Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų A. G. bei AB „Panevėžio energija“ atskiruosius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui A. G. dėl apmokėjimo už šilumą bendro naudojimo patalpoms, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ ieškiniu teismo prašė iš atsakovo A. G. ieškovo naudai priteisti 1005,59 Lt skolą ir palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teisimo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 12-13).

Nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovo bendrovė, pastatui, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, tiekia šilumos energiją. 1999 m. atsakovas atjungė savo butą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. LR Seimo 2003-05-20 priimto LR šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 (įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 dienos) 21 straipsnio 2 dalis nustatė, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. LR šilumos ūkio įstatymo 18 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad šilumos pirkimo- pardavimo sutartys sudaromos ir keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o standartinės sąlygos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Pagal LR ūkio ministro 2003- 06-30 įsakymo Nr. 4-260 „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinių sąlygų patvirtinimo" 11 punktą sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos ir iki tol šalys nesudarė sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Kadangi pastatas, kuriame gyvena atsakovas, jau buvo prijungtas prie šilumos perdavimo tinklo dar iki LR šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo, tai sutartis, pagal kurias jis privalo mokėti už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, laikomos sudarytos jau nuo LR šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2003-07-01. LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustato, kad, kai pastate yra daugiau kaip vienas vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal apskaitos prietaisus, išdalijamas visiems vartotojams, o kiekvienam tenkanti dalis nustatoma pagal metodą kurį pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Komisija patį pirmąjį (ir vienintelį) šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą patvirtino tik 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41, todėl iki 2005/2006 metų šildymo sezono pradžios atsakovui už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nebuvo daromi priskaitymai. Priskaitymai daromi nuo 2005-11-01. Apie tai atsakovas buvo informuotas 2005-12-15 raštu Nr. 733. Nuo 2005/2006 metų šildymo sezono pradžios atsakovui už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti buvo daromi priskaitymai pagal metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją. Bendro naudojimo patalpų šildymui buvo priskiriama metode nurodyta visame pastate suvartotos šilumos dalis ir atsakovas iki 2009 m. sausio mėnesio už tą šilumą sumokėdavo. Atsakovas neatsiskaitė už suvartotą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-09-01. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, yra apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Už dalį suvartotos energijos apmoka konkretūs vartotojai, kita dalis (bendrų patalpų šildymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi (b.l. 118-120) nutarė ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui A. G. dėl apmokėjimo už šilumą bendro naudojimo patalpoms, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, palikti nenagrinėtą. Priteisė atsakovui A. G. iš ieškovo AB „Panevėžio energija“ 1000,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Reikalavimo dalį dėl 1500,00 Lt priteisimo atmetė. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti ieškovui sumokėtą žyminį mokestį.

Nustatė, kad 2012-01-01 įsigaliojo Energetikos įstatymo 34 straipsnis, kuris reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje (2011-12-22 įstatymo redakcija Nr. XI-1888) nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; 3 dalyje nurodyta „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo“. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šilumos paskirstymui taikytino metodo bei dėl to, ar gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai. Iš teismui pateiktų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išvados bei raštų matyti, kad nurodomi skirtingi duomenys. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje kyla ginčas ne tik dėl apmokėjimo už šilumos energiją paskaičiavimo, bet ir dėl to, ar minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, dėl taikytino šilumos paskirstymo metodo, todėl ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Ieškovei buvo žinoma apie atsakovo atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, prieštaravimus dėl ieškovės taikomo šilumos paskirstymo metodo, todėl, prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, ji turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 str. kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.)

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti papildomą sprendimą-priteisti atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta ieškovei skirti baudą ir priimti papildomą sprendimą-ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir visiškai nepagrįsto ieškinio pareiškimą skirti iki 200 000 Lt baudą.

1. Ginčas yra kilęs iš šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties, kurią atsakovas, įsigiję butą, sudarė su šilumos tiekėju. Tai - viešoji vartojimo sutartis (CK 6.383 straipsnio 3, 4 dalys).

2. Bendro naudojimo patalpos nėra centralizuotai šildomos, o šilumos energijos tiekimo sutarčių standartinės sąlygos nebegalioja nuo 2012-10-01, įsigaliojus LR energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymui Nr. 4-818 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-260 „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“.

