Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo A. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės globėjos I. J., atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Laimai Gardauskienei,

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Lijanai Vaitiekaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės globėjos I. J., ieškinį atsakovei L. K. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė išvadoje nurodė, kad ieškinys atitinka A. J. interesus. Ieškovas gyvena su motina jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Ieškovas norėtų kartais nuvykti gyventi į Butą (I t., e. b. l. 112–115).

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad pagal anksčiau teismo sprendimu nustatytą naudojimosi Butu tvarką, nustatytą tarp ieškovo ir buvusios bendrasavininkės, dalis Buto naudotis tenka ieškovui. Ieškovas yra neveiksnus tam tikrose srityse, tai vienintelis jo būstas. Jis visada gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo darbą, būstą, bet pablogėjo sveikata, nuo tada gyvena pas motiną. Bet ieškovas nori gyventi (duomenys neskelbtini). Pagal priklausančią Buto dalį ieškovas gali pretenduoti naudotis didžiausiu kambariu, 16 kv. m. Atsakovei tektų naudotis mažesniu kambariu, 11 kv. m., bei kambariu pagal ankstesnę nustatytą naudojimosi tvarką. Tarp šalių yra tik vienas konfliktas dėl to, kad ieškovas negali naudotis savo turtu, kitų konfliktų nėra. Ieškovo globėja moka komunalinius mokesčius. Priešieškinis yra nepagrįstas, jį tenkinus, būtų atimta nuosavybė iš neįgalaus asmens. Ieškovas nesutinka gauti kompensaciją. Už atsakovės siūlomą kompensaciją ieškovas neišgalėtų įsigyti kito būsto. Ieškovas iš Buto išsikėlė prieš 5 ar 6 metus. Tuo metu atsakovė Bute jau negyveno. Ieškovas, kol ten gyveno, naudojo visą Butą. Sutinka, kad Buto vertė yra 71 500,00 Eur. Jei ieškovas negyventų pas motiną ir neturėtų Buto dalies, tektų jam gyventi socialinės globos namuose. Ar atitiks ieškovo interesus viename kambaryje gyvenant su globėja – ieškovo globėja yra jo motina, jie sutars. Ieškovo pajamos yra apie 300,00 Eur. Atidalinti Buto natūra nėra galimybių. Ieškovas gydomas (duomenys neskelbtini), todėl reguliariai vyksta į (duomenys neskelbtini), dėl to Buto dalis jam reikalinga (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 38 sek. – 32 min. 50 sek.; 1 val. 15 min. 22 sek. – 1 val. 16 min. 20 sek.).

11. Išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), bute, kuris priklauso jo motinai nuosavybės teise. Nuo 2020 m. ieškovas gyvena su motina, yra jos prižiūrimas. Ieškovo materialinė padėtis yra prasta. Ieškovo interesai turi būti aukščiau, nes jis savo gerbūvio savarankiškai nepagerins. Ieškovas kartoja lūkestį vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas kito buto neturi. Ieškovo globėja nurodė, kad negali ieškovas Butu naudotis dėl konfliktų. Ieškovas yra vaikštantis, jis gali trumpai būti vienas, bet ilgesnį laiką – ne. Jei ieškovas negyventų su motina, nesant kitų globėjų, turėtų gyventi institucijoje (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 33 sek. – 1 val. 08 min. 30 sek.).

12. Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Butas yra vienintelis ieškovo būstas. Ieškovo socialinė išmoka yra apie 662,00 Eur. Atsakovė turi gyvenamąjį būstą, greičiausiai Bute ji negyventų. Ieškovas su globėja galėtų išlaikyti Butą. Globėja įvertintų neveiksnaus asmens aplinką, ją sutvarkytų. Ar dviem asmenims patogu gyventi 16 kv. m. kambaryje – jie patys nuspręstų. Ieškovas turi sveikatos problemų, gyvenant Bute, jam gydytojai būtų arčiau, nes ieškovas lankosi pas gydytojus (duomenys neskelbtini). Globėja pareigas atlieka tinkamai (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 08 min. 40 sek. – 1 val. 15 min. 00 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

13. Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, pateiktų išvadų nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Butas (I t., e. b. l. 96–97). Ieškovo nuosavybės teisė į visą Butą buvo įregistruota 2005 m. spalio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu (I t., e. b. l. 96–97). Teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu 25/100 dalys Buto buvo priteistos šalių bendram vaikui kaip nepilnamečio vaiko išlaikymas turtu ir buvo nustatyta naudojimosi Butu tvarka tarp ieškovo ir šalių vaiko: nustatyta, kad šalių vaikas naudojasi Buto plane pažymėtu kambariu 6-6 (9,80 kv. m.), ieškovas naudojasi Buto plane pažymėtais kambariais 6-2 (11,58 kv. m.), 6-3 (16,51 kv. m.), o buto plane pažymėtos patalpos 6-1 (14,62 kv. m.), 6-4 (1,91 kv. m.), 6-5 (3,55 kv. m.), 6-7 (10,47 kv. m.) naudojamos bendrai (I t., e. b. l. 9–20). Teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimu pripažinta, kad Butas yra bendroji dalinė L. K. ir A. J. nuosavybė, pripažinta, kad L. K. nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys Buto, tarp jų naudojimosi Butu tvarka nebuvo nustatyta (I t., e. b. l. 21–26). 2023 m. gruodžio 6 d. šalių vaikas jam priklausančias 25/100 dalis Buto padovanojo atsakovei (I t., e. b. l. 96–97). Taigi šiuo metu ieškovui priklauso 39/100 dalys Buto, kurios sudaro 26,69 kv. m. bendrojo ploto (14,78 kv. m. gyvenamojo ploto), atsakovei priklauso 61/100 dalys Buto, kurios sudaro 41,75 kv. m. bendrojo ploto (23,11 kv. m. gyvenamojo ploto).

14. Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovas pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, tame tarpe ir nekilnojamojo ir kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje, ieškovui nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta jo motina I. J. (I t., e. b. l. 7–8). Ieškovas yra neįgalus (I t., e. b. l. 6). Ieškovas nedirba, gyvena kartu su globėja jai priklausančiame dviejų kambarių bute, ieškovo pajamas sudaro 420,49 Eur per mėn. pensija, vienišo asmens išmoka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama išmoka (I t., e. b. l. 112–114, 152–153; 2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 33 sek. – 1 val. 15 min. 00 sek.). Ieškovas be Buto dalies kito nekilnojamojo turto neturi, atsakovė nuosavybės teise turi kitą gyvenamąjį būstą (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas).

15. Ginčo Butas susideda iš trijų kambarių. Į gyvenamuosius kambarius, pažymėtus 6-2, 6-3 ir 6-6, patenkama iš koridoriaus, pažymėto 6-1, Bute taip pat yra šios patalpos: tualetas, pažymėtas 6-4, vonia, pažymėta 6-5, virtuvė, pažymėta 6-7 (I t., e. b. l. 29). Butui priklauso rūsys R-19, 7,25 kv. m. (I t., e. b. l. 27, 96–97).

Dėl Buto atidalijimo ir naudojimosi Butu tvarkos nustatymo

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011). Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

18. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra išaiškinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Taikant šį atidalijimo būdą būtina motyvuotai pagrįsti, kad atidalijimas natūra neįmanomas. Taigi atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Taigi tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

19. Abi šalys (jų atstovai) byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Buto negalima atidalinti natūra (I t., e. b. l. 91–94; 2024 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nustatyta, kad Bute yra trys gyvenamieji nepereinami kambariai, į kuriuos patenkama iš to paties koridoriaus. Įėjimas į Butą iš laiptinės yra tik vienas (I t., e. b. l. 29). Įvertinus šias aplinkybes, į bylą pateikto plano sprendinius, sutiktina su šalimis, kad Buto nėra galimybės fiziškai atidalinti natūra. Padarius išvadą, kad Buto atidalijimas natūra negalimas, atsižvelgiant į šio sprendimo 17, 18 pastraipose minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręstina, ar galima nustatyti prašomą naudojimosi Butu tvarką.

20. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

22. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu pagal Buto planą buvo nustatyta naudojimosi Butu tvarka tarp ieškovo ir šalių vaiko: nustatyta, kad šalių vaikas naudojasi Buto plane pažymėtu kambariu 6-6 (9,80 kv. m.), ieškovas naudojasi Buto plane pažymėtais kambariais 6-2 (11,58 kv. m.), 6-3 (16,51 kv. m.), o buto plane pažymėtos patalpos 6-1 (14,62 kv. m.), 6-4 (1,91 kv. m.), 6-5 (3,55 kv. m.), 6-7 (10,47 kv. m.) naudojamos bendrai (I t., e. b. l. 9–20). CK 4.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas (dėl naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos) yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Kaip teisingai nurodė ieškovo atstovas, atsakovei įgijus 25/100 dalis Buto iš šalių vaiko, šalims toliau galioja Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu nustatyta naudojimosi Butu tvarka, kuri įregistruota VĮ Registrų centre, pagal kurią atsakovė turi teisę asmeniškai naudotis Buto plane pažymėtu kambariu 6-6 (9,80 kv. m.), o buto plane pažymėtas patalpas 6-1 (14,62 kv. m.), 6-4 (1,91 kv. m.), 6-5 (3,55 kv. m.), 6-7 (10,47 kv. m.) šalys turi teisę naudotis bendrai. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendime nuspręsta, kad ieškovas naudojasi Buto plane pažymėtais kambariais 6-2 (11,58 kv. m.), 6-3 (16,51 kv. m.). Tačiau, kaip minėta, po to kai buvo nustatyta naudojimosi tvarka, teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimu buvo pripažinta, kad Butas yra bendroji dalinė L. K. ir A. J. nuosavybė, pripažinta, kad L. K. nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys Buto (I t., e. b. l. 21–26). Todėl būtina nustatyti, kuriai iš šalių priskirtini naudotis kambariai 6-2 (11,58 kv. m.), 6-3 (16,51 kv. m.). Ieškovas prašo jam paskirti naudotis kambarį, pažymėtą 6-3, atsakovei – pažymėtą 6-2, patalpas, pažymėtas 6-1 (14,62 kv. m.), 6-4 (1,91 kv. m.), 6-5 (3,55 kv. m.), 6-7 (10,47 kv. m.) palikti bendram naudojimui.

23. Nustatyta, kad ieškovas Butu naudojosi iki 2018–2019 m. Atsakovė Butu naudotis nustojo anksčiau nei ieškovas. Ieškovas naudojosi visomis Buto patalpomis. Ieškovui dėl neįgalumo, pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, nustatytos globos reikalingas buvimas kartu su globėju, jis vienas gali būti tik trumpą laikotarpį. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovei nesvarbu, kuriuo kambariu naudotis, ji iš esmės nesutinka su tuo, kad galima nustatyti naudojimosi Butu tvarką (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovo atstovas, išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodo, ir byloje kitokių įrodymų nepateikta, kad ieškovas nuosavybės teise kito gyvenamojo ploto, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, neturi. Teismas šią aplinkybę laiko įrodyta. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad nepateikta objektyvių įrodymų, jog ieškovas ir atsakovė dėl kokių nors priežasčių negalėtų gyventi arba naudoti Butu su bendro naudojimo patalpomis, prioritetas teiktinas ne atidalinimui iš bendrosios nuosavybės, išmokant kompensaciją piniginėmis lėšomis, o naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymui.

24. Įvertintina tai, kad ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi Butu tvarką, pagal kurią ieškovas naudotųsi 16,51 kv. m. gyvenamojo ploto, atsakovė – 21,38 kv. m. (11,58 kv. m. + 9,80 kv. m.) gyvenamojo ploto, tai atitinkamai sudaro 44/100 dalis ir 56/100 dalis gyvenamojo ploto. Įvertinus gyvenamųjų kambarių plotus, šalių turimas nuosavybės teise Buto dalis, šios dalys yra artimiausios idealiosioms dalims. Todėl laikytina, kad adekvatumo dalims kriterijaus ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia. Pažymėtina, kad nors ieškovui tektų naudotis didesne dalimi gyvenamojo ploto nei jo idealioji dalis, tačiau atsakovė dėl to atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi jos turto dalimi klausimo nekelia. Todėl laikytina, kad tai atitinka atsakovės kaip bendrasavininkės interesus ir jų nepažeidžia.

