Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Daivai Matulionei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „D“, administracinio nusižengimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo bylą UAB „T“ vadovui E. G. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių teisių pažeidimo, nepateikiant teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 26-27).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. su nusižengimu nesutiko ir teismo posėdyje parodė, kad apie Bendrovę neturi jokio supratimo. Teigė, kad VĮ Registrų centre nurodyti duomenys, kad jis yra UAB „T“ vadovas, yra neteisingi. Jis pirmą kartą apie Bendrovę sužinojo, kai gavo laišką iš antstolio dėl skolos išieškojimo iš jo kaip įmonės vadovo. Niekada jokių ryšių su šią bendrove neturėjo, nebuvo jos vadovas ar akcininkas. Jam nežinoma, kas jo vardu galėjo registruoti įmonę, R. M., G. N. ar E. Š. jam nežinomi asmenys. Tuo metu, kai jis buvo registruotas akcininku, vadovu, jis niekur nedirbo, mokėsi.

Institucijos atstovė D. Matulionė teismo posėdyje pareiškimą palaikė. Nurodė, kad E. G., būdamas Bendrovės direktoriumi ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo kreiptis į teismą, bet to nepadarė. Dėl nurodytų priežasčių prašė skirti nuobaudą.

Liudytoja E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad E. G. pavardė jai nieko nesako, nieko bendro su juo neturėjo. Kai gavo teismo šaukimą, pradėjo domėtis, kas tai per žmogus ir kodėl ją kviečia į teismą. Per „Google“ rado informaciją, kad dėl įmonės „T“. Tą įmonę ji žino. Ji anksčiau dirbo buhalterinėje įmonėje, kuri teikė paslaugas, susijusias su įmonių steigimu ir pan. Vienas jos pažįstamas, vardu R. T., žinojo, kad ji atlieka tą darbą ir paprašė jos sutvarkyti UAB „T“. Nepamena, kodėl ir kuriais metais. Jis norėjo, kad ji perimtų įmonę ir eigoje žiūrėtų ką daryti. Bendrovę jai perleido kaip savininkei, ji buvo registruota VĮ Registrų centre kaip vadovė, tačiau Bendrovėje nedirbo. Vėliau ji ją turėjo perleisti. Iki jos paskyrimo buvęs Bendrovės vadovas jai nebuvo žinomas. Tuo metu, kai įmonė oficialiai priklausė jai, ji pradėjo gauti laiškus, kad Bendrovė turi skolų. Apie tai pranešė R. ir pasakė, kad nedirba su tokiomis įmonėmis ir negalės jos nei parduoti, nei sutvarkyti. Po to jai R. pasakė, kad viskas gerai. Nepamena, kaip ją išregistravo ir kiek laiko buvo įmonės vadove. Nepamena, ar ji Bendrovę pardavė ar perrašė, ar matė naują vadovą. R. tvarkė viską su perrašymu. Jai nebuvo perduoti jokie dokumentai. Neturėjo įmonės antspaudų, generatorių. Įmonę įsigijo kaip fizinis asmuo. Tuo metu kaip fizinis asmuo turėjo tik vieną įmonę – UAB „T“. Šiuo metu su R. nebendrauja, nežino, kur jis gyvena. Žino, kad R. turėjo daug įmonių, bet nežino, ar jis buvo akcininkas, ar vadovas. Nežino, koks buvo R. santykis su Bendrove. Jam kažko skubiai reikėjo su ta įmone. Neprisiminė, ar pranešimus apie skolas gavo būdama vadove ar vėliau. Patikrinusi duomenis VĮ Registrų centre, sužinojo, kad nebėra vadovė. Pripažino, kad buvo statytinė direktorė.

Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad nuo UAB „T“ įkūrimo jos akcininkais buvo A. B., (2006-11-28–2009-01-30), G. N. (2009-08-18–2009-10-01) ir nuo 2009 m. spalio 1 d. E. G.; vadovais: A. B., (2006-11-28–2009-08-20), G. N. (2009-08-20–2009-10-02), E. Š. (2009-10-02–2010-01-18) ir E. G. (2010-01-18–2018-06-05). Nuo 2018 m. birželio 5 d. įmonės valdymą perėmė bankroto administratorius UAB „A“ (b. l. 15-19).

Pagal VĮ Registrų centras pateiktus duomenis, 2009-09-21 R. M. Juridinių asmenų tvarkytojui pateikė prašymą (JAR-1 ir JAR-AF formas), pasirašytą tuometinio UAB „T“ vadovo G. N., dėl naujo UAB „T“ vienintelio akcininko E. G. įregistravimo. E. G. 2010 m. sausio 13 d. pateikė prašymą (JAR-1, JAR-VO-V formas) įregistruoti naują vadovą ir vienintelio akcininko sprendimą dėl E. P. atleidimo ir E. G. paskyrimo Bendrovės vadovu (b. l. 54-67).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie UAB „T“ darbuotojus per 2009 m. sausio 1 d.–2018 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpį matyti, kad iš esmės visi Bendrovės darbuotojai dirbo iki 2009 m. spalio 1 d., išskyrus L. R., kuri dirbo iki 2011 m. rugsėjo 5 d. Bendrovės darbuotojų sąraše E. G. nėra (b. l. 24-25).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. rugpjūčio 16 d. išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad E. G. nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. yra dirbęs UAB „M“, UAB „Š“, UAB „J“ ir UAB „D“ (b. l. 13-14).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarties matyti, kad buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. G. pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios UAB „T“ dokumentų suklastojimu ar sukčiavimu (b. l. 42-46).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.

Pagal ĮBĮ 4 straipsnį bendrovės kreditorius, vadovas ar likvidatorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pareiga įmonės vadovui ar kitam asmeniui pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Iš nurodyto reglamentavimo darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį, yra būtina nustatyti, kad jis realiai vadovavo įmonei, žinojo ir buvo atsakingas už įmonės finansinę padėtį bei atsiskaitymus su kreditoriais.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų neginčijamai patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. buvo realus UAB „T“ vadovas ar akcininkas. E. G. neigia turėjęs kokių nors sąsajų su UAB „T“ ir apie ją sužino, tik iš antstolių. Nei R. M., pateikusio VĮ Registrų centras duomenis apie jo (E. G.) įregistravimą akcininku, nei ankstesnio įmonės savininko G. N. ar prieš jį (E. G.) buvusios vadovės E. Š., kuri atleista jo paties 2009 m. spalio 2 d. įsakymu, nepažįsta. Tokius E. G. žodžius patvirtino teismo posėdyje apklausta E. Š., nurodžiusi, kad E. G. mato pirmą kartą, jo pavardė jai nieko nesako. Liudytoja patvirtino, kad buvo statytinė UAB „T“ direktorė, kad neturėjo nei įmonės dokumentų, nei anspaudo, jokių su įmone susijusių veiksmų neatliko, kadangi viskuo rūpinosi jos pažįstamas R. T., ir net nežinojo, kada buvo išregistruotas jos kaip vadovės teisinis statusas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis E. G. niekada nedirbo UAB „T“. Nurodyti duomenys kelia teismui abejonių VĮ Registrų centre nurodytos informacijos apie E. G. tikrumu, kurią sustiprina aplinkybė, kad E. G., sužinojęs apie tai, kad yra registruotas Bendrovės akcininku ir vadovu, ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, susijusio su UAB „T“ veikla, pradėjimo, nurodydamas, jog Bendrovės vadovu ir akcininku jis buvo paskirtas nieko apie tai nežinant.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.). ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 str.). Bet kuriuo atveju asmens kaltė gali būti konstatuota tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Šiuo atveju VMI neįrodė, kad E. G. padarė administracinį nusižengimą. Byloje nėra neabejotinų, objektyvių įrodymų, kad pastarasis būtų faktiškai vadovavęs UAB „T“ ir žinojęs šios bendrovės finansinę padėtį. Priešingai, kaip minėta, bylos duomenys rodo, kad E. G. Bendrovėje nedirbo bei kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai suklastotų dokumentų VĮ Registrų centras pateikimo įregistruojant jį direktoriumi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovė nuo E. G. paskyrimo direktoriumi vykdė kokią nors komercinę veiklą. Iš viešai prieinamų Juridinių asmenų registro duomenų nematyti, jog UAB „T“ teikė finansinės atskaitomybės dokumentus, nuo 2010 m. sausio 13 d. juridinio fakto apie vadovo pakeitimą įregistravimo iki 2018 m. gegužės 15 d. teismo nutarties apie bankroto bylos iškėlimą įregistravimo, kitokių juridinių faktų neregistruota. Be to, kaip matyti iš paties VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos E. G. iškėlimo, Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė 2009 m., pateikus deklaracijas už 2009 m. balandį, birželį, rugpjūtį ir rugsėjį, t. y. dar iki E. G. įregistravimo UAB „T“ akcininku ir vadovu.

Nesant byloje pakankamai neginčijamų įrodymų, kad E. G. buvo realiu UAB „T“ vadovu ir jam buvo žinoma Bendrovės finansinė padėtis, teismas neturi pagrindo konstatuoti jam inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti E. G. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.