3. Sutarties ieškovė tinkamai nevykdė ir pažeidinėjo, pateikdama klaidingas sąskaitas už faktiškai nešildomas bendro naudojimo patalpas pagal ieškovės neteisėtai pritaikytus šilumos paskirstymo metodus. Šilumos ir karšto vandens apskaitą name vykdė nesilaikydama teisinės metrologijos reikalavimų. Ieškovės vykdytas ir tebevykdomas šilumos paskirstymas, šilumos ir karšto vandens apskaita ir buhalterinė apskaita yra neaiškios, neskaidrios, neteisėtos, nesąžiningos ir turinčios aplaidumo, sukčiavimo ir net piktnaudžiavimo požymių.

4. Atsakovas teismui pateikė sąskaitą už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą. Sąskaita pateikta teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Kadangi šalis, kurios naudai yra priimamas sprendimas arba nutartis, turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą, pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagristai bei nemotyvuotai nusprendė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą (2500 Lt ) yra per didelės, nors jos neviršija LR teisingumo ministro nustatytų rekomenduojamų atlyginimų už teisines paslaugas ribų. Pirmos instancijos teismas nenurodė jokių kitų motyvų, kodėl atsakovo prašomos priteisti bylinėjimo išlaidos už atsiliepimo parengimą yra galimai nepagristai neteisėti arba pertekliniai procesiniai veiksmai ir kodėl šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos.

5. Ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, nors žinojo, kad namo bendrojo naudojimo patalpos nėra šildomos, nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tai rodo, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl turėjo būti paskirta bauda iki 20 000 Lt .

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį ir bylą perduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas

1.Ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Ginčas byloje kilo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo- neatsiskaitymo už patiektą šilumos energiją.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Ir tuo atveju, kai laiptinėse šildymo įrenginiai atjungti, reikia mokėti už bendrų patalpų šildymą Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.

3. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtis ir atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo.

4. Teismas pažeidė dispozityvumo, rungimosi, teismo nešališkumo principus. Teisė pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą priklauso asmeniui besikreipiančiam į teismą, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovė turėjo teisę suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir taip apginti savo pažeistas teises. Teismas, priimdamas nutartį, negalėjo savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo ar dalyko.

5. Ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką nustato ir LR Šilumos ūkio įstatymas. Šio įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kaip ginčus nagrinėjanti institucija, nagrinėja ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta blanketinė nuoroda, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 6 p. įtvirtinta vartotojo teisė dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą. 19 str. 1 d. nustato, kad vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją paslaugų teikėją Tarnybą Inspekciją ar visuomenės sveikatos centrą apskrityje, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą. 22 str. 1 str. 3 p. apibrėžia, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nagrinėja ginčus Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse.

7. LR Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. įtvirtinta, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

LR Energetikos įstatymas nei kiti anksčiau minėti teisės aktai nedetalizuoja, kas yra apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimas. Atsižvelgiant į Energetikos įstatymo 9 str. nustatytą funkcijų pobūdį, darytina išvada, kad Valstybinė energetikos inspekcija pagal savo vykdomas funkcijas ir veiklos esmę yra techninius eksploatacinius klausimus nagrinėjanti institucija, o sąskaitų vertinimo mokesčių paskirstymo ir apskaičiavimo (perskaičiavimo) klausimai nepriskirtini techniniams eksploataciniams klausimams.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-2908-602/2011 yra įsiteisėjusiu sprendimu yra pasisakęs, kad Valstybinei energetikos inspekcijai nėra priskirta spręsti klausimų dėl finansinių įsipareigojimų dydžio ar mokėtinų sumų paskaičiavimo. Nuo 2012-01-01 įsigaliojus LR Energetikos įstatymo pakeitimui, Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijų ribos, nagrinėjamu klausimu, nebuvo praplėstos ar pakeistos.

