Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis I. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies. Parodė, jog tikslo smurtauti neturėjo, jis tik gynėsi nuo jį užpuolusio nukentėjusiojo R. L.. Vakare jis atėjo į barą su dviem gitaromis, ten gėrė, muzikavo, jam už tai žmonės nupirkdavo išgerti. Jo tikslas buvo padainuoti, atsigerti ir pabendrauti. bare buvo visą naktį iki paryčių nuo 22-23 val. Jis žinomas policijai, bet kaip vagis, o ne smurtautojas. Bare barmenė jam sakė, kad jis yra nepageidaujamas, neleido jam bare groti ir dainuoti, bet jis išeidavo į lauką, kur grojo ir dainavo su kitais žmonėmis. Sėdėjo, gėrė, viskas buvo gerai, paryčiais kažkoks asmuo puolė ant jo, o jis išsigando, nes turi traumų iš ankščiau, buvo patyręs avariją. Negali tiksliai paaiškinti, kaip jį užpuolė, nes buvo šoke. Nukentėjusysis jį puolė viduryje baro, tada jis išsitraukė žirkles ir su jomis sužalojo žmogų gindamasis, sužalojo krūtinės srityje. Kai dūrė su žirklėmis, tuo metu buvo pilnas baras, kaip dūrė visi matė. Visa kompanija, kuri gėrė, niekas iš tos kompanijos nelindo prie jo, bet tas vienintelis žmogus puolė jį. Baro darbuotoja prašė nukentėjusiojo, kad jį išvarytų, padavė nukentėjusiajam elektrošoką ir dujų balionėlį. Po įvykio barmenė paprašė jį palikti barą. Prieš įvykį gal irgi to prašė, bet į barą atėjo nesmurtauti. Jis išsigando ir apsigynė, pamatė, kad kažkas išsitraukė balionėlį ir pabijojo likti bare. Nukentėjusysis jį išspyrė, tada jis paskambino policijai, paaiškino, kad jį užpuolė, ėjo į gatvę pasitikti policiją. Pamatė policijos mašiną ir puolė stabdyti, pasakė policininkams, kad sužalojo žmogų, padavė jiems iškart žirkles, sakė jiems - važiuojam į barą, paaiškino policijai, kaip viskas įvyko. Viskas įvyko baro viduryje, jis sėdėjo prie staliuko, įvyko konfliktas, nukentėjusysis jį užpuolė, sutrenkė jam ranką ir koją, kumščiais trenkė į veidą, tada jis pajuto agresiją ir užpuolimą. Jį sužalojo, važiavo į ligoninę, bet ligoninėje jam švietė plaučius. Atsiprašo, kad įvyko tas konfliktas, neketino smurtauti. Pripažįsta, kad sužalojo žmogų gindamasis. Visą naktį bare gėrė, niekas pretenzijų neturėjo. Visi ten gėrė, keikėsi. Pirmiausia pajuto agresiją iš nukentėjusiojo, žodžiais agresyviai kalbėjo. Įvykio nebūtų, jeigu nukentėjusysis nebūtų jo puolęs. Tai buvo būtinoji gintis. Įvykio metu buvo apsvaigęs, išgėręs. Žirkles turėjo gitaros stygoms keisti. Tą vakarą bare grojo, ne pirmą kartą, tiesiog žmonės paprašydavo pagroti, už tai nupirkdavo išgerti. Barmenė neprieštaravo, dėl jo grojimo.

