- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- A2-2640-273/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00724-11-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- A. I.
- Trečiasis asmuo
- Nordea B
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- BUAB „Ingero“
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Joana Baublytė, Lina Radavičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. I., jo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, trečiojo asmens Nordea B. F. PLC atstovei advokatei Joanai Baublytei, advokato padėjėjai Linai Radavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. prašymą atsakovui BUAB „Ingero“, tretysis asmuo Nordea B. F. PLC dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-2171-485/2010
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. I. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-2171-485/2010 dėl 11 393 671,77 Lt dydžio Nordea B. F. PLC finansinio reiklavimo tvirtinimo. Pareiškėjas A. I. prašo panaikinti 2010-09-09 Kauno apygardos teismo nutartį toje dalyje, kuria nutarta patvirtinti trečiojo asmens Nordea B. F. PLC 11 393 671,77 Lt dydžio finansinį reikalavimą ir išspręsti klausimą iš esmės-netvirtinti trečiojo asmens Nordea B. F. PLC finansinio reikalavimo. Nurodo, kad 2008-10-10 Banko raštas „Dėl priimtinų nuomininkų arba subnuomininkų pateikimo bankui" patvirtina, jog prieš pirmosios kredito dalies išmokėjimą Bankui buvo pateiktos preliminarios nuomos sutartys su nuomininkais UAB „Ulmas“ bei UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai". Nuomos sutarčių pateikimas buvo viena iš esminių sąlygų kredito išmokėjimui. Šias aplinkybes minėtame rašte patvirtino pats Bankas, todėl šalys buvo atleistos nuo šių aplinkybių įrodinėjimo pareigos. Bankas kreditą ar jo dalį pagal Sutartį įsipareigojo išmokėti tik egzistuojant visoms Sutartyje numatytoms specialioms sąlygoms (tame tarpe Bankui pateikti preliminariąsias nuomos sutartis), o į bylą pateikta kredito dalies grąžinimo detalizacija patvirtina, jog iki 2008-09-16 atsakovui jau buvo išmokėta nemaža dalis kredito. Taigi kredito išmokėjimas reiškia, kad visos specialios sąlygos, reikalingos kreditui išmokėti, buvo įvykdytos tinkamai. Kaip minėta, šalys neginčijo kredito išmokėjimo aplinkybių, taigi nebuvo ginčijamas ir visų sąlygų įvykdymo faktas, tarp kurių yra ir tinkamų preliminarių nuomos sutarčių pateikimas bankui. Pareiškėjas, nebūdamas Sutarties šalimi, neturėjo visos informacijos (dokumentų), kuri susijusi su ginčo santykiais, t. y. neturėjo preliminarių nuomos sutarčių bei dėl to jų objektyviai negalėjo pateikti teismui kartu su atskiruoju skundu į šią civilinę bylą. Tuo tarpu grįsdamas savo finansinį reikalavimą, Bankas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tendencingai nepateikė šių nuomos sutarčių, todėl teismas negalėjo visapusiškai ir teisingai išspręsti šalių ginčo. Pareiškėjas negalėjo žinoti, kad kreditorius teikdamas finansinį reikalavimą nesąžiningai administratoriui pateikė tik dalį su finansiniu reikalavimu susijusių dokumentų, kurie naudingi tik kreditoriui ir teismui užkerta kelią nustatyti objektyvią tiesą byloje. Taigi teismas, nagrinėdamas Banko kreditorinį reikalavimą neturėjo pilnos ir esminės informacijos apie ginčo santykius - neturėjo sudarytų ir bankui perduotų preliminarių nuomos sutarčių. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 7 p., tačiau pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prašymą atnaujinti procesą grindžia (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. pagrindu, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. (duomenys neskelbtini) str. 1 d.7p . prašyme nurodyta per klaidą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas BUAB „Ingero“ prašo spręsti teismo nuožiūra, pagal byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad Bankas nei administratoriui pateikdamas finansinį reikalavimą, nei bankroto byloje teikdamas atsiliepimą į A. I. atskirtąjį skundą teismui nepateikė pareiškėjo nurodomų preliminariųjų sutarčių. Finansinio reikalavimo tvirtinimas buvo atliekamas rašytinio proceso tvarka ir pirmojoje instancijoje ir šį klausimą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bankroto administratorius, atsižvelgdamas į bankroto bylos apimtis, teikdamas teismui tvirtinti finansinį reikalavimą vadovavosi tik banko pateiktais dokumentais, tarp