- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2SA-216-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06244-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Antstolė B. Č., vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 4378V/2011 dėl 360 676,75 Lt skolos išieškojimo, priėmė patvarkymą Nr. 0129/12/00236 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, o 2012 m. lapkričio 9 d. surašė turto arešto aktą 315 000,00 Lt sumai.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. kreipėsi į antstolę B. Č. skundu dėl antstolės B. Č. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0129/12/00236, prašydama panaikinti 2012 m. lapkričio 9 d. turto arešto aktą Nr. S-2036. Nurodė, kad, aprašydama skolininkui priklausantį turtą, antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 677 straipsnio 3 dalį, kadangi aprašė skolininko turtą, nedalyvaujant pačiam skolininkui. Antstolė skolininkės apie turto arešto aktą neinformavo, todėl skolininkė negalėjo išreikšti nuomonės dėl areštuotų daiktų įkainojimo, taip pat neturėjo galimybės laiku susipažinti su turto arešto aktu ir jį pasirašyti. Turto arešto aktu Nr. S-2036 apribota disponavimo teisė dviem nekilnojamiems daiktams – žemės sklypui bei pastatui su pirties patalpomis, tačiau šie atskiri nekilnojamojo turto objektai neįvertinti atskirai, nenurodytos jų vertės.
Antstolė B. Č. 2012 m. gruodžio 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Nurodė, jog turtą vertino ne pats antstolis, o ekspertas. Skolininkei buvo išsiųstas turto arešto aktas su nustatyta verte bei turto ekspertizės kopija. Žemės sklypas ir pastatas buvo įvertinti bendrai, nes žemę su ant jo stovinčiu pastatu tikslinga pardavinėti kaip vieną bendrai įvertintą turtą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos J. K. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolė areštuojamojo turto aprašo nesudarė, tačiau surašė turto arešto aktą, kuriuo apribojo skolininko turto disponavimo teisę, t. y. tik vieną nuosavybės teisės sudėtinę dalį. Įstatymas tokiais atvejais neįpareigoja antstolio, sudarant turto arešto aktą, pripažinti skolininko dalyvavimą būtinu, todėl pareiškėjos argumentus dėl apriboto dalyvavimo areštuojant jai nuosavybės teise priklausantį turtą laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad patys skolininkai vengė bendradarbiauti su antstole. Teismas sprendė, kad antstolė visas savo pareigas, kurias numato įstatymai, atliko realiai siekdama užtikrinti visų proceso dalyvių teises į teisingą vykdymo procesą. Antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir pagrįstai ėmėsi įstatyme numatytų procedūrų turto vertei nustatyti ir taip pašalinti bet kokias abejones dėl turto vertės.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ekspertizės aktu buvo nustatyta dviejų skirtingų objektų bendra vertė t. y. 315 000,00 Lt, o ne kiekvieno daikto vertė atskirai, kaip to reikalauja CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, todėl turto vertinimo ataskaita yra neišsami, o jos pagrindu sudarytas turto arešto aktas naikintinas.
2) Pareiškėja buvo aktyvi ir vadovavosi CPK 643-644 straipsniuose nurodytomis savo teisėmis ir pareigomis, todėl turto ekspertizės akto surašymas 2012 m. spalio 4 d. nedalyvaujant skolininkei, pažeidė CPK 677 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvią normą bei apribojo CPK 643 straipsnyje nurodytas skolininkės teises.
Atsiliepimas
Antstolė B. Č. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolės surašytą turto arešto aktą. Atskirąjį skundą pareiškėja iš esmės grindžia argumentu, kad ekspertizės aktu buvo nustatyta dviejų skirtingų objektų bendra vertė, o ne kiekvieno daikto vertė atskirai, kaip to reikalauja CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas.
CPK 678 straipsnis reglamentuoja turto arešto akto turinį. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Nagrinėjamoje byloje areštuojamo turto vertei nustatyti antstolės B. Č. 2012 m. balandžio 23 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė. Iš turto ekspertizės akto matyti, kad ekspertas nurodė bendrą žemės sklypo ir pagalbinio pastato su pirties patalpomis rinkos vertę. Nors CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata numato kiekvieno areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip vieną iš turto arešto akto turinio reikalavimų, o prašomas panaikinti turto arešto aktas šio reikalavimo neatitinka, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju areštuojamo turto vertę nustatė ne pati antstolė, o ekspertas, turto arešto akto turinys iš esmės atitinka visus kitus CPK 678 straipsnyje nurodytus turto arešto akto turtinio reikalavimus, o 2012 m. lapkričio 9 d. turto arešto akte nurodyta viso areštuoto turto vertė yra mažesnė nei suma, išieškoma pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį, todėl naikinti turto arešto aktą remiantis vien ta aplinkybe, kad turto arešto akte nebuvo nurodyta kiekvieno areštuojamo daikto vertė, nėra pagrindo.
Remiantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkas, nedalyvavęs areštuojant turtą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kuriuose gali išreikšti savo nuomonę dėl turto įkainojimo, tačiau, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0129/12/00236 medžiagos, skolininkė šia savo teise nepasinaudojo.
Atskirąjį skundą pareiškėja J. K. taip pat grindžia argumentu, kad turto ekspertizės akto surašymas jai nedalyvaujant, pažeidė CPK 677 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvią normą bei apribojo CPK 643 straipsnyje nurodytas skolininkės teises. Apeliacinės instancijos teismas su minėtu atskirojo skundo argumentu taip pat nesutinka, kadangi iš vykdomosios bylos Nr. 0129/12/00236 medžiagos matyti, kad tiek 2012 m. balandžio 23 d. patvarkymas, kuriuo byloje buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, tiek reikalavimas skolininkams iki 2012 m. birželio 29 d. pranešti telefono numerį, kuriuo turto vertintojai galėtų susisiekti su skolininkais dėl vertinamo turto apžiūros, skolininkams G. K. ir J. K. buvo tinkamai įteikti, todėl skolininkai apie planuojamą turto apžiūrą buvo informuoti. 2012 m. rugsėjo 3 d. antstolė išsiuntė skolininkams reikalavimą sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, į kurį skolininkai atsakė 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu, nurodydami, kad antstolės reikalaujamu laiku negali sudaryti sąlygų apžiūrėti turto, jiems tinkamas laikas – darbo dienomis nuo 18 val. 2012 m. rugsėjo 19 d. reikalavimu antstolė pranešė skolininkams, kad turtas bus apžiūrimas 2012 m. spalio 4 d. 18 val., t.y. skolininkų nurodytu jiems tinkamu laiku. Reikalavimas įteiktas skolininkams pasirašytinai. Atliekant turto apžiūrą dalyvavo skolininkų sūnus R. K., o, remiantis CPK 677 straipsnio 3 dalimi, jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2013 m. spalio 4 d. apžiūros aktas buvo surašytas nepažeidžiant CPK 677 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 330 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.