Nukentėjusysis R. L. teisme parodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko, nurodė, kad įvykio metu kaltinamąjį I. G. matė pirmą kartą. Jis į barą atėjo iš biliardinės, atsisėdo prie staliuko, jam įpylė 100 gramų degtinės, jis sėdėjo vienas. Tada atkreipė dėmesį į kaltinamąjį, kuris elgėsi iššaukiančiai, „reiškėsi“ iššaukiančiai žodžiais, vaikščiojo ir nuolat keikėsi. Bare kaltinamasis nedainavo ir negrojo. Kai barmenė D. pradėjo kaltinamajam sakyti „raminkis“, „eik lauk“, kaltinamasis nekreipė dėmesio, toliau draskėsi žodžiais, nors nesikabinėjo. Paskui jis atsistojo ir kaltinamajam pasakė: „durk iš čia“. Ėmėsi iniciatyvos nepageidaujamą klientą išvesti iš baro. Kaltinamasis gyrėsi, sakė „aš sėdėjęs...“, tada jis kaltinamajam paėmė už viršutinio rūbo atvarto ir pradėjo jį tempti lauk. Jo veiksmas buvo priverstinis kaltinamojo išvarymas iš baro, jo staliukas buvo prie pat išėjimo, nors norėjo kaltinamajam suduoti, bet nepataikė. Jie nesispardė, tik rankomis stumdėsi, mušėsi. Jis su kaltinamuoju susistumdė, iš kaltinamojo pusės buvo tokie patys veiksmai, kaip ir jo, jis net nepajuto, kada kaltinamasis jam sudavė su žirklėmis į krūtinę, kai stovėjo baro tarpdury, kaltinamasis spjaudėsi, mojavo su žirklėmis, tada barmenė jam atnešė dujų balionėlį. Jis bijojo, kad kaltinamasis jam neįdurtų su tomis žirklėmis, nes tuo metu dar nebuvo pajautęs, kad jau jam įdūrė į krūtinę, tada kaltinamajam papurškė su dujomis, tuo metu atėjo kiti vyrai ir tada kaltinamasis dar sušuko „duokite man mano gitarą“. Tik po to jis pamatė, kad jo maikutė buvo šlapia nuo kraujo, paprašė, kad kas nors iškviestų policiją. Galėjo būti, kad po to, kai jam nepataikė suduoti smūgį, tada kaltinamasis jį ir sužalojo. Įvykį matė visi esantys bare žmonės, bet niekas nėjo jam padėti. Mano, kad jam įdūrė, dar nepriėjus prie durų prieangio. Dujų balionėlį barmenė atnešė, kai stovėjo tarpduryje. Kaltinamasis apsiramino, kai papurškė dujų. Nežino, ar galėjo padaryti sužalojimus kaltinamajam, mano, kad negalėjo būti nieko rimto. Sužalojimo skausmą pajuto tik vėliau, civilinį ieškinį dėl sugadintų marškinėlių palaiko.

Liudytojas L. J. teisme parodė, kad važiuodamas tarnybiniu automobiliu, pamatė vyrą, kuris mojuodamas rankomis bėgo prie jų automobilio, vyro rankose pamatė žirkles, vyras (vėliau paaiškėjo, kad tai kaltinamasis I. G.) sakė, kad jį užpuolė nepažįstami asmenys, sakė kad žirkles naudojo gynybai, paklausė, ar atpažintų asmenį. Nuvykus iki naktinio baro, kaltinamasis išlipo ir agresyviais žodžiais įvardino jį užpuolusį asmenį. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, iš kitų baro lankytojų sužinojo, kad kaltinamasis priekabiavo prie moters, kiti lankytojai prašė kaltinamojo pasišalinti iš baro, kaip suprato, nukentėjusysis R. L. bandė išprašyti kaltinamąjį iš baro, tarp durų įvyko konfliktas ir I. G. dūrė žirklėmis R. L. į krūtinę. R. L. ant krūtinės pakėlus marškinius matėsi 2 cm žaizda. Baro lankytojai paaiškino įvykio aplinkybes. Su nukentėjusiuoju greitoji išvažiavo į ligoninę, atvykę į įvykį jie naudojo body kameras, viskas užfiksuota, paskui I. G. sulaikė ir pristatė į komisariatą. Nesidomėjo, ar bare yra veikiančios vaizdo kameros. Įvykis įvyko ties įėjimo į barą durimis, prieangyje, galimai nesimatytų. Jie vyko pagal gautą iškvietimą, kad sužeistas žmogus žirklėmis ir važiavo būtent į tą barą. Su moterimi, prie kurios priekabiavo, jie nebendravo, kaltinamasis ir nukentėjusysis abu buvo išgėrę. I. G. savo noru pribėgo prie tarnybinio automobilio. Nematė, ar buvo ant kaltinamojo užpuolimo žymių, jis sakė, kad jam sudavė į koją, nes skundėsi kojos skausmais. Jie kaltinamąjį vežė iš komisariato į ligoninę. Kai pristatė į Klaipėdos AVPK, I. G. skundėsi, kad negali nei tuštintis, nei šlapintis, tada jį vežė į ligoninę, kad būtų padaryta nuotrauka. Kai nuvyko į ligoninę, kaltinamasis ligoninėje tapo labai agresyvus, keikėsi, įžeidinėjo ir juos, ir medikus. Medikai padarė nuotrauką ir pasakė, kad nėra nieko blogo, tada kaltinamasis paprašė padaryti kojos nuotrauką, rentgeno kabinete nusirengė visiškai nuogas, savo apatinius užrišo ant rentgeno aparato, keikėsi, spardėsi. Medikai išdavė pažymą, kad galima kaltinamąjį laikyti areštinėje.