25. Atsakovės atstovas nurodo, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl mokesčių mokėjimo, Butą būtina remontuoti, o ieškovas neišgali prie to prisidėti, todėl vienintelis būdas pašalinti prielaidas kilti konfliktams – priteisti Butą natūra atsakovei, o ieškovui – kompensaciją. Teismas nesutinka su šiuo argumentu. Nustatyta, kad abi šalys mokėdavo komunalinius mokesčius (I t., e. b. l. 54 – 72; 2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas), atsakovė patyrė išlaidų dėl remonto (DOK-123193). Tačiau teismo vertinimu, atsakovės siekis pašalinti bet kokį galimą šalių konfliktą Buto išlaikymo ar remonto klausimais negali būti iškeliamas aukščiau už ieškovo nuosavybės teisės išsaugojimą. Nagrinėjamo klausimo kontekste reikšminga aplinkybe laikoma tai, kad ieškovas yra neįgalus, kad teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ieškovo atstovas nurodė, kad nors ieškovas šiuo metu gyvena ne ginčo Bute, o pas globėją (duomenys neskelbtini) mieste, bet ieškovas vyksta į (duomenys neskelbtini) miestą į gydymo įstaigas, dėl to Buto dalis jam reikalingas jo paties reikmėms. Be to, ieškovo atstovas ir išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškovas išreiškia norą gyventi (duomenys neskelbtini), t. y. savo Buto dalyje. Teismo vertinimu, šiuo atveju laikytina, kad ieškovas turi prioritetinį interesą, nes jo interesas yra naudoti gyvenamąją patalpą natūra savo reikmėms. Atsakovė dėl galimų patiriamų išlaidų remontuojant Butą, mokant komunalinius mokesčius turi galimybę apginti savo teises ir interesus, pasinaudodama kitomis teisinėmis priemonėmis, numatytomis CK, bet ne eliminuojant ieškovą kaip bendraturtį.

26. Pagal ieškovo siūlomą tvarką, šalys turėtų galimybę naudotis atskirais izoliuotais kambariais, kas garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą, bei kartu bendro naudojimo patalpomis (tualetu, vonia, virtuve, koridoriumi, rūsiu), kas garantuotų galimybę gyvenamąjį būstą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį (gyvenamoji paskirtis). Teismo vertinimu, ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi Butu tvarka yra patogi abiem bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudoti Butą pagal paskirtį, tvarkoje išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra. Todėl laikoma, kad siūloma tvarka atitinka socialinės taikos, proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus.

27. Svarbi aplinkybė ir ta, kad ieškovas negali dėl savo sveikatos būklės ilgai būti vienas, be globėjos, todėl galima situacija, kai Buto dalį jam teks naudoti kartu su globėja. Todėl didžiausio kambario paskyrimas naudotis ieškovui geriausiai atitiks jo interesus, nes didžiausią gyvenamąjį kambarį naudoti dviem asmenims patogiau nei kurį nors iš likusių mažesnių gyvenamųjų kambarių. Todėl tai atitinka ir teisėtumo kriterijų.

28. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovei nėra svarbu, kuriuo kambariu jai naudotis, ji Bute negyvena. Todėl laikytina, kad ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nepažeidžia faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka gauti kompensaciją už jo Buto dalį. Ieškovas nurodė, kad už kompensaciją jis neišgalėtų įsigyti kito būsto. Įvertinus bylos duomenis apie ieškovo finansinę padėtį, sveikatos būklę (I t., e. b. l. 113, 114), sutiktina su išvadą teikiančios institucijos atstove, kad ieškovas finansiškai nėra pajėgus susikurti savo gerbūvį. Atsižvelgiant į tai, į tai, kad Buto dalis yra vienintelis ieškovo nuosavybės teise turimas būstas, laikytina, kad Buto atidalijimas, ieškovui priteisiant kompensaciją, pažeistų ieškovo nuosavybės neliečiamumą bei teisingumo principą.

