Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. E. ieškinį atsakovei L. B. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. E. kreipėsi į teismą ir, pareiškęs alternatyvius reikalavimus, prašė apginti ieškovo pažeistas teises, pripažįstant ieškovui teisę netrukdomai naudotis gyvenamuoju būstu (duomenys neskelbtini) iki 2026 m. gruodžio 1 d., t. y. iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o netenkinus nurodyto reikalavimo – uždrausti atsakovei L. B. asmeniškai arba veikiant per įgaliotus asmenis atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojamas ar paneigiamas ieškovo ir jo šeimos naudojimasis gyvenamuoju būstu, (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, bandymus savavališkai iškeldinti, lankytis gyvenamajame būste ir namų valdoje, keisti būsto spynas ar inicijuoti komunalinių paslaugų nutraukimą ar atlikti kitus veiksmus, kurie ribotų ieškovo ir jo šeimos naudojimąsi gyvenamuoju būstu, (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti D. E. ieškinio alternatyvų reikalavimą atsakovei L. B. dėl uždraudimo atsakovei ir jos įgaliotiems asmenims imtis tam tikrų veiksmų, kadangi yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

3. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1372-584/2026 atsisakė priimti analogišką D. E. ieškinio reikalavimą (uždrausti atsakovei L. B. asmeniškai arba veikiant per įgaliotus asmenis atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojamas ar paneigiamas ieškovo ir jo šeimos naudojimasis gyvenamuoju būstu, (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, bandymus savavališkai iškeldinti, lankytis gyvenamajame būste ir namų valdoje, keisti būsto spynas ar inicijuoti komunalinių paslaugų nutraukimą ar atlikti kitus veiksmus, kurie ribotų ieškovo ir jo šeimos naudojimąsi gyvenamuoju būstu, (duomenys neskelbtini)). Nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 15 d. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo, yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 18 str., 137 str. 2 d. 4 p.), alternatyvų ieškinio reikalavimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas D. E. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovei L. B. ir jos įgaliotiems asmenims imtis tam tikrų veiksmų ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui.

5. Atskirajame skunde nurodė šį esminį argumentą – pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo alternatyvų reikalavimą. Jokia byla tarp šalių nėra iš esmės išnagrinėta, nėra jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo tarp šalių dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinį neturi galutinai teismo išnagrinėto ginčo galios ir neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl uždraudimo atsakovei L. B. ir jos įgaliotiems asmenims imtis tam tikrų veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl alternatyvaus reikalavimo motyvuodamas, jog Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1372-584/2026 yra atsisakęs priimti analogišką D. E. ieškinio reikalavimą ir ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl konstatavo, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuoja, jog teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinį neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas taip pat privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.

10. Viena iš sąlygų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas (pareiškėjas) jau buvo pareiškęs ieškinį (prašymą, pareiškimą) ir jį teismas išsprendė, jis praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (prašymu, pareiškimu) pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo (pareiškėjo) atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

11. Terminas res judicata kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia tai, kad tam tikras klausimas yra galutinai išspręstas. Taigi, įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia draudžia ateityje kreiptis į teismą dėl to paties ginčo išsprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad res judicata galią įgyja tik galutiniai įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys, o teismų nutartys, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai, tokios galios neturi (CPK 18 str., 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

12. Nagrinėtinoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas su tapačiu ieškinio reikalavimu uždrausti atsakovei L. B. asmeniškai arba veikiant per įgaliotus asmenis atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojamas ar paneigiamas ieškovo ir jo šeimos naudojimasis gyvenamuoju būstu, (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, bandymus savavališkai iškeldinti, lankytis gyvenamajame būste ir namų valdoje, keisti būsto spynas ar inicijuoti komunalinių paslaugų nutraukimą ar atlikti kitus veiksmus, kurie ribotų ieškovo ir jo šeimos naudojimąsi gyvenamuoju būstu, (duomenys neskelbtini), jau yra kreipęsis į teismą ankščiau, ir kaip teisingai nurodė, Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1372-584/2026 atsisakė priimti ieškovo D. E. ieškinio reikalavimą konstatavus, jog pareikštas ieškinys negali būti kvalifikuojamas kaip prevencinis ir negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Taigi minėtoje byloje, teismas atsisakęs priimti ieškovo ieškinį nesprendė ginčo iš esmės, nenustatė šalių materialiųjų teisių ir pareigų, tik konstatavo procesinę kliūtį nagrinėti bylą iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl alternatyvaus ieškovo reikalavimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad ginčas nenagrinėtinas teisme, neįgyja galutinai teismo išnagrinėto ginčo galios materialiąja prasme, todėl, kad teismas nepriima sprendimo dėl ginčo esmės, jis tik konstatuoja procesinę kliūtį nagrinėti bylą teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar alternatyvus ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kitais Civilinio proceso kodekso nustatytais pagrindais.

13. Apeliacinis teismas įvertinęs atskirajame skunde ir skundžiamojoje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ir netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo dėl alternatyvaus reikalavimo klausimą, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl panaikinus skundžiamą nutartį, ieškinio dalies dėl alternatyvaus reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškovo D. E. alternatyvų ieškinio reikalavimą (uždrausti atsakovei L. B. asmeniškai arba veikiant per įgaliotus asmenis atlikti bet kokius veiksmus) ir ieškinio priėmimo klausimą dėl šio reikalavimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.