Liudytoja D. D. teisme parodė, kad įvykis įvyko paryčiais. I. G. neįleisdavo į barą, jis bare buvo nepageidaujamas. Įvykio vakarą I. G. buvo atėjęs su kažkokiu žmogumi, sėdėjo ant baro laiptų grojo gitara ir dainavo, paskui užėjo į barą, ėjo prie visų staliukų ir prašė nupirkti išgerti. I. G. buvo priėjęs prie vaikinų kompanijos, jiems nepatiko, ką jis kalbėjo. Ji I. G. sakė, kad jis išeitų iš baro. Matėsi, kad bręsta konfliktas. Paskui įvyko stumdymasis, tuo metu ji nuėjo nuspausti pavojaus mygtuką. Ji matė, kad nukentėjusysis stovi nugara į ją išskėtęs rankas ir kojas, o kaltinamasis buvo lauke, spjaudė į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis atsisuko į barą ir paprašė jam padėti. Pamatė, kad po nukentėjusiuoju laša kraujas. Kažkas pasakė, kad sužeidė nukentėjusįjį ir tada vyrai atsistojo ir nuėjo prie durų, tada kaltinamasis pabėgo. Kas iškvietė policiją, nežino, tik paskui pamatė kaltinamąjį su policijos pareigūnais. Iki konflikto nematė jokio daikto kaltinamojo rankose, su kuriuo galima sužeisti. Nepamena, ar bare buvo moterų, moterų buvo lauke, kai I. G. grojo gitara ir dainavo. Kai konfliktas aštrėjo, prie to staliuko sėdėjo ir nukentėjusysis. Konfliktas prasidėjo tik tada, kai ji paprašė, kad kaltinamasis išeitų iš baro. Ji iškvietė apsaugos darbuotojus, bet jie vėlokai atvažiavo. Ji kalbėjo su policijos pareigūnais, policijos pareigūnams padavė I. G. gitarą. Bare buvo triukšmas. Pašaliniai žmonės į jų konfliktą nesikišo, vienas vyrukas išėjo iš tualeto ir pasakė, kad nukentėjusysis yra sužeistas ir jam laša kraujas. Nukentėjusysis rankose nieko neturėjo. Tuo metu bare žmonių buvo nemažai, apie 6-7 žmonės. Negali tiksliai pasakyti laiko, kiek kaltinamasis buvo bare, maždaug iki valandos. Bare yra vaizdo filmavimo kameros. Nežino, ar įvykis buvo filmuojamas. Kaltinamasis buvo jau policijos automobilyje, kai ji pareigūnams padavė gitarą. Baro savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs. Negali pasakyti, ar jis buvo adekvatus. Kaltinamojo elgesys kitiems žmonėms trukdė. Jis pinigų neturėjo, prašė žmonių nupirkti jam išgerti. Visi bare esantys žmonės girdėjo, kad nukentėjusysis yra sužeistas. Jam padėjo, tik tada, kai ji numetė balionėlį, tada kiti vyrai atsistoję pradėjo eiti link durų, bet kaltinamasis pabėgo. Nukentėjusysis bare lankėsi tik antrą kartą, jis nėra pastovus klientas. Baras dirba nuo 20:00 val. iki 8:00 val.

2019-09-18 apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta CD laikmenos su „Body“ kamera policijos pareigūnų įvykio vietoje 2019-06-20, 04.25 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), darytu vaizdo ir garso įrašu. Įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis R. L. bei prie baro buvę asmenys (3 vyrai ir baro darbuotoja) atpažįsta I. G., kaip asmenį, sužalojusį R. L. krūtinę. Vyrai sako pareigūnams, kad pats I. G. kabinėjosi. Moteris aiškina, kad jis prie panelės prisikabino, todėl buvo paprašytas išeiti lauk, vyriškis pasakė jam „eik lauk“, tai jis su peiliu jam (t. 1, b.l. 24-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1310/2019 (03) remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis konstatuota, kad R. L. padaryta durtinė nekiauryminė krūtinės ląstos priekinės sienos (krūtinkaulio srities) žaizda, kuri padaryta vienu dūriu, galimai žirklėmis, į krūtinę iš priekio. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b.l. 31).

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape nurodyta, kad 2019-06-20, 05.00 val. R. L. apžiūrėtas dėl 2019-06-20 padarytos krūtinės ląstos žaizdos. Traumos aplinkybės: dūrė nepažįstamas asmuo į krūtinę (duomenys neskelbtini), teigė vartojęs alkoholį, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, koordinacijos sutrikimas. Atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas (t. 1, b.l. 32).

2019-09-05 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtos policijos specialiame pakete supakuotos 17 cm ilgio žirklės bei R. L. įvykio metu vilkėti tamsiai mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis trikotažiniai marškinėliai su priekyje esančiu „Adidas“ firmos baltos spalvos ženklu, virš ženklo marškinėlių audinyje yra 3,3 cm ilgio vertikali kiaurymė, matomos raudonos spalvos netaisyklingų formų dėmės, panašios į kraujo dėmes, marškinėliai nesudėvėti, daiktai nufotografuoti, perduoti saugoti į Klaipėdos AVPK daiktų saugyklą (t. 1, b.l. 33- 38, 39, 41).

Iš Klaipėdos AVPK 2019-06-20 pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2019-06-20, 04.48 val. I. G. nustatytas 1,23 promilių girtumas (t. 1, b.l. 78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-06-21 specialisto išvadoje Nr. 1064/2019 (03) nurodyta, kad I. G. konstatuotos pogleivinės kraujosruvos abiejose lūpose, padarytos ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasekoje kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu 1-2 parų laikotarpyje, sužalojimas nežymaus sveikatos masto atitikties (t. 1, b.l. 84). 2019-09-11 prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. G. konstatuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto galimai 2019-06-20 R. L. veiksmais jo sulaikymo metu (t. 1, b.l. 121-125).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019-06-20, 4.26 val. pranešėjas A. V. pranešė apie tai, kad lauke prie naktinio baro prieš 15 min. vienas vyras peiliu sužeidė kitą vyrą, asmuo pasišalino į barą, vyras apie 50 m. pilvas ranka kraujuoja, sąmoningas, pranešėjas laukia lauke (t. 1, b.l. 7-12).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010).

Nors kaltinamasis I. G. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, teigdamas kad nukentėjusysis jį užpuolė ir jis R. L. sužalojo gindamasis nuo pastarojo pavojingo užpuolimo, tačiau teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl šios veikos yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius. Kaltinamojo I. G. teiginius, kad nukentėjusysis jį vidury baro užpuolė, todėl jis šiam žirklėmis įdūrė gindamasis, tai yra veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes buvo išsigandęs, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.

Kaltinamasis I. G. neneigė, kad sužalojo nukentėjusįjį R. L. žirklėmis jam įdurdamas į krūtinės sritį, tačiau kaltinamojo parodymus, jog nukentėjusysis jį užpuolė, todėl jis pastarąjį sužalojo gindamasis, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo R. L., liudytojų D. D., L. J. parodymai. Taip pat tokius kaltinamojo parodymus paneigia ir pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kaip pašaliniai asmenys pasakoja apie įvykio eigą.

Liudytoja D. D. nuosekliai parodė, kad kaltinamasis I. G. buvo nepageidaujamas asmuo bare ir dėl ankstesnio jo netinkamo elgesio į barą nebuvo įleidžiamas. Kaltinamasis I. G. teisme šios aplinkybės neneigė. Liudytoja tvirtino, kad I. G. atėjus į barą, ji pareikalavo jo išeiti iš baro, tačiau kaltinamasis į jos prašymą išeiti iš baro nereagavo, įkyriai lindo prie kitų bare buvusių klientų - ėjo prie visų staliukų ir prašė nupirkti išgerti, kaltinamojo elgesys kitiems žmonėms trukdė. I. G. buvo priėjęs prie vaikinų kompanijos, jiems nepatiko, ką jis kalbėjo. Matėsi, kad bręsta konfliktas. Konfliktas prasidėjo tik tada, kai ji paprašė, kad kaltinamasis išeitų iš baro. Nukentėjusysis R. L. kaltinamajam pakartojo jos prašymą išeiti iš baro, paskui įvyko stumdymasis, tuo metu ji nuėjo nuspausti pavojaus mygtuką. Kad nukentėjusysis R. L. būtų smurtavęs prieš kaltinamąjį, liudytoja nematė. Ji matė, kad nukentėjusysis stovi nugara į ją išskėtęs rankas ir kojas, o kaltinamasis buvo lauke, spjaudė į nukentėjusįjį. Nukentėjusysis atsisuko į barą ir paprašė jam padėti. Pamatė, kad po nukentėjusiuoju laša kraujas. Kažkas pasakė, kad sužeidė nukentėjusįjį ir tada vyrai atsistojo ir nuėjo prie durų, tada kaltinamasis pabėgo. Tuo metu bare žmonių buvo nemažai, apie 6-7 žmonės.

