Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi įkeisto turto savininko uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21848-285/2011 pagal kreditoriaus AS Parex banka pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Verantas“, įkeisto turto savininkui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja, nustačiusi, kad skolininkas UAB „Verantas“ tinkamai ir laiku iki 2009 m. birželio 30 d. neįvykdė prievolės kreditoriui AS Parex banka pagal 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/753, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi areštavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą turtą: negyvenamąją patalpą – prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – lošimo automatų saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu – kiemo statiniais (kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininką UAB „Verantas“ ir įkeisto turto savininką UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Įvertintina, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. priimta nutartis iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2S-2323-395/2011 ir joje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę reikšmę sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Nurodytoje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ savo turtu buvo laidavęs BUAB „Balsių vystymo grupė“ įsipareigojimų pagal 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/752 įvykdymą kreditoriui. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi patenkino UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą ir nurodė, jog hipotekos teisėjas, nagrinėjantis bylą, privalo vadovautis bendraisiais civilinių teisinių santykių principais ir nustačius, kad išieškojimo vykdymas ypatingosios teisenos tvarka prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neleistinai iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą ar neproporcingai pažeistų skolininko trečiųjų asmenų interesus, hipotekos teisėjas privalo atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka. Paminėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog kreditorius dėl priverstinio skolos išieškojimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams po termino prievolei įvykdyti suėjimo, konstatavo, kad kreditorius ypatingosios teisenos tvarka siekia įgyvendinti teises, dėl kurių galiojimo ginčo teisena yra sprendžiamas ginčas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-18664-534/2011, o tai automatiškai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Civilinėje byloje Nr. 2-18664-534/2011 sprendžiamas ginčas dėl turto hipotekos, kuria buvo užtikrintas BUAB „Balsių vystymo grupė“ įsipareigojimų vykdymas kreditoriui, yra analogiškas šioje byloje nagrinėjamam ginčui, kadangi 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartys Nr. KS/752 ir Nr. KS/753 iš esmės buvo sudarytos vieno sandorio – žemės sklypo su pastatais įsigijimui. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavo, jog kreditorius yra praradęs teisę ne ginčo tvarka vykdyti išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies, CPK 4 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

Netinkamai įgyvendinta hipotekos teisėjo pareiga bylą nagrinėti vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neužtikrinta, kad pradėtas išieškojimas neprieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams, neįtvirtintų neteisėtumo ir neteisingumo, būtų sąžiningas, neleistinai neiškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyros, neproporcingai nepažeistų skolininko ar trečiųjų asmenų interesų. Nevertinta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra tiesioginis kreditoriaus skolininkas, jis negalėjo įtakoti skolininko prievolių kreditoriui pagal sutartį vykdymo tvarkos ir sąlygų.

Neatsižvelgta, kad kreditorius, prašydamas pradėti priverstinį skolos iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto išieškojimą, neįvykdė CPK 178 straipsnyje numatytos pareigos ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į skolininką dėl skolos grąžinimo, skolininkui buvo įteiktas raginimas grąžinti skolą, tačiau pastarasis atsisakė vykdyti savo prievoles pagal sutartį. Kreditorius tik 2011 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo termino skolininko prievolei įvykdyti pabaigos, informavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, jog tariamai išsiuntė skolininkui pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą. Kreditorius nepateikė kitos informacijos apie skolininko vengimą su juo atsiskaityti, nebendradarbiavimą ar kilusią grėsmę, jog skolininkas negrąžins skolos.

Nevertinta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ savo turtą įkeitė sąlygine hipoteka. Sutarties specialiųjų sąlygų 6.5 punktu buvo susitarta, jog kreditorius atsisakys turto įkeitimo, t. y. turto hipoteka pasibaigs, kai skolininkas kreditoriaus naudai įkeis negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog nuo turto įkeitimo kreditoriui praėjo daugiau nei dveji metai, bei pagal analogiją taikant CK 6.89 straipsnio nuostatas, laikytina, jog turto hipoteka yra pasibaigusi ir turi būti išregistruota.

Įvertintina, kad kreditoriaus – profesionalaus finansų rinkos dalyvio elgesys, kuomet jis, nesant objektyvių priežasčių daugiau nei dvejus metus (kredito grąžinimo data – 2009 m. birželio 30 d.) delsia imtis veiksmų dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir nepateikia jokių tokį delsimą pateisinančių įrodymų, o vėliau už visą minėtą laikotarpį pareikalauja iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o ne skolininko ne tik skolos grąžinimo, bet ir 106 746,07 EUR dydžio delspinigių bei 38 690,1 EUR palūkanų, yra laikytinas nesąžiningu, prieštaraujančiu bendriesiems civilinių santykių principams, CK 6.256 straipsnio 4 dalies, 6.258 straipsnio 4 dalies normoms, neproporcingai pažeidžiančiu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesus.

Kreditorius sudarė sąlygas, kad skolininkas neįkeistų turto pagal sutarties specialiųjų sąlygų 6.5 punktą. 2008 m. gegužės 14 d. dalis turto, t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), su kreditoriaus sutikimu buvo įkeistas, siekiant užtikrinti su UAB „Balsių vystymo grupė“ susijusio asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ įsipareigojimų vykdymą kreditoriui pagal 2007 m. birželio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/684. Hipoteka minėtam turtui buvo išregistruota 2008 m. lapkričio 11 d. ir 2009 m. liepos 2 d., kreditoriui atsisakius minėto įkeitimo. Šiomis datomis UAB „Balsių vystymo grupė“ galėjo įkeisti turtą kreditoriaus naudai, kaip numatyta 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutarčių Nr. KS/752 ir Nr. KS/753 specialiųjų sąlygų 6.5 punktuose. Dalį nurodomo turto kreditorius UAB „Balsių vystymo grupė“ leido parduoti 2009 m. liepos–rugsėjo mėn., suėjus kreditų grąžinimo terminui. Šie kreditoriaus veiksmai įrodo jo nesąžiningumą ir sudaro pagrindą teigti, jog kreditorius piktnaudžiauja hipotekos institutu.

Kreditorius, vykdydamas veiklą, reikalaujančią prisiimti su ja susijusią riziką, įpareigojančią kreditorių būti ypatingai atidžiu ir rūpestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams prisiimti tokių nuostolių atsiradimo riziką, neužtikrino, kad skolininkas laiku grąžintų skolą, įvykdytų prievolę įkeisti jam priklausantį turtą, tokiu būdu užtikrinant UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto hipotekos pabaigą. Dėl to kreditoriaus delsimas priverstine tvarka išsiieškoti skolą, galimai lėmęs skolos išieškojimo iš skolininko turto negalimumą, yra laikytinas kreditoriaus kalte, kuri yra pagrindas atleisti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo atsakomybės pagal hipotekos lakštu prisiimtas prievoles.

Prašo panaikinti nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Byloje nustatyta, kad kreditorius 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartimi Nr. KS/753 skolininkui UAB „Verantas“ suteikė 661 781 EUR dydžio kreditą. Užtikrinant prievolių pagal minėtą sutartį vykdymą, hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeisti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai: negyvenamoji patalpa – prekybos centras su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamoji patalpa – lošimo automatų salonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Skolininkas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. birželio 30 d.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną kreditoriui buvo skolingas 798 802,64 EUR. Byloje nėra duomenų, kad skolininko įsipareigojimas kreditoriui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto hipotekos sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų. Esant šioms aplinkybėms, kreditorius įgijo teisę kreiptis į hipotekos teisėją, prašydamas parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginti jam priklausančią sumą, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba perduoti jam šiuos daiktus administruoti (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nurodytais motyvais atmestini atskirojo skundo argumentai dėl netinkamai įgyvendintų hipotekos teisėjo pareigų. Laikytina, jog Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi pagrįstai patenkino kreditoriaus pareiškimą ir areštavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriui įkeistą turtą, o skolininką ir įkeisto turto savininką įspėjo, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai dėl įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorius kreipėsi į skolininką dėl skolos grąžinimo, skolininkui buvo įteiktas raginimas grąžinti skolą, tačiau pastarasis atsisakė vykdyti savo prievoles pagal sutartį, nepateikimo. Įstatymai kreditoriui nenumato pareigos pateikti tokio pobūdžio įrodymus, kreipiantis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

Nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-2323-395/2011 faktinės aplinkybės netapačios. Apeliacine tvarka revizuojamos nutarties priėmimo metu nebuvo ginčo dėl įpareigojimo išregistruoti hipoteką, esančią skolininko ginčijamų teismo procesinių veiksmų pagrindu, todėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjai neturėjo jokio pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2323-395/2011.

Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl skolos kreditoriui dydžio, galimai sąmoningo kreditoriaus delsimo kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, sąlyginės hipotekos pabaigos nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teismas pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti hipotekos sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą.

UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde nenurodė kitų pagrįstų argumentų, sudarančių vadą panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimą nutartį, todėl ji nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį.