- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-736-166-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Zenonas Birštonas, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- G. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios A. D. apeliacini skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda.
Iš A. D. priteista G. R. naudai 2000 Lt neturtines žalos atlyginimo ir 3900 Lt advokato pagalbai apmoketi.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. D. nuteista už tai, kad ji 2006-07-26 apie 19 val., iš patalpu, esanciu Tuskulenu g.33c, Vilniuje, be savininko G. R. sutikimo išsiveže G. R. individualiai imonei „Kosmedara“ priklausanti turta- tris kirpimo fotelius 2631,36 Lt vertes, tris kirpiklinius vežimelius su lentynelemis 701,70 Lt vertes, galvu plovykla 4322, 03 Lt vertes, 2006-07-27 G. R. pareikalavus gražinti jo imonei priklausanti turta, daiktu negražino ir tokiu budu pasisavino jai patiketa svetima turta 9033 Lt vertes.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. D. prašo Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 28 d. nuosprendi panaikinti. Apeliante nesutinka su ivykio kriminaliniu traktavimu ir mano, kad šiuo atveju tarp jos ir nukentejusiojo G. R. buvo susikloste civiliniai santykiai.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore ir nukentejusysis praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 28 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamosios, nukentejusiojo, liudytoju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog A. D. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 str.1 d. bei paskyre jai tinkama bausme. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.
Baudžiamosios teises teorijoje objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudeties požymiui – veikai – budinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patiketa ar jo žinioje buvusi svetima turta. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybes teise. Teismu praktikoje pripažistama, kad patiketas turtas – tai užimamu pareigu, specialiu pavedimu bei sutarciu pagrindu teisetai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrežtus igalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patiketas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisetai, neatlygintinai paverciamas savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisetai užvaldžius svetima turta ir turint realia galimybe juo naudotis ar disponuoti. Teismu praktikoje taip pat pripažistama, kad istatymas nenustato reikalavimo, jog turtas butu patiketas norminiu aktu ar rašytine sutartimi. Be to, svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyciai.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sprendžiant A. D. kaltes del turto pasisavinimo iš G. R. klausima. Kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis istatymas nuteistosios A. D. veikai pritaikytas tinkamai, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dali kaip turto pasisavinimas, todel tenkinti A. D. apeliacini skunda – pripažinti, kad tarp jos ir nukentejusiojo G. R. buvo susikloste civiliniai santykiai – nera teisinio pagrindo.
Kaip nustatyta iš faktiniu bylos aplinkybiu, nuteistoji A. D. be savininko G. R. sutikimo išsiveže G. R. individualiai imonei „Kosmedara“ priklausanti turta - tris kirpimo fotelius, tris kirpiklinius vežimelius su lentynelemis, galvu plovykla, o savininkui pareikalavus gražinti jo imonei priklausanti turta, A. D. daiktu negražino, todel kolegijos nuomone, tokiu budu ji pasisavino jai patiketa svetima turta.
Nors A. D. viso proceso metu kalta neprisipažino, jos kalte irodo byloje surinktu bei ištirtu irodymu visuma. Pripažindamas A. D. kalta pagal BK 183 str. 1 d. teismas pagristai remesi nukentejusiojo G. R., liudytoju A. R., D. L. ir L. Š. parodymais. Nuteistosios A. D. parodymai, kad ji neturejo tycios pasisavinti jai patiketa svetima turta, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybes bei prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Tokie A. D. parodymai neabejotinai paneigti nukentejusiojo G. R., liudytoju A. R., D. L. ir L. Š. parodymais bei kita bylos medžiaga.
Atkreiptinas demesys i pacios nuteistosios nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posedyje. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parode, kad nutraukus sutarti su UAB „Spanda“, UAB „Trecioji sfera“ turejo patalpas atlaisvinti, G. R. venge susitikimu, todel veikdama pagal jo žodini leidima, ji 2006-07-26 apie 18 val. atvyko su krovininiu automobiliu noredama išsivežti fotelius, vežimelius ir plovykla. G. R. imones „Kosmedara“ buhaltere D. L. neleido vežti irangos, taciau ji išveže, nes turejo žodini susitarima su G. R., kuri pažeisdamas G. R. kreipesi i policija ir apkaltino ja vagyste, nors veliau už išvežta iranga ji apmokejo. Taciau teisme A. D. nurode jau ir kita irangos išvežimo motyva – G. R. jos bendrove itrauke i netinkama versla, del sudarytos nuomos sutarties ir nesant leidimu bendrove 5 menesius nedirbo, prarado lešas, iklimpo i skolas, todel išveže iranga, noredama kompensuoti patirtus nuostolius ir del to, kad buvo pikta ant G. R.. Be to, A. D. parode, kad G. R. leido jai paciai tvarkyti daiktu išvežimo reikalus ir paimti jai reikiama iranga. Taciau duomenu apie tai, išskyrus pacios A. D. teiginius, kad G. R. leido jai paimti ir parduoti jo iranga, byloje nera. Atkreiptinas demesys i tai, kad šiuos A. D. teiginius paneige nukentejusysis G. R. ir liudytoja D. L..