Nukentėjusysis R. L. teisme taip pat tvirtino, kad bare kaltinamasis I. G. elgėsi iššaukiančiai, lindo ir kibo prie kitų klientų. Barmenė kaltinamojo paprašė, kad šis išeitų iš baro, tačiau kaltinamasis į jos prašymą nereagavo, toliau draskėsi žodžiais. Tada nukentėjusysis ėmėsi iniciatyvos išvesti nepageidaujamą klientą iš baro – atsistojęs liepė šiam išeiti iš baro, tada paėmė kaltinamąjį už viršutinio rūbo atvarto ir pradėjo jį tempti lauk. Jis su kaltinamuoju susistumdė, iš kaltinamojo pusės buvo tokie patys veiksmai, kaip ir jo. Nukentėjusysis teigia nepajutęs, kada kaltinamasis jam sudavė su žirklėmis į krūtinę, kai stovėjo baro tarpdury, kaltinamasis spjaudėsi, mojavo su žirklėmis, tada barmenė jam atnešė dujų balionėlį. Kai kaltinamajam papurškė dujomis, tuo metu atėjo kiti vyrai. Tik po to jis pamatė, kad jo maikutė buvo šlapia nuo kraujo, paprašė, kad kas nors iškviestų policiją. Įvykį matė visi esantys bare žmonės, bet niekas nėjo jam padėti. Kaltinamasis apsiramino tik tada, kai papurškė dujų.

Liudytojas L. J. teisme patvirtino, kad į barą vyko pagal gautą iškvietimą, jog prie naktinio baro vyras peiliu sužalojo žmogų. Bevažiuojant į iškvietimo vietą, mojuodamas rankomis prie tarnybinio automobilio atbėgo vyras, kurio rankose pamatė žirkles, vyras sakė, kad jį užpuolė nepažįstami asmenys, sakė kad žirkles naudojo gynybai. Tačiau nuvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, iš kitų baro lankytojų sužinojo, kad kaltinamasis priekabiavo prie moters, kiti lankytojai prašė kaltinamojo pasišalinti iš baro, kaip suprato, nukentėjusysis R. L. bandė išprašyti kaltinamąjį iš baro, tarp durų įvyko konfliktas ir I. G. dūrė žirklėmis R. L. į krūtinę. R. L. ant krūtinės pakėlus marškinius matėsi žaizda. Baro lankytojai paaiškino įvykio aplinkybes. Šios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašuose bei jų apžiūros protokole. Nors kaltinamasis I. G. teisme tvirtino, kad policiją dėl jo užpuolimo iškvietė būtent jis, tačiau iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog policiją į įvykio vietą iškvietė ne kaltinamasis, o pašalinis asmuo prisistatęs A. V. ir pranešėjas pranešime policijai nurodė aplinkybes, priešingas kaltinamojo teiginiams, t.y. pranešė apie tai, kad lauke prie naktinio baro prieš 15 min. vienas vyras peiliu sužeidė kitą vyrą, asmuo pasišalino į barą, vyras apie 50 m. pilvas ranka kraujuoja. R. L. padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą patvirtina specialisto išvada, kurioje jo sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir žirklių bei nukentėjusiojo R. L. marškinėlių apžiūros protokolas. Iš pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad I. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų matyti, kad nukentėjusysis R. L. smurto bandydamas kaltinamąjį I. G. išvesti iš baro nenaudojo, tačiau nukentėjusysis neneigė, kad bandant kaltinamąjį išvesti iš baro, su šiuo susistumdė. Liudytoja D. D. matė, kaip nukentėjusysis baro tarpdury stovėjo išskėtęs rankas ir kojas, taip trukdydamas kaltinamajam vėl užeiti į barą, tada pamatė lašantį po nukentėjusiuoju kraują. Liudytojas L. J. iš baro lankytojų paaiškinimų taip pat suprato, nukentėjusysis bandė išprašyti kaltinamąjį iš baro, tarp durų įvyko konfliktas ir I. G. dūrė žirklėmis R. L. į krūtinę. Netikėti aptartais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, teisme ištirtų įrodymų visuma paneigė kaltinamojo teiginius, kad R. L. jį užpuolė.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus I. G. atliko viešoje vietoje – prie baro įėjimo, įvykį, kaip matyti iš pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų matė pašaliniai asmenys, buvę bare, taip pat ir prie baro, įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoja D. D.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis įvykio vietoje elgėsi iššaukiančiai, kibo prie baro klientų, ne kartą baro darbuotojos buvo prašomas palikti baro patalpas, tačiau į jos prašymus nereagavo, tada pasišalinti kaltinamojo paprašė nukentėjusysis, dėl to tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bare kilo konfliktas, kurio metu, nukentėjusiajam bandant išvesti kaltinamąjį iš baro, jie susistumdė. Minėto konflikto metu kaltinamasis pašalinių asmenų akivaizdoje dūrė žirklių smaigaliu nukentėjusiajam į krūtinę ir tokiu būdu jį nežymiai sužalojo. Veiksmai, kuriuos atliko kaltinamasis I. G. nukentėjusiojo atžvilgiu, įvertinus prieš tai buvusį kaltinamojo elgesį bare ir nukentėjusiojo R. L. veiksmus, šioje situacijoje buvo neadekvatūs. Kaltinamojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis buvo sužalotas žirklėmis matant aplinkiniams, vertinti kaip neleistini, moralės požiūriu nepriimtini, t.y. įžūlūs veiksmai.

Kaltinamasis I. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino iš dalies. Parodė, jog dėl apsaugos darbuotojo užpuolimo – viską prisimena, ėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) su tikslu kažką pavogti, ėjo apsauginis, pamatė jį, nuėjo pavogė kojines, iš paskos einantis apsaugos darbuotojas jam pagrasino, jis išsigando, prekės liko pas jį. Apsaugos darbuotojas turėjo jį sustabdyti, surašyti protokolą, bet apsaugos darbuotojas pradėjo jį gąsdinti. Pirmiausia jis buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) piceriją, tas apsaugos darbuotojas flirtavo su barmene, jis jos paprašė alaus įpilti, tačiau barmenė jam neįpylė bokalo alaus, tada jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir pavogė kojines. Apsaugos darbuotojas, eidamas jam iš paskos, pradėjo jį gąsdinti, tada jis išbėgo ir įsėdo į taksi automobilį, davė taksistui pinigų ir liepė važiuoti. Tada apsaugos darbuotojas atidarė taksi dureles, jis išsigando, peršoko ant galinės sėdynės, buvo pavogęs dvi poras kojinių. Atidavė vieną porą kojinių apsaugos darbuotojui. Tuo metu apsaugos darbuotojas jam trenkė į veidą, draskė, tampė. Jam buvo nustatyti sumušimai. Jis būtų pasilikęs, bet apsaugos darbuotojas jį pradėjo mušti, todėl jis išsigando ir pabėgo. Jis yra vagis, bet ne smurtautojas. Neatsimena, ar grasino apsaugos darbuotojui, tai jis prieš jį smurtavo. Kita apsaugos darbuotoja viską darė puikiai, atnešė atrankius, iškvietė policiją. Pas jį buvo akiniai, telefonas, kuris buvo sudaužytas. Apsauginis jį smaugė. Jis apsauginiui įkando ne iš blogų paskatų.

