Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
1-17-517/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
E. M.
Nukentėjusysis
N. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-17-517/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22733-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017m. balandžio 03d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Krogertui,kaltinamajam E. M.,nukentėjusiajai N. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M., mušdamas, sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. gegužės 12d., tarpe 18⁰⁰-19⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio žodinio konflikto su savo dėde-pil. A. M. metu prie stalo, ant kėdės sėdinčiam dėdei A. M. sakydamas žodžius „ eik miegoti “, tyčia vieną kartą su delnu sudavė pastarajam per veidą ir, sugriebęs rankomis už rūbų krūtinės srityje, nukentėjusįjį A. M. tyčia nusviedė į pečių, ko pasekoje pastarasis dešinės pusės šonu atsitrenkė į pečių ir parkrito ant grindų, šalia pečiaus, o po to jis(kaltinamasis E. M.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, priėjęs prie ant grindų gulinčio nukentėjusiojo A. M., tyčia su kumščiu ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip tris kartus sudavė į dešinį šoną ir, taip mušdamas bei kitaip smurtaudamas, nukentėjusiajam A. M. ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke ir dešiniame žąste, kas nukentėjusiajam A. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. M., duodamas parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu neigė jam pareikštame kaltinime nurodytas šiuo metu jau mirusio jo dėdės-nukentėjusiojo A. M. sumušimo aplinkybes, tačiau teisme kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, iš esmės prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, konfliktas tarp jo ir dėdės A. įvyko ketvirtadienį. Tą dieną jo dėdė A. vienas namuose gėrė alų, o jis alaus negėrė, nes reikėjo dirbti darže, prie namų, t.y. iškasti kelmus. Išgėręs, dėdė A. pasidarė priekabus, vaikščiojo iš paskos ir vis bambėjo, sakydamas, kad jis(kaltinamasis E. M.) čia yra nereikalingas ir liepė jam išeiti iš namų. Jie tarpusavyje susiginčijo, ko pasekoje virtuvėje kilusio konflikto metu jis du kartus su ranka sudavė savo dėdei A. į „ snukį “. Dėdė A. sėdėjo ant kėdės, kurį pakėlęs už drabužių, stūmė į pečiaus pusę, o šiam nugriuvus, dar kelis kartus sudavė į šonus. Po to jis išėjo dirbti į daržą. Tą dieną jis pats buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios N. M. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais liudytojos J. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 37-41), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje(b.l. 7), įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu(b.l. 9) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 10), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 13-17) ir priedu prie minėtos išvados(b.l. 18), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 42-45, 96-99) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 46-55, 100-107) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji N. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad E. M. yra jos sūnus. 2016m. gegužės 12d., buvo ketvirtadienis, pavakarys, kada ji su savo dukra J. iš darbo grįžo į namus. Namuose, virtuvėje rado prie stalo sėdintį savo brolį A., o sūnus E. buvo savo kambaryje. Vyrai tarpusavyje rėkavo ir aiškinosi santykius dėl namo. Vienas rėkė iš virtuvės, o kitas-iš kambario. Pamačiusi, kad jie abu yra girti, išėjo ravėti darželio, esančio prie pat namo, nes ji negalinti klausyti, kai brolis su sūnumi vienas ant kito rėkia. Kai išėjo ravėti darželio, jos dukra J. liko namuose. Kas vyko namuose tarp jos brolio A. ir sūnaus E., ji nematė, tačiau girdėjo kažkokį trenksmą, bet kas tai buvo, ji nežino. Dukra J. labai greitai išėjo į namus. Kai ji iš darželio parėjo į namus, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Vėliau, tą pačią dieną brolis A. jai sakė, kad sūnus E. jam trenkė į šoną, kad jis( brolis A.) net nulėkė nuo kėdės. Penktadienį, apie 17⁰⁰ val., po darbo grįžusi į namus, juose rado tik brolį A., o sūnaus namuose nebuvo. A. skundėsi, kad jam visur labai skauda, tačiau tą dieną brolis kviesti greitosios medicinos pagalbos neprašė. Šeštadienį, ryte, apie 06⁰⁰ val., brolis A. labai sunkiai kalbėjo, kuris jos paprašė cigaretės, o atėjus jos dukrai J., dar paprašė nupirkti alaus. Tą dieną ji su dukra J. nuprausė savo brolį A., aprengė ir nusprendė kvieti greitąją medicinos pagalbą, nes pats brolis kviesti medikų neprašė. Po to, kai įvyko konfliktas namuose tarp jos brolio A. ir sūnaus E., tas kelias naktis iki šeštadienio, kol jis buvo išvežtas į ligoninę, brolis nakvojo namuose. Čia ne pirmas kartas, kai brolis A. mušasi su jos sūnumi E., nes anksčiau, lyg tai pavasarį, tikslios datos neatsimena, jos sūnus E. su kastuvu vieną kartą sudavė broliui A. per nugarą. Ką| girtas kalba jos sūnus E., ji nežinanti.