Apklausta liudytoja D. L. parode, kad nors del irangos naudojimo ir pardavimo buvo tariamasi, taciau galutinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, 2006 m. liepos 26 d. ji pamate sunkvežimi, šalia kurio stovejo A. D., pamate, kad nepažistami vyrai pakuoja G. R. imonei priklausancia kirpyklos iranga ir ruošiasi ja išnešti, mobiliuoju telefonu ji kalbejosi su G. R. ir šis pasake, kad nesutinka, kad jo imonei priklausantys daiktai butu išvežti ir parduoti. Apie toki G. R. nurodyma ji perdave A. D., taciau pastaroji i tai nereagavo. Šiuos finansininkes D. L. parodymus patvirtino apklaustas G. R., kuris patvirtino, kad jis tikrai perspejo imones vyr. finansininke D. L., jog nesutinka, kad jo imonei priklausantys daiktai butu išvežti. Tokius savo parodymus nukentejusysis G. R. patvirtino akistatos su A. D. metu. Be to, apklausta liudytoja A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parode, ivykio diena ji kalbejosi su A. D., pastaroji buvo informuota, kad iranga neparduodama.
Liudytoja L. Š. parode, kad ji asmeniškai niekam jokiu nurodymu del irangos išvežimo nedave ir jokiu reikalu del to netvarke, nes A. D. pasake, kad pati sutvarkys visus reikalus. 2006 m. liepos men. 26 d. apie 18.00 val. ji užvažiavo i Tuskulenu g.33C, Vilniuje, patalpas, pasižiureti, ar jos atlaisvintos ir pamate kaip kažkokie vyrai krauna iranga i sunkvežimi ir šalia stovi A. D., kuri pasake, jog susitare su G. R. del dalies irangos išvežimo. Taciau D. L. neleido nieko išvežti ir paskambino i policija. Ta diena iranga buvo išvežta, bet kur, ji nežino. A. D. jai tik pasake, kad tai yra tik jos ir G. R. reikalas ir ji pati viska sutvarkys.
Apeliante skunde nurodo, jog šiuo atveju tarp jos ir nukentejusiojo G. R. buvo susikloste civiliniai santykiai. Teiseju kolegija tokius skundo argumentus laiko nepagristais. Pirmosios instancijos teismas pagristai pažymejo, kad civilineje teiseje sandoriai, kuriu suma sudarymo metu yra didesne nei penki tukstanciai litu, turi buti sudaromi paprasta rašytine forma, taciau tokios sutarties byloje nera. Byloje negincytinai nustatyta, kad G. R. nepardave ir neleido A. D. išvežti kirpyklos irenginiu. A. D. parodymai, jog G. R. leido jai parduoti savo turta nenustates parduodamo turto kainos, visiškai nelogiški ir netiesiogiai taip pat patvirtina G. R. parodymus, tai patvirtina preliminari sutartis. Be to, pati A. D. neneigia tos aplinkybes, kad D. L. neleido jai išvežti irangos, šia aplinkybe patvirtino ir liudytoja L. Š.. Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad kaltinamoji žinojo aiškiai išreikšta ir nuosekliai periodiškai patvirtinama nukentejusiojo G. R. valia, taciau, nors ir suprasdama, kad elgiasi neteisetai, veikdama prieš savininko valia, minetu daiktu jam negražino.
Turto pasisavinimo subjektyvioji puse apibudinama kaip kaltininko suvokimas, jog jis neteisetai(viršydamas savo igaliojimus) bei neatlygintinai svetima turta ar turtine teise pavercia savo ir suvokia, kad del to teisetas turto turetojas jo neteks, ir kaltininkas to siekia. Kolegija mano, kad byloje surinkta objektyviu duomenu, irodanciu, kad nuteistoji A. D. mineta turta išveže be savininko sutikimo ir žinios savo reikmems tycia, suvokdama, kad to daryti negali, nes turi gauti savininko sutikima.
Byloje nustatyti A. D. veikos objektyvieji požymiai leidžia daryti išvada apie jos padarytos veikos subjektyviuosius požymius. Iš byloje esanciu ir teismo ištirtu bei ivertintu duomenu matyti, kad A. D. suvoke savo neteisetu veiksmu pobudi, suprato, kad taip elgiantis atsiras pavojingu pasekmiu, ir vis tiek elgesi nusikalstamai. Byloje nustatyti konkretus A. D. padaryti veiksmai rodo, kad ji, suvokdamas pavojinga daromu veiku pobudi, norejo taip veikti ir veike. Taigi, darytina išvada, kad A. D. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudeti, todel yra kvalifikuota teisingai.
Be to, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad nuteistajai A. D. paskirta bausme teisinga, atitinka LR BK 41 str., 54 str. nuostatas. Skiriant bausme atsižvelgta i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, nusikalstamos veikos motyva ir tiksla, kaltininkes asmenybe. Nuteistosios atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Iš bylos medžiagos matyti, kad anksciau A. D. neteista, administracine tvarka nebausta. Todel ivertines visas aplinkybes visumoje, A. D. parinkta švelnesne, jai padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d., sankcijoje numatytu bausmiu rušis, t.y. bauda. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunku nusikaltima, t. y. nusikalstama veika, kuria padare A. D., gali buti paskirta iki 100 MGL dydžio bauda. Taciau teismas nuteistajai už nusikaltima, numatyta BK 183 str. 1 d., paskyre tik 30 MGL dydžio bauda, t. y. žymiai mažesne nei baudos bausmes už padaryta nusikalstama veika vidurkis. Todel visos šios išdestytos aplinkybes leidžia teigti, kad paskirtos baudos dydis nera aiškiai per didelis ir jo mažinti nera pagrindo.
Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistosios A. D. apeliacini skunda atmesti.