kurių, kaip minėta, preliminarių nuomos sutarčių nebuvo. Šių sutarčių egzistavimas nustatytas tik vėliau, kai buvo tikrinami bendrovės sudaryti sandoriai. BU AB „Ingero" bankroto administratorius turi teisėtą interesą ir pareigą užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai nebūtų pažeisti, tvirtinant nepagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus. Net ir vieno kreditoriaus nepagrįstai patvirtintas finansinis reikalavimas nulemia visos eilės likusių kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesų pažeidimą, todėl bankroto administratorius yra suinteresuotas siekti, kad būtų pašalintos visos abejonės dėl kreditorių reikalavimų nepagrįstumo. Taigi teismui nustačius, kad sprendžiant banko finansinį reikalavimą teismui nebuvo žinomos esminės ginčo aplinkybės (preliminarių sutarčių sudarymo faktas), manome, kad būtų tikslinga procesą atnaujinti pagal A. I. pareikštą prašymą. Atnaujinus procesą būtina įvertinti kokią reikšmę preliminarių sutarčių buvimas turi Banko teisei būti bankrutuojančios įmonės kreditoriumi. Kita vertus, teismui nustačius, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės teismui buvo žinomos banko finansinio reikalavimo tvirtinimo metu (nustačius, kad į bylą buvo pateikti pareiškėjo nurodyti dokumentai), proceso atnaujinimas nebūtų reikalingas ir aktualus, kadangi pagal tuos pačius dokumentus jau yra priimti ir įsigalioję teismų sprendimai. Proceso atnaujinimas tiesiog reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kas pagal LR galiojančius teisės aktus nėra leidžiama.
Atsiliepime į ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo tretysis asmuo Nordea B. F. PLC prašo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas nenurodo, kodėl remiasi būtent (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 7 p., ir nepagrindžia proceso atnaujinimo būtinybės būtent šiuo pagrindu. Pareiškėjas, kaip bendrovės kreditorius, bendrovės bankroto procese, įskaitant ir kreditorinių reikalavimų tvirtinimą, dalyvavo nuo pat pradžių - jis pats, kaip bendrovės tuometinis vadovas, inicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimą, o 2010-09-22 atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pats ginčijo banko kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjas, nuo pat pradžių dalyvavęs procese, kurį dabar prašo atnaujinti, objektyviai negali remtis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Preliminariosios sutartys egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir teismui priimant sprendimą, ir ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjas yra buvęs bendrovės vadovas, kuris, vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d., tiek Bendrovės įstatų 7.4. str. 2 p., veikė bendrovės vardu ir turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Tiek Kredito sutartį, tiek preliminariąsias sutartis bendrovės vardu sudarė ir pasirašė būtent pareiškėjas, jis atstovavo bendrovę visuose teisiniuose santykiuose su banku, pasirašinėjo bankui siunčiamus bendrovės raštus, teikė bankui informacija ir dokumentus. Taigi bet kokie pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie preliminariųjų sutarčių egzistavimą ir jų pateikimo bankui aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe prašyti teismo išreikalauti šiuos dokumentus. Tai, kad preliminariosios sutartys egzistuoja ir kad jos nėra pateiktos į nagrinėjamą civilinę bylą, pareiškėjui buvo ar turėjo būti žinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodo, neva apie tai, kad į bylą nėra pateiktos preliminariosios patalpų nuomos sutartys, sužinojo tik 2011-05-25, kai jo atstovas susipažino ir išanalizavo visą bendrovės bankroto bylos medžiagą. Tačiau tokie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini dėl to, kad pareiškėjas nuo pat pradžių dalyvavo bendrovės bankroto byloje - pats inicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimą, teikė tvirtinti savo kreditorinį reikalavimą, be to, atskiruoju skundu ginčijo Kauno apygardos teismo nutartį, kuria patvirtintas banko kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats inicijavo apeliacinį procesą dėl patvirtinto banko kreditorinio reikalavimo, jo nurodoma aplinkybė, kad su bendrovės bankroto byla jis (jo atstovas) susipažino tik 2011-05-25, t.y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, yra ne tik kad nepateisinama, bet ir visiškai neįtikinama.
Preliminarių sutarčių egzistavimo faktas neturi esminės reikšmės bylai ir galutiniam teismo sprendimui. Kaip ir nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2011-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-349/2011, palikdamas galioti Kauno apygardos teismo nutartį dėl banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad dalis kredito bendrovei buvo išmokėta, ir bendrovė šio kredito bankui nėra grąžinusi. Kaip savo 2010-10-15 atsiliepime į pareiškėjo 2010-09-22 atskirąjį skundą nurodė ir bendrovės bankroto administratorius, esant byloje banko pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems banko kreditorinį reikalavimą, net administratorius neturi pagrindo tokio banko kreditorinio reikalavimo ginčyti. Nagrinėjamu atveju preliminariųjų nuomos sutarčių egzistavimo ar neegzistavimo faktas nebuvo įrodinėjimo ir/ar ginčo dalyku. Bankas niekuomet neginčijo, kad preliminariosios sutartys jam buvo pateiktos, tačiau ginčas byloje vyko dėl to, ar bankui pateiktos preliminariosios nuomos sutartys atitiko joms keliamus reikalavimus. Bankas kituose ginčuose su bendrove niekada neginčijo ir neginčija, kad preliminarios sutartys jam buvo pateiktos, tačiau bankas nesutinka, kad sutartis su UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai", kuri realiai patalpų iš bendrovės nuomotis neketino, atitiko Kredito sutarties sąlygas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes ir jam pateiktus įrodymus, konstatavo, kad banko veiksmai sustabdant bendrovės finansavimą iki tikrojo nuomininko suradimo buvo teisėti ir pagrįsti. Tuo tarpu ši teismo išvada būtų tokia pati net ir esant byloje pateiktoms preliminariosioms sutartims, nes, kaip minėta, ginčas vyko ne dėl šių sutarčių (ne)egzistavimo ar (ne)pateikimo bankui, o dėl jų tinkamumo ir atitikimo Kredito sutarties sąlygoms. Taigi pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės neturi jokios reikšmės bylai ir galutiniam teismo sprendimui joje.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriaus kreditorinis reikalavimas 11 393 671,77 Lt sumoje UAB „Ingero“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktą laikomos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas. Taigi, siekiant atnaujinti procesą nurodyto straipsnio pagrindu, būtina pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą iš esmės.
Savo prašyme pareiškėjas nurodo, kad esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą procesui atnaujinti yra tai, jog dar iki pirmojo kredito išmokėjimo pagal tarp Bendrovės ir Banko 2008 04 07 sudarytą kredito sutartį Nr. KS 08/04/06 su vėlesniais pakeitimais buvo sudarytos ir Bankui pateiktos preliminarios patalpų nuomos sutartys, kurios nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktos, ko pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nežinojo. Tačiau teismas daro išvadą, kad preliminarių sutarčių egzistavimo fakto pareiškėjas negalėjo nežinoti, nes jis pats jas pasirašė. Pareiškėjas yra buvęs bendrovės vadovas, jis pasirašė bendrovės vardu Kredito sutartį ir preliminariąsias sutartis, todėl ta aplinkybė, kad preliminarios sutartys egzistuoja ir jų egzistavimas pareiškėjui buvo žinomas, negali būti naujai paaiškėjusia aplinkybe.
Be to, pareiškėjas turėjo galimybę, žinodamas apie preliminarių sutarčių egzistavimą pateikti jas teismui, tačiau to nepadarė, tuo patvirtindamas, kad šios sutartys nebuvo reikšmingos ginčo nagrinėjimui. Pareiškėjas nurodo, kad jie preliminarių sutarčių neturėjo ir dėl to negalėjo jų pateikti teismui, tačiau jis galėjo pasinaudoti procesine teise ir prašyti teismo išreikalauti dokumentus, nes atskirajame skunde jis prašė teismo išreikalauti, jo nuomone, svarbius bylai dokumentus. (c.b. Nr.B2-2171-485/2010, b.l. 131-132).
Iš šių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjui ne tik buvo žinomas preliminarių sutarčių egzistavimas, tačiau jis dalyvaudamas procese ir įrodinėdamas, kad Bendrovė tinkamai vykdė Kredito sutarties sąlygas, turėjo galimybę minėtas sutartis pateikti teismui arba prašyti jas išreikalauti, jeigu laikė šias sutartis turinčiomis esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui. Apie tai, kad sutartys nėra pateiktos į bylą pareiškėjas galėjo sužinoti visos bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, kad į bylą nėra pateiktos preliminarios patalpų nuomos sutartys, sužinojo tik 2011 05 25, kai jo atstovas susipažino ir išanalizavo visą bankroto bylą.. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti, nes pareiškėjas nuo pat pradžių dalyvavo Bendrovės byloje- pats inicijavo bankroto bylos iškėlimą, teikė tvirtinti savo kreditorinį reikalavimą, be to, atskiruoju skundu ginčijo Kauno apygardos teismo 2010 09 09 nutartį, kuria patvirtintas Banko kreditorinis reikalavimas. Kadangi pareiškėjas inicijavo apeliacinį procesą dėl patvirtinto banko kreditorinio reikalavimo, jo nurodoma aplinkybė, kad jis susipažino su bendrovės bankroto byla tik 2011 05 25, t.y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo yra neįtikinama. Be to, pareiškėjas, būdamas atsakingas ir rūpestingas, sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis ir rūpindamasis atskirojo skundo nagrinėjimu teisme, apie preliminarių sutarčių nebuvimą byloje turėjo ir galėjo sužinoto iki teismo sprendimo priėmimo, o taip pat jas teismui pateikti arba prašyti teismo jas išreikalauti.
Proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Pagrindas atnaujinti procesą (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. pagrindu būtų tik tada, jei „ dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti ( visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje ( 2007 02 22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Nr. 1-2007 „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“).
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 02 04 nutartyje palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 2010 09 09 nutartį dėl Banko kreditorinio reikalavimo patvirtino, kad byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad dalis banko kredito Bendrovei buvo išmokėta ir Bendrovė šio kredito nėra grąžinusi. Piniginių lėšų pagal Kredito sutartį išmokėjimo ir negrąžinimo faktas byloje ginčijamas nebuvo. Pagal Kredito sutartį Bendrovei buvo suteikti pinigai, todėl ir nesant į bylą pateiktoms preliminariosioms nuomos sutartims faktas, kad bendrovė yra skolinga Bankui, neišnyks ir nepasikeis.
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 01 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Nagrinėjamu atveju preliminariųjų sutarčių egzistavimo faktas nebuvo įrodinėjimo ar ginčo dalyku. Bankas niekuomet neginčijo, kad preliminarios nuomos sutartys buvo pateiktos, tačiau byloje ginčas vyko dėl to, ar Bankui pateiktos preliminarios sutartys atitiko joms keliamus reikalavimus. Banko atstovė nurodė, kad viena iš Bankui pateiktų preliminarių sutarčių t.y. su UAB „Investicijų ir plėtros valdymo projektai“ buvo fiktyvi, nes minėta įmonė patalpų iš tikrųjų nuomotis neketino, o tikrieji pagal projektą statomų statinių nuomininkai 2008 09 16 dar nebuvo surasti. Tarp Banko ir bendrovės vyko bendravimas raštu, kurio metu bendrovė pripažino, kad preliminarioji sutartis su UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“ tebuvo fiktyvi, ir minėta įmonė nebuvo tikrasis nuomininkas. Bankas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė aplinkybes ir įrodymus apie tai, kad Bendrovė įsipareigojo sudaryti nuomos sutartis su tikraisiais nuomininkais (c.b. Nr B2-2171-485/2010, b.l. 136-152). Bendrovei nesuradus bei nepateikus duomenų apie tikruosius patalpų nuomininkus, Banko rašte 2008 10 10 Nr. 5216, kuris pridėtas prie atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą buvo konstatuotos kredito neišmokėjimą lėmusios priežastys, taip pat patvirtinimas, kad Bankas atnaujins kredito išmokėjimus, kai Bendrovė pateiks bankui priimtas nuomos sutartis su realiais nuomininkais. Lietuvos apeliacinis tesimas 2011 02 04 nutartyje konstatavo, kad „preliminarios nuomos sutartys sudarytos nebuvo“, remiantis Bendrovės 2008 10 13 ir 2008 10 16 raštais bankui, kuriuose buvo nurodoma, kad Bendrovė ieško „tikrųjų nuomininkų“, galinčių pakeisti UAB „Investicijų plėtros ir valdymo projektai“, ir derasi dėl preliminarių sutarčių su jais sudarymo. Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi aplinkybe, kad 2008 09 16 nebuvo sudarytos preliminarios nuomos sutartys su tikraisiais nuomininkais ir šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos.
Iš išdėstytų įrodymų darytina išvada, kad net jeigu preliminarios sutartys būtų buvusios byloje, tai nebūtų pakeitę teismo sprendimo byloje, kadangi ginčas vyko ne dėl preliminariųjų sutarčių pateikimo ar nepateikimo, o dėl vieno iš nuomininko, su kuriuo buvo sudaryta preliminarioji sutartis atitikimo kredito sutarties sąlygoms. Todėl ir esant byloje preliminarioms sutartims tai neturi jokios reikšmės bylos galutiniam sprendimui. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. pagrindu netenkintinas, nesant esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 370 str. 3 d.
nutaria:
Pareiškėjo A. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.