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojos J. M., atsisakiusios liūdyti teisme, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji su draugu K. G. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o jos jmotina N. M. gyvena kartu su jos broliu E. M. ir, kol buvo gyvas, jos dėde A. M.. 2016m. gegužės 11 ar tai 12d., tiksliai pasakyti negali, nes ji neatsimena, tarpe 18⁰⁰-19⁰⁰ val., kartu su motina grįždamos iš darbo į namus, užėjo pas motiną į svečius, nes norėjo užvalgyti ir išgerti alaus. Kai užėjo pas motiną į namus, virtuvėje rado sėdinčius jos brolį E. ir dėdę A., kurie abu gėrė alų. Jai būnant virtuvėje, vyrai pradėjo ginčytis. Ji nesuprato ar jie susipyko dėl maisto, ar dėl alaus. Dėdė A. sėdėjo ant kėdės prie stalo, kurį brolis E., griebęs už rūbų krūtinės srityje, „ nušveitė “ į pečių, dėl ko dėdė A.dešinės pusės šonu atsitrenkė į pečių. Dėdei gulint ant grindų, prie pečiaus, prie jo priėjęs brolis E., su kulokais du ar tris kartus sudavė į dešinės pusės šoną. Tuomet ji išsigandusi pabėgo. Iš namų pirmą išbėgo jos motina, nes pamatė, jog brolis E. yra girtas, o ji išgėrusio brolio bijo, nes šis, būdamas neblaivus, motiną vaiko. Ji taip pat bijo išgėrusio brolio E., nes pastarasis puola muštis. Gegužės 12 ar tai 13d.d., tarpe 13⁰⁰-15⁰⁰ jval., prie Siesikų miestelyje esančios kooperatyvo parduotuvės buvo sutikusi savo dėdę A., kuris vienas stovėjo, susiėmęs rankomis už pilvo, ir skundėsi, kad jam labai negera, jis kosėjo ir čiaudėjo. 2016m. gegužės 14d. jai paskambinęs dėdė A., pasakė, kad jam bloga ir prašėsi pagalbos. Jai nuėjus pas savo motiną į namus, kur gyvena ir dėdė A., pastarasis sėdėjo savo kambaryje, ant lovos, o brolio E. namuose nebuvo, nes jis dirbo pas ūkininkę S.. Tuomet ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir dėdę A. išvežė į ligoninę. Ji mano, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas motinos namuose, kada jos brolis E., suėmęs dėdei A. už rūbų krūtinės srityje, pastarąjį nusviedė į pečių, o šis dešinės pusės šonu atsitrenkė į pečių, dėdei A. turėjo skaudėti, nes nuo tokio smūgio atsitrenkus į pečių, neskaudėti negalėjo. Ji taip pat galvoja,j kad jos dėdė A. juto fizinį skausmą ir tuo metu, kai jam, gulinčiam ant grindų, brolis E. su kulokais du ar tris kartus sudavė į dešinės pusės šoną, nes mušant kumščiais ir suduodant tokius smūgius, neskaudėti negalėjo(b.l. 37-41). Šias smurtavimo prieš nukentėjusiojo A. M. asmenį aplinkybes liudytoja J. M. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju E. M. metu(b.l. 93-94).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patrulio 2016m. gegužės 14d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad minėtą dieną, apie 09¹⁴ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS specialisto buvo gautas pranešimas, kad prieš dvi dienas adresu: (duomenys neskelbtini), pranešėjos J. M. dėdė susimušė su sūnėnu, į įvykio vietą vyksta greitoji medicinos pagalba. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitikusi neblaivi pranešėja J. M. nurodė, kad prieš dvi dienas namuose vykusių išgertuvių metu jos brolis E. M. panaudojo fizinį smurtą prieš dėdę A. M., kurį nugriovė nuo kėdės ant grindų ir 2-3 kartus su kumščiais sudavė į juosmens sritį. Pranešėja taip pat nurodė, kad sumuštas jos dėdė A., bijodamas likti namuose, dvi naktis miegojo lauke, o šiuo metu pasijuto blogai, pats negalėjo pareiti į namus ir, parvestas į namus, sukniubo ant grindų. Įvykio vietoje nukentėjusio asmens E. M. apklausti nepavyko, nes šis jau buvo išvežtas į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Apie 10¹⁵ val. (duomenys neskelbtini), kaimo, esančio Ukmergės rajone, teritorijoje buvo sulaikytas galimai smurtavęs neblaivus asmuo-pil. E. M., kuris girtumo nustatymui ir tikslesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK(b.l. 7). Šios aplinkybės buvo nurodytos ir kitame 2016m. gegužės 14d. rašytame tarnybiniame pranešime, tik patikslinus tai, kad pabendrauti su nukentėjusiu asmeniui A. M. nepavyko dėl jo sveikatos būklės(tik užsikirsdamas šnibžda), o medikai prieštaravo apklausti dėl paciento silpnos sveikatos(b.l. 24).