Nukentėjusysis D. U. teisme parodė, kad pirmą kartą susidūrė su kaltinamuoju, kai stebėdamas teritoriją užėjo į barą, tada pamatė kaltinamąjį, tačiau pastarasis iš baro išėjo. Paskui jis užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip kaltinamasis įsidėjo kojines į maišelį ir nesumokėjęs išėjo į lauką. Jis paprašė kaltinamojo sustoti, parodyti maišelį ir čekį, tačiau kaltinamasis išbėgo į lauką ir įšoko į taksi automobilį. Jis nuėjo paskui, taip pat atsisėdo į taksi automobilio priekį, taksistui sakė niekur kaltinamojo nevežti. Tada kaltinamasis pradėjo mautis kojines, po to išvirto iš automobilio, svirduliuodamas pradėjo eiti. Jis pribėgęs prie kaltinamojo dešine ranka iš galo jį apglėbė per kaklą. Tada kaltinamasis jam įkando į įranką ir laikė sukandęs, o jis bandė kaltinamajam pražiodinti dantis, bet tada kaltinamasis pastvėrė ir jo rankos rodomąjį pirštą. Antrankių nesugebėjo uždėti, buvo kaltinamąjį prispaudęs keliu per kaklą, bandė jam užlaužti rankas ir uždėti antrankius, bet jam nepavyko jų uždėti. Kitų fizinių veiksmų prieš kaltinamąjį jis neatliko. Lipdamas iš taksi automobilio, kaltinamasis išvirto. Kai kaltinamasis išvirto, jis prie jo pribėgo iš galo. Kai kaltinamasis dar buvo automobilyje, jis jo nebuvo sugriebęs. Kai prie kaltinamojo pribėgo, jis buvo suklupęs prie automobilio, jis kaltinamąjį matė iš galo. Kai atvyko pareigūnai, pakėlė kaltinamąjį ir tada pamatė, kad jo veidas kruvinas. Viskas vyko taip - kaltinamasis išlipo iš automobilio, jis jį sugriebė, tada kaltinamasis jam įkando, bandė jį pražiodinti, tada jį prispaudė savo keliu per kaklą. Kaltinamasis jam pasakė „kad aš tau įkandau ir tu dabar sirgsi ŽIV“, tai labiausiai jį ir paveikė. Jis kaltinamąjį sulaikė dėl kojinių vagystės. Matė maišelį, matė, kaip kaltinamasis paėmė kojines iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Grumtynės su kaltinamuoju vyko iki 5 min., policija atvažiavo labai greitai. Jis kaltinamajam netrenkė. Mano, kad kaltinamojo veidas galėjo išsikruvinti po jo prispaudimo su keliu. Taksi automobilyje jokio smūgio kaltinamajam nesudavė. Jis yra skaitęs sulaikymo instrukciją. Sulaikymą jis galėjo atlikti. Galėjo naudoti fizinę jėgą proporcingai pasipriešinimo jėgai, kad nenukentėtų nei sulaikytasis, nei jis pats. Neatsimena, ar įvykio metu kaltinamasis buvo su akiniais nuo saulės. Tą pačią dieną po įvykio, vakare kaltinamąjį sutiko autobuse, jis buvo su akiniais, išsitraukė peilį, tada jis paskambino policijos pareigūnams, kaltinamąjį sulaikė, bet po sulaikymo ieškojo peilio, tačiau nerado.

Liudytojas M. R. teisme parodė, kad į taksi automobilį įsėdo kaltinamasis, liepė staigiai važiuoti, už pusės minutės išbėgo apsauginis, krito ant taksi automobilio kapoto ir sakė, kad keleivis yra vagis, tuo metu kaltinamasis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis kviečia policiją, tuo metu, kaltinamasis perropojo į galinę sėdynę, o apsaugos darbuotojas prispaudė kaltinamajam koją, paprašė jo užrakinti automobilio dureles. Kai įlipo į taksi automobilį, kaltinamasis nebuvo kruvinas, gal krito išlipdamas iš automobilio per užpakalines dureles, kai kaltinamasis atsistojo, tada pamatė, kad jo veidas kruvinas. Kai išlipęs iš automobilio, prie kaltinamojo pribėgo apsaugos darbuotojas, kaltinamasis bandė atsistoti, įkando apsaugos darbuotojui į ranką, apsaugos darbuotojas apkabino kaltinamąjį dviem rankomis per pečius, tuo metu kaltinamasis pradėjo kąsti apsaugos darbuotojui į ranką. Nebuvo jokių smūgių, apsaugos darbuotojas nemušė kaltinamojo. Tada jis gavo iškvietimą ir išvažiavo, o kai grįžo, toje vietoje buvo daug kraujo. Kaltinamasis turėjo su savimi daiktus, sėdėdamas taksi automobilyje kažką traukė ir kišo į burną. Kai kaltinamasis sėdėjo ant galinės sėdynės, apsaugos darbuotojas laikė kaltinamąjį už kojos, po to kaltinamasis pasakė “apsivemsiu“. Matė, kad prie automobilio priėjo kažkokia moteris, atnešė antrankius. Kaltinamasis kąsdamas apsaugos darbuotojui į ranką sakė: „žiūrėkite kaip muša nekaltą žmogų“. Apsaugos darbuotojas buvo su uniforma. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo su akiniais. Nematė, kad apsaugos darbuotojas būtų sudavęs smūgį kaltinamajam į veidą taksi automobilyje. Tik matė, kad kaltinamasis iš maišelio kažką traukė, bet kad būtų kažką atidavęs apsaugos darbuotojui, nematė. Automobilyje nebuvo jokio kraujo. Matė, kad lauke kaltinamasis buvo kruvinas, bet jis lipdamas iš automobilio, krito tiesiai į asfaltą, po to, kai pakėlė galvą, pamatė, kad veidas kruvinas.

