Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas B. Valius, sekretoriaujant I. Sutulaitei, dalyvaujant ieškovui A. Z. , ieškovo atstovei L. Šiušienei, atsakovo atstovui Z. Pečiuliui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. pareiškimą atnaujinti civilinės bylos Nr. 3-141/2004 dalies dėl 400 000 Lt paskolos grąžinimo procesą, civilinėje byloje pagal patikslintą ieškovo A. Z. ieškinį atsakovams V. P. ir J. P. dėl 400 000 Lt skolos ir 75 015 Lt palūkanų priteisimo bei 1999-09-01 pakvitavimo pripažinimo niekiniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2004-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 3-141-2004 atmetė ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui V. P. dėl 1999-08-23 ir 2001-05-11 paskolos sutarčių dėl 400 000 Lt ir 1 350 000 Lt sumų nutraukimo ir šių sumų priteisimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008-04-03 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje ir atnaujintą civilinę bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl teismo 2004-06-04 sprendimo ir papildomas ieškinys atmestini.

Ieškovas, remdamasis LR CPK 366 str. 1 d. 2 ir 3 p. pagrindu, prašė atnaujinti procesą ir prašymą grindė tuo, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2004-06-04 sprendimo priėmimo paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tai yra ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-0246-06 V. P. yra pripažinęs, kad 400 000 Lt skolos ieškovui nėra grąžinęs (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-1-0246-06, t. 1, b. l. 84–85, 86–88, 95–98, t. 2, b. l. 3–4).

Teismų praktikoje naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, laikomos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui jos tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra, jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai pateikti įrodymai yra pagrindas atnaujinti procesą, tačiau tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas nė karto teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklaustas, tai yra nepateikė įrodymų LR CPK 177 str. 2 d., 186 str. prasme. Už jį įrodymus ir paaiškinimus teikė jam atstovaujantis advokatas, kuriam galbūt negalėjo būti žinomi visi tarp ieškovo ir atsakovo buvę santykiai. Ieškovas iš atsakovo apklausos protokolų ištraukė ir akcentavo tik dalį atsakovo pasisakymo ir nevertino visos atsakovo pasisakymo esmės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas atsakovas nurodė, kad ieškovas atsakovui pasiūlęs investuoti ieškovo lėšas, vėliau buvo ketinama investuoti ir atsakovo lėšas, šiuos santykius šalys įformino paskola ir pakvitavimu apie paskolos grąžinimą, kas rodytų, kad prievolė yra pasibaigusi (1964 m. LR CK 244 str. 2 d.). Atsakovo parodymai ikiteisminio tyrimo metu neturi prejudicinės reikšmės, veikiau laikytini rašytiniais įrodymais, kuriuose esantys pasisakymai gali būti vertinami LR CPK 187 str. prasme. Kaip jau nurodyta, nors atsakovas ir nurodė, kad paskolos (kurią jis įvardija paties ieškovo pinigų investavimu) negrąžino, tačiau turėdamas pakvitavimą neigia skolos fakto buvimą. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo apklausos protokoluose atsakovo pasakyti teiginiai pagal šios bylos aplinkybes neatitinka skolos fakto pripažinimo ir šis faktas nelaikytinas nustatytu (LR CPK 187 str. 2 d.).

Ieškovas ir iki 2004-06-04 teismo sprendimo priėmimo, ir iki 2004-11-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo įrodinėjo, kad 1999-09-01 pakvitavimas yra suklastotas panaudojus tuščią popieriaus lapą su jo parašu ir kad ne ieškovas, o atsakovas negalėjo pasirašyti šio pakvitavimo, nes buvo išvykęs iš Lietuvos. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas jau teigia, kad 1999-09-01 pats nebuvo Lietuvoje, bet įrodymų nepateikė. Be to, šios aplinkybės jis nenurodė prašyme atnaujinti procesą. Todėl ši aplinkybė negali būti tikrinama LR CPK 370 str. 4 d. pagrindu. Pateikti įrodymai buvo įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo. Ieškovo pateikti įrodymai neduoda pagrindo priimti kitokį teismo sprendimą (LR CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas su atsakovu savo santykius įformino dviem paskolos sutartimis, o pakvitavimu įformintas tik mažesnės prievolės pasibaigimo faktas. Logiška būtų manyti, kad atsakovas, turėdamas tuščią lapą su ieškovo parašu, klastodamas pakvitavimo tekstą, būtų galėjęs siekti išvengti žymiai didesnės (1 350 000 Lt) prievolės įvykdymo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti informacija apie tai, kad atsakovas disponuoja lengvatinės prekybos (ofšorinės) kompanijos lėšomis, leidžia teigti, kad šalys neatskleidžia tikrųjų savo santykių, kuriuos įformino paskolos sutartimis (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-1-0246-06, t. 2, b. l. 77). Dėl nurodytų priežasčių ieškovo prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004-06-04 sprendimo panaikinimo ir reikalavimas 1999-09-01 pakvitavimą pripažinti niekiniu atmestini (LR CPK 178 str., 371 str. 1 d. 1 p.). Kiti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmųjų, todėl netenkinus pirmųjų yra atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi byloje buvo pateikti nauji reikalavimai, byloje priimtinas sprendimas, o ne nutartis (LR CPK 371 str. 2 d.). Iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 20 Lt pašto išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. Z. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 3-141/2004 panaikinimo ir patikslintą ieškinį atmesti.

Iš ieškovo A. Z. į valstybės pajamas priteisti 20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.