Iš 2016m. gegužės 15d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad VšĮ „ Uk-mergės ligoninė “ reanimacijos skyriuje, pagalbinėje patalpoje, ant vežimėlio-neštuvų baltame maiše guli nuogas pil. A. M. lavonas. Lavonas guli galva į patalpos duris. Lavonas nesustingęs, pamėlęs. Lavono kairiame paakyje yra matoma kraujosruva, o dešinėje krūtinės dalyje yra užklijuotas pleistras(b.l. 9-10).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2016m. gegužės 16d.-2016m. birželio 01d. laikotarpyje atlikus mirusio pil. A. M., kuris ligoninėje mirė 2016m. gegužės 15d., 12⁴⁰ val., dėl kitų diagnozuotų ligų, palaikų medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, kad mirusiojo kūne šalia kitų užfiksuotų sužalojimų(randų) yra matomos ir violetinės vidutinio intensyvumo gelsvėjančiais pakraščiais poodinės kraujosruvos-2x5 cm skersmens dešinės akies viršutiniame voke ir 2x3 cm skersmens dešiniame žaste, vidiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje. Šios kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais 3-6 parų laikotarpyje iki mirties. Nukentėjusiajam A. M. buvę nustatyti minėti kūno sužalojimai yra įvertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 12-18).

Parodymų patikrinimo vietoje metu parodymus byloje davusi liudytoja J. M. parodė gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos motina, jos brolis-kaltinamasis E. M. ir iki mirties jos dėdė-nukentėjusysis A. M., ir vietas virtuvėje, kur 2016m. gegužės 11 ar tai 12d.d. įvykusio konflikto tarp kaltinamojo E. M. ir šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo A. M. metu pastarasis buvo sumuštas, paaiškindama pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo A. M. asmenį aplinkybes(b.l. 42-55). Liudytojos J. M. nurodoma smurtavimo vieta visiškai sutapo su paties kaltinamojo E. M. duotais parodymais su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau kaltinamasis skirtingai nei liudytoja J. M. nurodė kitokias smurtavimo prieš nukentėjusiojo A. M. asmenį aplinkybes(b.l. 96-107).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. inkriminuojami nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuojami pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. kaip kvalifikuotas nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje.

2013m. liepos 13d. įsigaliojo nauja LR BK 140 str. readakcija(LR 2013m. liepos 02d. įstatymas Nr. XII-501), pagal kurią šis straipsnis buvo papildytas nauja dalimi(pagal naują straipsnio redakciją 2 dalis), numatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas LR BK 140 str. 1d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimojo giminaičio ir šeimos nario sąvokų išaiškinimas yra apibrėžtas LR BK 248 straipsnyje, šeimos narių sąrašą reglamentavus ir LR BPK 38 straipsnyje. Įstatymuose apibrėžtas artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad smurtaujama buvo prieš kaltinamojo E. M. motinos N. M. brolį-nukentėjusįjį A. M., t.y. kaltinamojo E. M. dėdę, kuris šiuo metu jau yra miręs(b.l. 9-10, 13-18). Tokiu būdu šiuo metu jau miręs nukentėjusysis A. M., iki mirties gyvenęs kartu su kaltinamuoju E. M. adresu: (duomenys neskelbtini), LR BK 140 str. 2d. prasme negali būti priskirtinas prie šeimos narių ar artimųjų giminaičių rato, todėl kaltinamojo E. M. padaryti nusikalstami veiksmai yra perkvalifikuotini iš LR BK 140 str. 2d. į LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojant fizinį smurtą, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo laiką.

Spręsdamas kaltinamojo E. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo E. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. M. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, kaip praeityje ne vieną kartą buvęs baustas asmuo už girto pasirodymą viešosiose vietose, nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo(b.l. 110-112, 116-117). Kaltinamasis E. M. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo E. M. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamasis E. M. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, o jo padaryta veika jokių pasekmių nesukėlė, nes baudžiamojoje byloje šiuo metu jau mirusio nukentėjusiojo A. M. interesais civilinis ieškinys nėra pareikštas, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo A. M. asmenybę, laiko, kad kaltinamasis, kaip dirbantis asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būtu kaltinamajam E. M. yra tikslinga paskirti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskyrus ne tik baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, bet ir kitas įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., perkvalifikuojant iš LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti toliau dirbti (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; b) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir d) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016m. gegužės 14d., 10¹⁵ val., iki 2016m. gegužės 16d., 09²⁹ val., t.y. dvi kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis E. M. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis