Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei N. R. dėl išlaikymo iki gyvos galvos išmokų dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2013 m. N. R. pareiškė ieškinį K. Š. dėl nuosavybės teisės pripažinimo; ieškinio suma – 135 864,50 Lt. Minėtoje byloje šalys 2021 m. vasario 4 d. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 200 000 Lt vienkartinę sumą ir rentą (išlaikymą) po 2 000 Lt kas mėnesį nuo taikos sutarties pasirašymo iki atsakovės gyvos galvos. Pagal taikos sutartį ieškovas iš viso atsakovei jau yra sumokėjęs 378 000 Lt, taigi bendra ieškovo sumokėta suma beveik 3 kartus viršija atsakovės pareikšto ieškinio sumą (135 864,50 Lt). Net teismui, tvirtinusiam minėtą taikos sutartį, kilo abejonių dėl jos nuostatų, todėl klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimas, metu ieškovas nurodė: čia žmoniškai taip: aš sutikau mokėti jai … čia vat žmoniškai, aš sutinku, kad kol aš jeigu turiu… kol aš jeigu turiu aš mokėsiu jai…”.Iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad ieškovas 2014 m. vasario 4 d. taikos sutartyje numatyto išlaikymo priteisimą suvokė ir vertino ne kaip besąlyginį įsipareigojimą mokėti kasmėnesinę 2 000 Lt rentą atsakovei iki jos mirties, o kaip su jo materialinėmis galimybėmis susijusią geranorišką materialinę pagalbą. Ieškovo teigimu, dėl susidėjusių aplinkybių 2020 metais iš esmės pablogėjo ieškovo finansinė būklė. Pirma, 2019 m. lapkričio 25 d. ieškovui gimė sūnus, todėl padidėjo šeimos pragyvenimo išlaidos. Antra, ieškovo sutuoktinei išėjus vaiko gimdymo ir priežiūros atostogų, žymiai sumažėjo jos gaunamos pajamos. Trečia, dėl šalyje paskelbto karantino ieškovui priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) veikla 2020 metais tapo nuostolinga. 2020 m. ieškovo gautas pajamas sudarė tik darbo užmokestis; ieškovas kas mėnesį vidutiniškai uždirbo po 1 166,67 Eur. Vadinasi, pusę savo darbo užmokesčio (580 Eur) jis pagal taikos sutartį turi sumokėti atsakovei. Dėl pablogėjusios finansinės situacijos ieškovas 2020 m. viduryje susisiekė su atsakove, nurodydamas, kad teisme tvirtinant taikos sutartį, ieškovo nurodyta sąlyga ,,kol turiu pakankamai išteklių“ pasikeitė, tačiau atsakovė tik laikinai sutiko sumažinti periodines įmokas. Aiškindamas taikos sutarties sudarymo priežastis ieškovas nurodė, kad maždaug 2013 m. viduryje jis nutraukė kelerius metus trukusius artimus santykius su pensinio amžiaus savo suaugusių vaikų turinčia atsakove; tai jis padarė siekdamas turėti savo vaikų ir sukurti šeiminius santykius su po kelerių metų gimusio jo mažamečio vaiko motina (savo dabartine sutuoktine). Jausdamas moralinę atsakomybę už atsakovės gerbūvį, būdamas jautrus ir atsakingas žmogus, ieškovas be jokios pareigos „žmoniškai“ sutiko prisiimti jam tuo metu pakeliamus įsipareigojimus, kurie turėjo pagerinti atsakovės buitį. Taikos sutarties sąlygų neproporcingumą liudija ir tai, kad atsakovo sumokėta 200 000 Lt kompensacija žymiai viršijo ieškinio sumą, nuostata dėl rentos mokėjimo šį šalių taikaus susitarimo neproporcingumą dar labiau išryškino. Rentos nustatymo pagrindas taikos sutartyje buvo nesuprantamas net bylą nagrinėjančiai teisėjai. Ieškinyje pareikšto reikalavimo kontekste taikos sutarties sąlygose numatytų periodinių išmokų dydis nėra pagrįstas jokia konkrečia kompensuotina verte, todėl periodinių išmokų dydžio sumažinimas ne tik nesukurtų šalių nelygybės, bet, priešingai, leistų labiau subalansuoti šalių santykius. Teismo posėdžio metu girdėdami ieškovo paaiškinimą „kol aš jeigu turiu [pakankamų išteklių]“, ir jo neneigdami atsakovė ir jos atstovas sutiko, kad ieškovo turtinės padėties pasikeitimas modifikuos prievolės įvykdymą.