9. Vartotojas turintis pagrindo manyti, kad šilumos tiekimo įmonė padarė pažeidimą ir šis pažeidimas turėjo įtakos vartotojo teisėms ir teisėtiems interesams, dėl šių veiksmų ar neveikimo turi teisę kreiptis į išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme instituciją kuri privalo vartotojo ir energetikos įmonės ginčą išspręsti savo kompetencijos ribose. Kaip įtvirtinta Šilumos ūkio ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymuose, ginčus neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, pasisako vartotojų teisių apsaugos srityse. Tačiau teisės aktai neapibrėžia aiškios galimybės, šilumos tiekimo įmonei kreiptis į ginčus neteismine tvarka nagrinėjančią instituciją dėl vartotojų atliktų pažeidimų ar, tuo labiau, šilumos tiekėjo teisių gynimo.

10. Ieškovės pozicija dėl mokesčio skaičiavimo atsakovui buvo išaiškinta raštu, ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka atsakovui buvo žinoma, tačiau jis šia tvarka nepasinaudojo.

11. Ieškovės pateikto ieškinio dalykas yra susidariusi skola, ieškinio pagrindas yra turtiniai prievoliniai šilumos tiekėjo ir vartotojo santykiai. Turtinius santykius pagal kompetenciją jeigu santykių šalys nėra susitarusios kitaip, nagrinėja teismai. O pirmos instancijos teismo priimta nutartis užkerta kelią tolimesnei ginčo nagrinėjimo eigai.

12.Byloje nėra pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

Atsiliepimu į ieškovo AB „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą atsakovas A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

1. Ieškovė, kreipdamasi į bendros kompetencijos teismą su ieškiniu dėl atsakovų tariamo įsiskolinimo už bendro naudojimo patalpų šildymą nesilaikė privalomos išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kurią reglamentuoja Energetikos įstatymo 34 str. 2 d., 34 str. 3 d.

2. Atsižvelgiant į tai, kad, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismas ieškinį turi palikti nenagrinėtu, nes analogiškai nusprendė kiti teismai.

3. Šilumos ūkio įstatymas nereglamentuoja išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nes reglamentuoja tik pasirinktinę skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, kuri nėra tapati privalomai tvarkai. Šilumos ūkio įstatymas neturi viršenybės Energetikos įstatymo atžvilgiu. Energetikos įstatymas turi viršenybę kitų energetikos veiklą reglamentuojančių įstatymų, įskaitant Šilumos ūkio statymą, atžvilgiu tiek, kiek šie įstatymai prieštarauja Energetikos įstatymui (EĮ 1 str. 2 d.).

4. Energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta energetikos veikla negali būti siaurinamai tapatinama tik su energetikos įmonių veikla, nes turi būti suprantama plačiai, kaip apimanti bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis (EĮ 1 str. 1 d.) ir šilumos ūkio valstybini valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę (ŠŪĮ 1 str. 1 d.). Energijos, taip pat ir šilumos, paskirstymas vartotojams patenka į įstatymų leidėjo nustatytą „energetikos veiklos“ sąvoką.

5. Šilumos ūkio įstatymas (21 str. 1 d.) ir Energetikos įstatymas (34 str. 2 d.) reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, tačiau Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnis nereguliuoja privalomos išankstinės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos tiek, kiek šiame straipsnyje nustatyta tvarka prieštarauja Energetikos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintai išankstinei privalomai skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkai (EĮ 1 str. 2 d., 34 str. 2 d.).

6. Ieškovė ieškiniu formaliai prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už šilumos energiją suvartotą atsakovo bendro naudojimo patalpų šildymui, tačiau faktiškai ieškovė įrodinėja, kad atsakovas įvykdė apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus ir savo centralizuotai nešildomose bendro naudojimo patalpose vartojo centralizuotą šilumos energiją. Dėl ginčo įsiskolinimo už ieškovo tiektą šilumos energiją yra kalta pati ieškovė, nes ji, sąmoningai ir tyčia klaidingai aiškindama teisės aktus, atsakovo namui taikė netinkamą šilumos paskirstymo metodiką neteisėtai priskirdama atsakovui bendro naudojimo patalpose „suvartotą“ centralizuotos šilumos dalį.

7. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai. Todėl tarp šalių kilęs ginčas dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties tarp atsakovo ir šilumos tiekėjos sudarymo, vykdymo ir nutraukimo aiškinimo ir taikymo apima ir energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimus, eksploatavimą, energijos kokybės reikalavimus, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimus, energijos tiekimo nutraukimą sustabdymą ar ribojimą energetikos įmonių veiklą ar neveikimą tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

8. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostata ir Komisijos metodikų nuostatą reikalaujanti mokėti už faktiškai negautą šilumą prieštarauja Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 5 dalies bei 6.263 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios nustato, jog deliktinė atsakomybė galima tik pagal įstatymą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir Komisijos metodikų normos dėl vartotojo deliktinės atsakomybės pažeidžia ir civilinės atsakomybės principus, nustatančius, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra būtini neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str. ), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str. ). Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė kaltės, neįrodė priežastinio ryšio ir neįrodė ieškovės patirtos žalos ir jos dydžio.

9. Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl atsakovo namui parinktų šilumos paskirstymo metodų tinkamumo ir jų pritaikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiems ginčams yra numatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka pagal Energetikos įstatymo 34 str. 3 d.

10. Šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis su ieškove dėl atsakovui tenkančios šilumos dalies bendro naudojimo patalpoms šildyti yra nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo. Atsakovo buto ir namo bendro naudojimo patalpų vietinis šildymo būdas yra oficialiai įregistruotas VĮ „Registrų centras“, o ieškovės pasvarstymai apie „savavališką atsakovų butų šildymo būdo pakeitimą“ ir „atsakovo buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą per tranzitinius vamzdžius ir pertvaras“ yra tik ieškovės nuomonė, nepagrįsta specialiosiomis žiniomis ir įrodymais.

11. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos teisinių ir realių galimybių išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

12. Tai nėra vien tik vartotojo (atsakovo) ir energetikos įmonės (ieškovo) ginčas dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų (atsakovo laiku nesumokėto įsiskolinimo už centralizuotai nešildomose atsakovės buto ir bendro naudojimo patalpose „suvartotą“ centralizuotą šilumos energiją), kaip teigia ieškovė, siekdama ir toliau sistemingai klaidinti teismą. Atsakovas tvirtina, kad jo buto ir namo bendro naudojimo patalpose ginčo laikotarpiu buvo vietinis šildymo būdas, kuris nebuvo keičiamas, o ieškovė tai neigia, todėl iš tiesų ši byla yra ginčas tarp energetikos įmonės ir vartotojo dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo arba ribojimo. Šiuos ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija (EĮ 34 str. 2 d.).

13. Civilinė byla yra ir ginčas dėl šilumos tiekėjo veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

14. Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovas nurodo, kad užsakė iš B. M. firmos paslaugas parengti naudojantis teisinėmis duomenų bazėmis atsiliepimo į ieškinį projektą įskaitant skundo spausdinimą, sumokėjo už suteiktą paslaugą, todėl turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovas pinigus už suteiktas paslaugas sumokėto B. M. firmai, kuriai atstovavo P. M.. Atsakovas savo nuožiūra pasirinko atsiliepimo parengimo paslaugos teikėją susitarė dėl kainos ir gavo paslaugą - buvo parengtas ir atspausdintas atsiliepimas į ieškinį, už kurį atsakovas atsiskaitė B. M. firmai pagal teismui pateiktą sąskaitą. Atsiliepimas buvo didelės apimties, parengtas atlikus išsamią teisinių duomenų bazių analizę, o atsakovo sumokėta suma už atsiliepimo parengimo paslaugas neviršija Teisingumo ministro rekomenduojamų sumų, mokėtinų už skundo (ieškinio, atsiliepimo) parengimą, dydžio (maksimalus dydis yra 2500 litų).

Atsiliepimu į atsakovo A. G. atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, iš atsakovo ieškovo AB „Panevėžio energija“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovui sąskaitą už atsiliepimo surašymą pateikė B. M. firma, o pinigus gavo P. M., atstovavęs atsakovą parengiamojo posėdžio metu. B. M. firma internetiniame puslapyje nurodo, kad yra smulki įmonė diegianti naująsias IT technologijas. CPK 88 str. atlyginimas įmonei už suteiktas paslaugas nėra nurodytas. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovo interesus atstovavo advokatė, todėl nėra teisinio pagrindo traktuoti, kad atsakovo patirtos išlaidos, kurias suteikė kita įmonė, buvo būtinos ir racionalios. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidas. Nurodo, kad asmens įgyvendinama teisė pareikšti teisme ieškinį gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais.

Išvadą teikianti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į atskiruosius skundus nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta bei pasisako dėl ikiteisminio nagrinėjimo privalomumo.

Nurodo, kad energetikos sektoriuje vartotojų ir energetikos įmonių skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) (bendrasis energetikos sektoriaus įstatymas) bei specialieji, atskiras energetikos sritis reguliuojantys, įstatymai. Energetikos įstatymas nustato bendrąją tvarką, kuria nagrinėjami vartotojų skundai ir ginčai energetikos srityje, o specialių energetikos sektorių įstatymai numato specialiąsias taisykles.

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

Komisija, siekdama įgyvendinti Energetikos įstatymo 34 straipsnį, priėmė Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), patvirtintą 2011 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 03-75 (Žin., 2011, Nr. 47-2275; 2012, Nr. 107-5456). Aprašo 1 punkte numatyta, kad skundų ir ginčų nagrinėjimo išankstinė ikiteisminė tvarka yra privaloma.

Nurodo, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnyje kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo AB „Panevėžio energija“ atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti skolą už suvartotą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms. Ieškinyje AB „Panevėžio energija“ nurodė, kad 1999 m. atsakovas butą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atsijungė. Taigi byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kai šiam asmeniui priklausantis nuosavybės teise butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas LR Energetikos įstatymo 34 straipsnis, numatantis išankstinę privalomą skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pirmos instancijos teismas ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui A. G. paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad ieškovas turėjo pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 str. nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Energetikos įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką (redakcija galiojanti nuo 2012-01-01, žin. 2011, Nr. 160-7576). Šiame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Tačiau pažymėtina, kad Energetikos įstatymas reglamentuoja bendruosius energetikos veiklos tikslus. Atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Šiuo atveju, atsiskaitymą už šilumą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas (toliau - ŠŪĮ). ŠŪĮ 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kurios valstybės ir savivaldybės institucijos nagrinėja ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojama, kad kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, <...> ,ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą, turi vartotojas, jei jis mano, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje kyla ginčas ne tik dėl apmokėjimo už šilumos energiją paskaičiavimo, bet ir dėl to, ar minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, dėl taikytino šilumos paskirstymo metodo, todėl taikė Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vartotojui numatyta galimybė kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas dėl jo nuomone pažeistų teisų gynimo. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas žinojo apie taikomą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą. Tai patvirtinta AB „Panevėžio energija“ 2011-05-25 raštas Nr. 217-2911-1229, kuriame atsakovui išdėstoma koks šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas taikomas, kaip jis gali būti pakeistas (b.l. 88-89). Be to, atsakovas jau kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl šilumos paskirstymo metodo (b.l. 100-101).

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklą nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus reglamentuoja ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr.O3-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo (pakeistas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-162, Žin. 2011-07-09 Nr.83-4085). Šio aprašo 1 punkte nustatyta, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašas reglamentuoja ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, pagamintos energijos supirkimo, nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (toliau – Komisija). Aprašas taip pat taikomas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjant vandens tiekėjų ir abonentų ginčus dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainų ir tarifų. Nenustatyta, kad energijos tiekėjas, siekdamas prisiteisti susidariusią skolą, turi laikytis privalomos išankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tokia tvarka jam nenustatyta. Todėl teismas nesutinka su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad Komisijos priimtame Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo 1 punkte numatyta, kad skundų ir ginčų nagrinėjimo išankstinė ikiteisminė tvarka yra privaloma.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei kilusio ginčo tarp šalių pobūdį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartyje nurodydamas, kad ieškovas privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, pažeidė teisės normas, ir tai turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Nepagrįstai paliko ieškinį negarinėtu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Todėl pirmos instancijos nutartis naikintina ir byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Ieškovo AB „Kauno energija“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.