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad dirba apsaugos darbuotoja prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, prisimenu tą įvykį. D. U. sulaikė kaltinamąjį ir laukė policijos lauke. Tuo metu D. pakvietė per raciją, kad reikia pagalbos, ji pribėgo prie taksi. Tuo metu, kai pribėgo, D. sėdėjo priekyje prie vairuotojo, o kaltinamasis sėdėjo ant galinės sėdynės. Kaltinamasis norėjo pabėgti, todėl ji pribėgo prie galinių durelių ir laukė, iškvietė policiją ir bėgo antrankių atnešti. D. laikė kaltinamąjį apkabinęs, kaltinamasis norėjo išsprūsti. Kai D. laikė kaltinamąjį apglėbęs, pasirodo, visą laiką kaltinamasis buvo įsikandęs D. ranką. Po to ji pati D. iškvietė greitąją, jo ranka buvo stipriai ištinusi. Nematė, kad kaltinamasis būtų sumuštas ar kruvinas. Pešiojimasis vyko ne automobilyje. D. šaukė: „kviesk policiją“, tada ji nubėgo paimti antrankių. Tiksliai atsimena, kad kaltinamasis sėdėjo gale ir sakė „aš kojines maunuosi“. Kai grįžo, matė, kad D. laikė kaltinamąjį, matė, kad jie abu buvo kruvini, paskui suprato, kad čia kaltinamojo kraujas. Matė pas kaltinamąjį maišelį, palaidinę su pakaba. Kaltinamasis šaukė „aš sergu ir įkasiu“. Nematė, kad D. kaltinamajam būtų smogęs į nosį. Matė, kad D. pribėgo prie mašinos galinių durelių, tačiau nematė, kaip kaltinamasis išlipo, ar buvo ištrauktas iš mašinos, nes tuo metu bėgo antrankių. Kai atbėgo, matė kaip D. kaltinamąjį laikė apkabinęs, o kaltinamasis bandė ištrūkti. Nematė, kuriuo momentu buvo sužalotas kaltinamasis. D. buvo kruvinas nuo I. G.. Tuo metu nebuvo filmuojama ta vieta, vaizdo kamera neužfiksavo. Kaltinamasis pavogė prekę už 5 Eur (kojinytės), bet maiše buvo ir kitų daiktų, palaidinė ir kvepalų buteliukas be dėžutės.

Išraše iš policijos duomenų bazės apie įvykius užfiksuota, kad 2019-07-22, 18.45 val. G. M. pranešė, jog prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojas sulaikė asmenį, pavogusį kojines iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, laukia prie įėjimo, prie taksi automobilio, kuriame yra sulaikytas asmuo (t. 2, b.l. 43).

2019-09-20 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas G. M. pateiktas CD su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip 2019-07-22, apie 18:40 val., prekybos centre „BIG-1“ D. U. ir I. G. kartu išeina pro duris į lauką, I. G. bėga, o D. U. jį vejasi (t. 2, b.l. 54-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-07-30 specialisto išvadoje Nr. 1332/2019 (03) nurodyta, kad I. G. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, nusitęsianti į kairio paakio sritį su kraujo išlaja po kairės akies obuolio jungine. Veido sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galėjo gautis vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Neįtikima, kad nustatytą veido sužalojimą I. G. būtų pasidaręs pats, griūdamas, krisdamas ar pan. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, b.l. 129-130).