisimo ir nesutinka su sprendimo dalimi dėl 2 095,73 Lt priteisimo. Apeliantė ginčija 1 619,82 Lt skolos už komunalines ir eksploatavimo paslaugas, 157,41 Lt delspinigių už laiku neapmokėtas komunalines ir eksploatavimo paslaugas, 181,49 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas, 137,01 Lt palūkanas už kreditą namo stogo renovacijai, ventilių ir kranų pakeitimui šildymo sistemoje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolės šalių teises ir pareigas. Nagrinėjamame ginče ieškovas išstoja komunalinių ir eksploatavimo paslaugų pardavėju bei stogo renovacijos, ventilių ir kranų šildymo sistemoje pardavėju bei kredito, panaudoto darbų bei medžiagų apmokėjimui, administratoriumi. Ieškovas teisę reikalauti įgyja tada, kai praneša kitai prievolės šaliai apie pareigą apmokėti komunalines ir eksploatavimo išlaidas bei laiku neapmokėtą kredito ir kredito palūkanų dalį. Byloje nenustatyta, kad ieškovas įteikė apeliantei mokėjimus pagrindžiančius dokumentus. Dėl šios priežasties ieškovas negali skaičiuoti delspinigių už laiku neapmokėtas komunalines ir eksploatavimo paslaugas bei laiku neapmokėtą kredito ir kredito palūkanų dalį. Įrodyta, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su apeliante ir turi būti laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.64 str. 1 d.). Delspinigių priteisimas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad nenurodytas teisinis pagrindas delspinigių skaičiavimui. Byloje yra dvi lentelės, kuriose pateikiami duomenys apie mokėtinas sumas už komunalines ir eksploatavimo paslaugas. Ieškovas neįrodė, kad jo pateikti skaičiavimai, rodantys 2 283,91 Lt skolą yra teisingi. Atsakovė yra perskaičiavusi tą patį laikotarpį ir išvedė skolą sumoje 664,09 Lt. Teismo sprendime nepateikta argumentacija, kodėl remiamasi ieškovo skaičiavimais ir atmetami atsakovo skaičiavimai. CPK 178 str. pagrindu ieškovas kaip reikalaujanti šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, o tai reiškia, kad ieškovas turėjo nuneigti atsakovės skaičiavimų rezultatą. Nei raštu, nei teismo proceso metu ieškovas nepateikė įrodymų, kur savo skaičiavimuose klysta atsakovė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė turi sumokėti ne 664,09 Lt, o 2 283,91 Lt. Teismo išvada, kad ieškovas pateikė įrodymus dėl 2 283,91 Lt skolos neatitinka bylos medžiagai. Byloje yra surinkti priešingi šalių pareiškimai dėl skolos dydžio ir šalių pateiktų duomenų prieštaravimai nėra pašalinti. Dėl to nebuvo galima priteisti 1 619,82 Lt skolos už komunalines ir eksploatavimo paslaugas. Taip pat nebuvo galima priteisti 137,01 Lt palūkanų už kreditą namo stogo renovacijai, ventilių ir kranų pakeitimui šildymo sistemoje, nes ši suma yra sumokėta ir neapmokėtas likutis sudaro tik 75,39 Lt.

Ieškovas 537-oji DNSB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės A. G. apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovo ir atsakovės skundai dalinai tenkintini.