30. Atsakovės atstovas nurodė, jog ieškinio tenkinimas neatitiktų globotinio interesų, nes ieškovas neturi galimybės investuoti į Butą, kad jį suremontuoti taip, kad jame gyventų oriai. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad Butas yra paprastas, su reikalingais baldais ir buitine technika, tinkamas gyventi (I t., e. b. l. 99–110). Bylos medžiaga patvirtina, kad būstas, kuriame šiuo metu gyvena ieškovas, yra paprastas, remontas darytas seniai, su pagrindiniais baldais, stengiamasi tvarkytis pagal galimybes (I t., e. b. l. 113, 114). Įvertinus tai, daroma išvada, kad gyvenimo sąlygos ieškovo šiuo metu gyvenamame būste ir Bute kardinaliai nesiskiria, ieškovo ieškinio reikalavimai patvirtina, kad Butas kaip gyvenamasis būstas ieškovą tenkina. Todėl atsakovės atstovo argumentas, jog ieškinio tenkinimas neatitiktų globotinio interesų, nes ieškovas neturi galimybės investuoti į Butą, kad jį suremontuoti taip, kad jame gyventų oriai, laikytinas nepagrįstu.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nurodė, o ieškovo atstovas neginčijo, kad Buto vertė yra 71 500,00 Eur, atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė gali sumokėti ieškovui dalį kompensacijos – 21 885,00 Eur, likusią kompensacijos dalį 6 000,00 Eur sumokėtų iki 2025 m. liepos ar rugpjūčio mėnesio, nurodė, kad atsakovės galimybę išmokėti kompensaciją patvirtina jo paaiškinimai. Byloje nekilo ginčo dėl Buto vertės ir kompensacijos dydžio. Tačiau teismo vertinimu, tai yra svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad atsakovė iš karto visos kompensacijos dydžio sumokėti nėra pajėgi. Duomenų, patvirtinančių, ar atsakovė yra pajėgi sumokėti nurodomas sumas nurodomais terminais (pvz. ar turi santaupų, ar kt.), atsakovė į bylą neteikė. Todėl teismas laiko, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė yra finansiškai pajėgi sumokėti prašomą ieškovui priteisti kompensacijos dydį. Ieškovas nurodė, kad jis taip pat negali sumokėti atsakovei kompensacijos dėl savo turtinės padėties.

33. Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad turi būti nustatoma naudojimosi Butu tvarka, bet ne atidalijama iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei ieškovo Buto dalį natūra, o ieškovui priteisiant kompensaciją. Daroma išvada, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi Butu tvarka atitinka šiuos kriterijus: 1) teisėtumo; 2) realiųjų dalių adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos užtikrinimo ir proporcingumo; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo; 5) faktinių nuosavybės santykių stabilumo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, nustatoma prašoma naudojimosi Butu tvarka, o priešieškinis atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

35. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 109,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 800,00 Eur išlaidos už teisinę pagalba, iš viso 909,00 Eur (I t., e. b. l. 4; prašymo Nr. DOK-84388 priedai).

36. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas ieškovo naudai, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš atsakovės. Susipažinus su ieškovo atstovo pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, įvertinus bylos sudėtingumą bei vadovaujantis Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovo išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos (pagrįstos pridedamais dokumentais). Todėl ieškovui priteisiama iš atsakovės 909,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 628,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį ir 1 000,00 Eur išlaidos už teisinę pagalba, iš viso 1 628,00 Eur (I t., e. b. l. 95; prašymo Nr. DOK-29957 priedai; prašymo Nr. DOK-123168 priedai).

38. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinis atmetamas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Valstybės turėtos 54,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. J., atstovaujamo globėjos I. J., ieškinį atsakovei L. K. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo tenkinti visiškai.

Atsakovės L. K. priešieškinį ieškovui A. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.

Nustatyti buto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: a) ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti naudotis kambariu, M. L. parengtame buto plane pažymėtu 6-3, 16,5 kv. m., b) atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti naudotis kambariu, M. L. parengtame buto plane pažymėtu 6-2, 1l,58 kv. m., c) bendram naudojimui skirti patalpas: holą 6-1, 14,62 kv. m., tualetą 6-4, 1,91 kv. m., vonią 6-5, 3,55 kv. m., virtuvę 6-7, 10,47 kv. m. bei rūsio patalpą R-19, 7,25 kv. m.

Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamam globėjos I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 909,00 Eur (devynių šimtų devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54,22 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.