- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- e2YT-2774-862/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34553-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., Vilniaus miesto 24-asis notarų biuras
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., Vilniaus miesto 24-asis notarų biuras, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po tėvo A. R. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos tėvai A. R. ir I. R. santuoką sudarė 1968-11-02, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997-07-25 sprendimu A. R. ir I. R. santuoka buvo nutraukta. Po santuokos nutraukimo I. R. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi A. R. ir I. R. nesutvarkė visų reikiamų dokumentų dėl santuokos nutraukimo įforminimo, santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2010-11-10 ir dėl to laikytina, kad minėtas butas buvo įgytas santuokos metu bendros jungtinės nuosavybės teise. A. R. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties liko ½ dalis aukščiau minėto turto.
Suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą negauti.
Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantis duomenys patvirtina, jog A. R. ir I. R. santuoką sudarė 1968-11-02, ją nutraukė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997-07-25 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2¹-2065, įrašas apie tai padarytas 2010-11-10. A. R. mirė (duomenys neskelbtini), I. R. – (duomenys neskelbtini).
A. R. ir I. R. turėjo du vaikus – pareiškėją ir suinteresuotą asmenį A. R..
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, I. R. 1997-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, jog A. R. ir I. R. laiku ir tinkamai neįregistravus ištuokos dokumentų, įrašas apie jų santuokos nutraukimą buvo padarytas tik 2010-11-10, dėl to I. R. 1997-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas butas laikytinas įgytu santuokos metu ir dėl to A. R. (duomenys neskelbtini) mirus, jis paliko ½ dalį aukščiau minimo buto.
Teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog pareiškėja nuo 1998-03-13 deklaravusi gyvenamąją vietą aukščiau minėtame bute, taip pat pateikė įrodymus, jog ji po A. R. mirties rūpinosi aukščiau minėtu turtu – mokėjo už šį turtą komunalinius mokesčius, buto draudimą.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji priėmė palikimą po tėvo A. R. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kitokia, negu teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų palikimo priėmimo faktą.
Byloje dėl pareiškime nurodytų aplinkybių ginčas neiškilo. Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui prieštaravimų dėl pareiškimo, jame nurodytų aplinkybių.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad R. P. po tėvo A. R. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikytina, jog R. P. po tėvo A. R. mirties palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.