Ieškovas byloje pateikė du savarankiškus reikalavimus, t.y. 2008-05-22 teisme buvo gautas jo ieškininis pareiškimas (b.l.42-44, t. I) dėl įsiskolinimo už buto mokesčius, komunalines paslaugas, kredito namo stogo renovacijai priteisimo, skolos už ventilių ir kranų pakeitimą šildymo sistemoje, eksploatacijos mokesčių, delspinigių ir palūkanų priteisimo bendrai 3063,06 Lt sumai ir prašymas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (b. l. 108-109, t. I), nurodant, jog ieškinio suma yra 5547,26 Lt. Iš šio prašymo turinio matyti, jog ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą dalyje ir dėl to padidino ieškininius reikalavimus, tačiau nenurodė aplinkybių, patvirtinančių procesinio dokumento dalyką, t.y. kokia suma buvo priskaičiuota atsakovei mokėti už karštą ir šaltą vandenį nuo 2006 m. birželio mėnesio dėl to, kad ji neatliko vandens skaitiklių patikros, aplinkybių, patvirtinančių ieškovo teiginį, jog atsakovės bute gyvena trys asmenys. Teismas turėjo priimti nutartį pareiškimo trūkumų šalinimui LR CPK 111 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Iš nurodytų prašyme aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas siekia prisiteisti ši atsakovės žalą, kurią ji padarė bendrijai tuo, kad į jos butą tiekiamas karštas ir šaltas vanduo nebuvo tinkamai apskaitomas, todėl faktiškai ieškovas keičia ieškinio pagrindą ir dalyką šioje reikalavimų dalyje. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad metrologiškas netikrinimas bute įrengtų skaitiklių nėra absoliutus pagrindas perskaičiuoti suvartojimo normas vienam gyventojui, yra pagrįsta. Ieškovui reiškiant reikalavimą priteisti iš atsakovės už suvartotą vandenį pagal normas, teismas turi padaryti išvadą, ar atsakovės bute esantys apskaitos prietaisai yra tinkamai įrengti, ar vartotoja turi apmokėti už suteiktą paslaugą pagal jų parodymus, ar apskaita yra netiksli. Ieškovui neteikiant į bylą reikalingų įrodymų, teismas turėjo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis, ar skaitikliai tiksliai rodo patiekiamą vandens kiekį. Kadangi LR CPK 179 str. 1 d. suteikia teisę teismui pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, šia teise teismas nepasinaudojo, tuo byloje įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d. ), todėl yra pagrindas, numatytas LR CPK 329 str. 1 d., panaikinti teismo sprendimą dalyje . Apeliacinės instancijos teismas LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. pagrindu perduoda bylą naujam nagrinėjimui tam pačiam teismui dėl to, kad bylos esmę sudaro tai, ar atsakovė turi apmokėti už patiektą vandenį pagal apskaitos prietaisų parodymus, ar pagal nustatytas normas. Kai byloje neatskleista jos esmė, tai turi atlikti pirmosios instancijos teismas. Be to, ieškovui apdidinus reikalavimus, teismas neįpareigojo ieškovo sumokėti toje dalyje žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo analogiški reikalavimai jau buvo patenkinti kitoje byloje (b.l. 165-166, t. I) , byloje reikšminga aplinkybe yra tai, už kurį laikotarpį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovės. Ieškininiame pareiškime nurodyta, kad viena skolos suma , t.y. 2003,67 Lt susidarė iki 2007-10-31, o kita – 280,24 Lt iki 2008-04-31. Byloje turi būti padaryta išvada, už kokį laikotarpį ieškovas priskaičiavo atsakovei skolą sumoje 2003,67 Lt 2007-10-31 d. (b.l.45, t. I) ir 2265, 23 Lt 2005m. balandžio mėn. (b.l.113, t. I). Šios išvados sudaro bylos esmę. Teismas, remiantis LR CPK 135 str. 1 d. 1 p., turėjo nurodyti ieškovui ištaisyti pareiškimų trūkumus, t.y. nurodyti, nuo kada ir už kokį laikotarpį priskaičiavo aukščiau nurodytoms datoms įsiskolinimo sumas. Ieškovas prašyme dėl ieškinio patikslinimo nurodė, kad prašo priteisti 68,07 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas už namo stogo renovaciją, o pirmame pareiškime prašė priteisti šių delspinigių 181, 49 Lt. Kadangi antrajame pareiškime nenurodė aplinkybių, dėl ko keičia reikalavimus šioje dalyje, teismas turėjo nurodyti ieškovui pašalinti šiuos prašymo trūkumus. Tiek pirmajame pareikšime, tiek antrajame nebuvo nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą priteisti delspinigius, todėl tai turėjo būti pripažinta pareiškimų trūkumais.

Teismo sprendime nėra motyvų dėl aplinkybės, kodėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti didesnę skolos sumą už kredito grąžinimą ir palūkanas už kreditą (priteista 227,85 Lt, o prašė priteisti 238,87 Lt už kreditą ir priteista 212,40 Lt palūkanų, o prašė priteisti 222,29 Lt palūkanų), bei priteista 181,49 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą, priteista 157,41 Lt delspinigių, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikinamas LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Paliekama nepakeista teismo sprendimo dalis, su kuria sutinka atsakovė dėl 227,86 Lt priteisimo už kreditą ir dalis teismo sprendimo, kuria priteista 212,40 Lt palūkanų už kreditą, pripažinus, kad atsakovė turėjo pateikti įrodymus, jog ji yra apmokėjusi 137, 01 Lt palūkanų už kreditą, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. ir 4 p., , teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo 537–osios DGNS bendrijos reikalavimai dėl 2283, 91 Lt skolos už komunalines ir eksploatavimo paslaugas, dėl 157,41 Lt delspinigių ir 181,49 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą priteisimo iš atsakovės A. G., bei sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir bylą šiose dalyse perduoti naujam nagrinėjimui.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Andžej MaciejevskiAlgirdas Auruškevičius